Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užmojai mažų klasių draudimu neapsiriboja, kitas taikinys – mažos bendruomeninės mokyklos“

2023 m. kovo 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai užregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti, kad mokymo lėšos būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų visoms švietimo tiekėjų tinkle esančių mokyklų klasėms, proporcingai faktiniam vaikų skaičiui mokinių sraute. Projekto rengimo poreikį sukėlė mažas bendruomenines mokyklas pasiekusi žinia, kad nuo 2023 m. rugsėjo Vyriausybė nebeskirs finansavimo bendrojo ugdymo 1–10 (I-II gimnazijos) klasėms, kuriose mokosi mažiau nei penki mokiniai. Tokioms mažoms klasėms šiuo metu yra skiriamas trečdalis klasės krepšelio lėšų.

Pasak frakcijos seniūno pavaduotojos Laimos Nagienės, ši tvarka, kurią Vyriausybė patvirtino praėjusių metų vasaros pabaigoje, itin skaudžiai palies mažas, ne pelno siekiančias bendruomenines mokyklas.

„Šios mokyklos pagal savo funkcijas, besimokančiųjų reikmes ir veiklos apimtis negali turėti didesnio mokinių skaičiaus mokinių sraute, todėl nustatytoji tvarka gali lemti šių mokyklų veiklos pabaigą. Susidaro tokia situacija, kad, viena vertus, šioms mokykloms nėra taikomos tinklo optimizavimo nuostatos, nėra reglamentuotas būtinas mokinių skaičius ir leidžiama klasių dydį nusistatyti pačioms, o kitu teisiniu reguliavimu, apribojančiu finansavimą, faktiškai sukuriama tokia situacija, kuomet jų tolimesnė veikla tampa neįmanoma“, – pabrėžia L. Nagienė.

Parlamentarės nuomone, sistemiškai aiškinant Švietimo įstatymą, įstatymų leidėjo tikslas, skirtingai negu ūkio lėšų atveju, yra skirti mokymo lėšas visoms švietimo tiekėjų tinkle esančioms institucijoms. O Vyriausybės kompetencija, pasak L. Nagienės, yra šias lėšas mokykloms apskaičiuoti, paskirstyti ir nustatyti jų naudojimo tvarką.

Demokratai parengtomis Švietimo įstatymo pataisomis siekia papildyti esamą teisinį reguliavimą tiesiogiai įtvirtinant nuostatą, kad mokymo lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų visoms švietimo tiekėjų tinkle esančių mokyklų klasėms, proporcingai faktiniam mokinių skaičiui mokinių sraute.

Frakcijos narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pažymi, kad pelno nesiekiančios nevyriausybinės organizacijos gali tapti pagalbininkėmis savivaldybių ir valstybinėms mokykloms, nes savo darbe paprastai  remiasi alternatyviomis ugdymo sistemomis, o kai kurios iš jų yra orientuotos darbui su specialiųjų ugdymo poreikių vaikais, tad dera jas stiprinti ir pagalvoti apie išskirtinį jų finansavimą.

Dėl švietimo tinklo optimizavimo kreiptasi į Konstitucinį Teismą

Seimo narės L. Nagienės teigimu, yra abejotini Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymai bei pozicija optimizuoti švietimo tiekėjų tinklą, prioretizuojant dideles mokyklas ir dideles klases. Anot L. Nagienės, moksliniais tyrimais pagrindžiama, kad užsienio valstybėse geresni rezultatai yra pasiekiami mažose klasėse, kuriose yra įmanomas vaiko ugdymosi poreikių nustatymas ir atliepimas į juos laiku.

„Nepaisant to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasirinktas visiškai kitoks „taupymo“ planas, nustatant minimalius klasės formavimui būtinus reikalavimus, kurių neišpildymas valstybės ir savivaldybių mokyklai užkerta kelią tolimesnei veiklai. Dėl minimalaus mokinių skaičiaus klasėse reikalavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2022 m. gegužę kreipėmės į Konstitucinį Teismą. Skundas priimtas nagrinėti“, – tęsia L. Nagienė.

Antrindama kolegei, V. Targamadzė atkreipia dėmesį į tai, kad optimizavimo plane numatytas reikalavimas vienuoliktos klasės sraute turėti 21 mokinį, o vėliau – net 31, nėra aiškiai pagrįstas (nebent finansiniais skaičiavimais). „Tai  ne tik nukreipta į kaimiškų vietovių ir miestelių gimnazijų naikinimą, bet ir į regionų silpninimą. Be to, tai gali turėti neigiamą poveikį mokinių mokymuisi. Primename, kad mokymasis privalomas iki 16 metų“, – sako Seimo narė.

 

Daugiau informacijos:

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ referentas (atstovas spaudai)

Kęstutis Butvydas

El. p. [email protected], mob. 8 612 22 573

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-03-17 09:06
   Jolanta Anskaitienė