Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo narė A. Jakavonytė: „Minėdami 114-ąsias Jono Žemaičio-Vytauto gimimo metines, pagerbkime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininką, kovojančios Lietuvos Prezidentą!“

2023 m. kovo 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotrauka

 

Seimo narė Angelė Jakavonytė kviečia Lietuvos visuomenę minėti 114-ąsias Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko, Lietuvos Respublikos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto gimimo metines. Pasak A. Jakavonytės, ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas J. Žemaitis-Vytautas savo gyvenimu įkūnijo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio šūkį: „Atiduok Tėvynei, ką privalai!“

A. Jakavonytės iniciatyva kovo 15 d. 15–17 val. Seimo istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje vyks renginys, skirtas partizanų vado J. Žemaičio-Vytauto ir Juozo Jakavonio-Tigro atminimui. Renginio metu vyks dokumentinio filmo „Juozas Jakavonis-Tigras“ premjera, bus galima apžiūrėti Lietuvos partizaninę kovą pristatančią parodą, kurios pagrindinis eksponatas – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas.

 

Dokumentas saugomas Lietuvos ypatingajame archyve

 

Pasak J. Žemaičio-Vytauto dukterėčios Aušros Marijos Vilkienės, amžininkai, ginklo broliai ir seserys liudijo, kad J. Žemaitis-Vytautas buvo inteligentiškas, griežtas, bet teisingas vadas – skatinęs partizaninio judėjimo drausmę, ginkluotos ir politinės išsivadavimo misijos įsisąmoninimą, suvienijęs visus Lietuvoje veikusius partizaninius junginius. Kovotojai jį gerbė ir mylėjo dėl kovoje išlaikyto žmogiškumo, atjautos mažiausiems, silpniausiems. A. M. Vilkienė pažymi: „Jonas Žemaitis-Vytautas drąsiai ėjo pasirinktu laisvės kovotojo keliu, jo duota priesaika Lietuvos valstybei nebuvo sulaužyta net mirties akivaizdoje“.

Anot A. Jakavonytės, „sovietinės jėgos struktūros, perrašydamos istoriją, pasitelkdamos melą, priverstinę tylą siekė J. Žemaičio-Vytauto ir viso Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vardą nugramzdinti į užmarštį. J. Žemaičio-Vytauto vadovaujamas Sąjūdis kėlė grėsmę okupaciniam režimui, nes buvo nepaneigiama jungtis tarp 1918-ųjų Vasario 16-osios ir rezistentų, disidentų siekiamos laisvos Lietuvos valstybės, tapusios kūnu 1990-ųjų Kovo 11-ąją. Lietuvai iškovojus Nepriklausomybę, atsivėrė galimybė, leidžianti atstatyti istorinį teisingumą, pagerbti J. Žemaitį-Vytautą, paskelbiant jį Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas. Taip užmarštį keitė atmintis, kuri turi būti puoselėjama, perduodama ateities kartoms,“

J. Žemaitis-Vytautas gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1926–1929 m. mokėsi Kauno karo mokykloje. 1936–1938 m. įgijo išsilavinimą Prancūzijoje, Fontenblo artilerijos mokykloje, jam suteiktas kapitono laipsnis. 1938–1940 m. tarnavo karininku Lietuvos kariuomenėje. 1944 m. nacių okupuotoje Lietuvoje įsijungė į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinės rinktinės veiklas. 1945 m. balandžio 23 d., davęs partizano priesaiką, tapo partizanų Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. tapo Kęstučio apygardos, 1948 m. – visos Vakarų Lietuvos partizanų srities vadu.

1949 m. J. Žemaičio-Vytauto pastangomis kovotojai įkūrė vieningą organizaciją – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį (LLKS). 1949 m. vasario 16 d. priimta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija, kuri įtvirtino teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, o LLKS – kaip aukščiausią teisėtą valdžią Lietuvos teritorijoje. J. Žemaitis-Vytautas  buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, jam suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis. 1949 m. vasario 16 d. – 1954 m. lapkričio 26 d. J. Žemaitis-Vytautas ėjo valstybės vadovo pareigas.

1953 m. buvo išduotas ir suimtas, išvežtas į Maskvą. Tardomas išlaikė ištikimybę Lietuvos valstybei, buvo nuteistas mirties bausme. 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino J. Žemaitį-Vytautą kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas.
 

Daugiau informacijos:

Seimo narė Angelė Jakavonytė

Tel. (8 5) 239 6649

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-03-15 14:24
   Jolanta Anskaitienė