Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo nariai

Seimo nario Mindaugo Skritulsko pranešimas: „Priimtas bemaž 30 metų lauktas įstatymas, skirtas kurortų reglamentavimui“

2023 m. gegužės 19 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Ketvirtadienį Seimas priėmė Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymą, kurį inicijavo parlamentaras Mindaugas Skritulskas kartu su Seimo narių grupe. Priimto įstatymo tikslas – vienas bendras teisės aktas, nustatantis vientisą ir tikslingą kurortų ir kurortų teritorijų teisinį reglamentavimą Lietuvoje.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

 

Iki šiol kurortų sritį Lietuvoje reguliavo atskiri teisės aktai, kurie nebuvo tikslingai nukreipti į kurorto ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių aiškų reglamentavimą, nepabrėžiama kurortų svarba turizmui Lietuvoje, išskirtinumas ir savarankiškumas. Nors kurortai yra neatsiejama Lietuvos įvaizdžio ir turizmo dalis, nebuvo pakankamai atsižvelgiama į šių vietovių išskirtinumą ir sukuriamą ekonominę naudą.

Pasak M. Skritulsko, apie atskirą kurortų ir kurortinių teritorijų vystymą reglamentuojantį įstatymą bei jo reikalingumą buvo kalbama bemaž 30 metų. Tokios šalys kaip Vokietija, Austrija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Slovakija turi nacionalinius kurortų veiklą reglamentuojančius įstatymus.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos kurortų valstybinė svarba atsispindi ir Lietuvos valstybės vystymosi laikotarpyje. Lietuvos kurortų įstatymas buvo priimtas 1932 m., kitais metais buvo išleistos taisyklės šiam įstatymui vykdyti, kas labai paskatino tiek naujų, tiek esamų kurortų plėtrą. Kurortų statusą norėjo gauti 33 Lietuvos miestai, miesteliai ir vietovės iš 30 apskričių. Tokiai mažai šaliai 33 kurortai 1932 m. iš tiesų yra gana fenomenalus istorinis faktas.

Priimtas Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymas nustato nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos tikslą, jos įgyvendinimo uždavinius, kurortų ir kurortinių teritorijų finansavimą, gamtinių gydomųjų veiksnių mokslinių tyrimų atlikimo pagrindus, valstybės bei savivaldybių institucijas, atsakingas už kurortų ir kurortinių teritorijų darnų vystymą. Svarbu ir tai, kad, kaip numatyta įstatyme, Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, taip pat tvirtina ilgalaikę dešimties metų trukmės kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programą, kurią parengia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Tikimasi, kad priimtas įstatymas taps stipria atspirtimi ne tik kurortų, bet ir visos šalies ekonomikos raidai bei konkurencingumui didinti.

 

Daugiau informacijos:

Seimo narys Mindaugas Skritulskas

Mob. 8 683 23 341

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2023-05-19 08:36
   Monika Kutkaitytė