Seimo nario M. Matijošaičio pranešimas: „Kodėl Taivano išlikimas svarbus Lietuvai?“

2024 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Nors Taivano klausimas Lietuvoje aktualizavosi tik prieš kiek mažiau nei trejus metus, galime pasidžiaugti, kad santykiai vystosi milžinišku tempu: bendradarbiavimas lazerių, dirbtinio intelekto, puslaidininkių technologijų ir moderniausios žemės ūkio srityse yra tik dalis to, ką kartu su savo partneriais sugebėjome nuveikti per šiuos metus. Svarbu, kad ne tik politikai, bet ir visuomenė geriau suprastų, kodėl šis bendradarbiavimas yra svarbus bei kokios pasekmės gali laukti pasaulio, jeigu leisime Kinijai elgtis taip, kaip buvo ir, deja, tebėra leidžiama elgtis Rusijai. 

COVID-19 sukeltas tiekimo grandinių lūžinėjimas parodė, kokia jautri krizėms yra šiuolaikinė gamyba, skaudžiai išryškinusi galimus pavojus, kuomet ištisi pramonės sektoriai yra visiškai priklausomi nuo vienos valstybės bei jos vidaus padėties ir kaip vėliau, net krizinei situacijai išsisprendus, gamybos linijos nesugeba atsigauti ir stabdo procesus visame pasaulyje. 

Dėl šių priežasčių, manau, būtina ir Lietuvoje garsiai kalbėti, kad Taivano saugumas yra ir mūsų saugumo dalis. Šiomis dienomis pasirodė tikrai stiprus Bloomberg straipsnis apie galimas pasėkmes pasaulio ekonomikai, jeigu Kinija jėga pabandytų užgrobti Taivaną, iš kurio į pasaulį tiekiama didžioji dalis moderniausių ir pažangiausių puslaidininkių. 5,6 proc. visos pridėtinės vertės sukuriama sektoriuose, kuriuose lustai naudojami kaip tiesioginės sąnaudos – tai savo ruožtu yra  beveik 6 trilijonai JAV dolerių! Ir kalbama tik apie tokius produktus kaip telefonai, kompiuteriai, automobiliai, kuriuose puslaidininkiai yra tarp būtinųjų komponentų, tačiau negalime pamiršti ir milžiniško kiekio kitos mašinerijos, komponentų bei jų gamybos staklių ir kitų sferų, kuriose puslaidininkiai, nors ir nėra taip gerai matomi, tačiau vaidina milžinišką vaidmenį pridėtinės vertės kūrime. 

Daliai iš jūsų gali kilti klausimas, kodėl apie tai kalbama dabar. Atsakymas paprastas – sausio 13-ąją Taivane vyks Prezidento rinkimai ir nesvarbu, kuris kandidatas laimėtų, nuo rinkimų dienos iki naujojo Prezidento inauguracijos, Kinijai atsiveria galimybių langas veikti ir įvairiais būdais kenkti ar kitaip daryti įtaką Taivano demokratiniams procesams. Remiantis tiek JAV žvalgybos, tiek bendrai matomomis tendencijomis ir Kinijos veiksmais, realiausi yra du agresijos scenarijai, deja, abu jie būtų pragaištingi Tavanui, pasaulio ekonomikai ir bendrai dabartinei pasaulio tvarkai, kurios dėka tokios valstybės kaip Taivanas ir Lietuva gali ne tik egzistuoti, bet ir klestėti.

Pirmasis: Kinija „karantinuoja Taivaną“,  kitaip tariant, paskelbia ekonominę jūrų ir oro blokadą, kuomet jokia produkcija negali palikti ir pasiekti salos, taip pat sutrikdo laivininkystės laisvę Pietų Kinijos jūroje. Tokie veiksmai vien per pirmus metus visiškai sužlugdytų atvirą ir eksportu pagrįsta Taivano ekonomiką, BVP kristų mažiausiai 12 proc., o Taivano eksportas iš esmės nustotų egzistuoti, o tai stipriai sukrėstų pasaulio ekonomiką. Tokios blokados padariniai per pirmuosius metus prilygtų visiems COVID-19 pandemijos sukeltiems neigiamiems ekonominiams padariniams.  Būtina pabrėžti, kad kalbama tik apie tiesioginę žalą, kuri kiltų dėl komponentų trūkumo ir akcijų kritimo, ekonominį nuosmukį dar smarkiau išaugintų augančios kainos, produktų trūkumas ir augantis investuotojų nerimas.  

Antrasis: Kinija įvykdo invaziją į salą ir ją okupuoja. Šis scenarijus reikštų, kad Taivanas, kaip demokratiška, provakarietiška ir bendradarbiavimu santykius grindžianti valstybė, nustotų egzistuoti. Tai sukeltų ne tik straipsnyje minimus 10 trilijonų JAV dolerių praradimus pasaulinėje ekonomikoje, bet ir destabilizuotų regioną bei pasaulinį galių balansą. Vakarų pasaulis galutinai prarastų vis dar išlaikomą technologinį pranašumą šioje sferoje, o galiausiai ir pasidarytų visiškai priklausomas nuo Kinijos su sąlyga, kad pastaroji sugebėtų perimti technologijas ir gamybos būdus visiškai jų nesunaikinusi invazijos metu. 

Ir vis dėlto, kodėl tai svarbu Lietuvai?

Atsakymas paprastas – turime daug panašumų su Taivanu. Tiek Lietuva, tiek Taivanas yra sąlyginai mažos, atviros ekonomikos, kurios gali augti ir kurti gerovę dėl savo sukuriamos produkcijos eksporto į pasaulį, o ir abi valstybės turi imperialistinių ambicijų kupinas, ultranacionalistines valstybes šalia savęs, kurios nevengia panaudoti jėgos prieš silpnesnį, kol demokratinės valstybės dvejoja, kokių veiksmų jos imsis. Svarbu suprasti, kad Taivanas nėra ir nebus ta rinka, su kuria mūsų eksportas prilygs apimtimis eksportui į Vokietiją, Lenkiją ar Latviją, tačiau kaip jau minėta anksčiau, bendradarbiavimas su Taivanu mums suteikia galimybę pasigaminti raktą, kuris atrakina duris į puslaidininkių, dirbtinio intelekto ir kitas technologijas, kurios ateityje mums garantuotų dar didesnį ekonominį klestėjimą ir galimybę auginti savo švelniąją galią.

Tiems, kuriems reikia pragmatiško ekonominio aspekto, galima tik pridurti, kad ITRI ir Teltonikos bendradarbiavimas puslaidininkių technologijų sferoje yra  Lietuvos tiltas į daugiau kaip 7 trilijonų vertės rinką, kurios net nedidelė procentinė dalis mūsų šaliai galėtų atnešti milžinišką naudą. Kai tuo metu dar vienas nusileidimas diktatoriui ne tik Europos Sąjungai kainuotų beveik 10  proc. jos ekonomikos, bet atneštų ir sunkiai suskaičiuojamus galimus Lietuvos ekonomikos nuostolius, kuomet dėl Kinijos karo pieš Taivaną ir demokratinį pasaulį kiltų ekonominė suirutė mums svarbiose rinkose. 

Todėl privalom pasakoti savo žmonėms apie Taivaną ir mūsų šalies draugystę, kad įvairūs populistiniai svaičiojimai galiausiai neatimtų mums mūsų pačių, per pastaruosius beveik trejus metus auginamo indėlio, kuris atvertų naują technologinį, ekonominį ir ekonominio gerbūvio laikotarpį lietuviams ir Europai. 

Kontaktams: 

Seimo nario patarėja Ligita Šapranavičiūtė

Mob. +370 612 19 783