Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba baigiant pavasario sesiją

2021 m. birželio 30 d. pranešimas žiniasklaidai

Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, bendražygiai ir oponentai! „Nejaugi neliko šalyje problemų, kad būtent dabar imatės tokių dalykų?“ Panašią frazę ne kartą teko išgirsti per šią pavasario sesiją, ypač jos pabaigoje, ji tikrai nebuvo paprasta. Daugiausia tai lietė Partnerystės įstatymo projektą, sukėlusį tam tikrą rezonansą. Klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, daliai visuomenės, kurios tiesiogiai ir visa apimtimi tie klausimai nepaliečia, dažnai atrodo ir pertekliniai, ir nesavalaikiai. Tai yra natūralu. Žmogaus teisių problematika visuomet nelengvai skinasi kelią ne tik pas mus, bet ir kitose šalyse. Tačiau per rūpinimąsi žmonėmis, kurie neturi tiek teisių kiek dauguma, atsiskleidžia visuomenės branda, ir mes einame šiuo keliu, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Kai kuriuos su žmogaus teisėmis susijusius klausimus mums pavyko sėkmingai pakoreguoti. Pavyzdžiui, Seimo priimtos Mediacijos įstatymo pataisos. Nebeliko privalomos mediacijos sprendžiant šeimos ginčus, kai į teismą nori kreiptis smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo pusė yra galimas smurtautojas. Posėdyje dalyvaujant 121 parlamentarui pataisoms pritarta vienbalsiai. Seimas šiuo atveju pademonstravo vienybę ir galimybę susitelkti priimant sprendimus.

Tokių susitelkimo reikalaujančių reikšmingų sprendimų šioje pavasario sesijoje buvo ne vienas. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas profesorius E. Kūris yra vaizdingai išsireiškęs esą „Dangaus karalystė ateis anksčiau, nei įvyks Konstitucinio Teismo rotacija“. Vis dėlto šioje sesijoje, nors ir vėluojant beveik metus, Konstitucinio Teismo rotacija įvyko. Sausį teisėjais paskyrėme G. Lastauskienę ir A. Norkūną, gegužę – V. Mizarą. Visai neseniai pasikeitė ir šio teismo pirmininkas – pirmą kartą Konstitucinio Teismo pirmininke tapo moteris D. Jočienė.

Šią sesiją būta ir kitų svarbių paskyrimų. Lygių galimybių kontroliere tapo B. Sabatauskaitė, išspręstas metus buksavęs naujojo Seimo kanclerio klausimas – juo tapo į šį postą paskirtas M. Gelbūda. Sklandžiai suformuota naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija, paskirtas naujas Lietuvos banko valdybos pirmininkas – juo tapo G. Šimkus.

Per šią sesiją Seimui teko atleisti su savo pareigomis nesusitvarkiusį A. Jakubauską, ėjusį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas. Į šią poziciją Seimo sprendimu paskirtas daktaras A. Bubnys.

Birželio 22 dieną balsavome dėl patikslinto biudžeto. Pagal jį pajamos turėtų didėti daugiau kaip 613 mln. eurų, o savivaldybių pajamos didėja 141,1 mln. eurų. Šiais metais biudžeto deficitas sudarys 6,9 % ir tai yra geresnis rodiklis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Biudžeto pajamos auga, nemaža dalis yra skiriama kaip parama verslui. Ne tik tiesioginėmis lėšomis. Baigiantis sesijai patvirtinome PVM lengvatą maitinimo, kultūros ir sveikatos įstaigoms. Nors didžioji dalis numatomų lėšų skiriama sveikatos sektoriui, nuosekliai žingsnis po žingsnio kuriame galimybes skirtingiems sektoriams, įvairioms veikloms. Suprantu, kad pandemijos, karantino apribojimų išsekinti žmonės norėtų visko greičiau ir daugiau, tačiau po tokios rimtos ligos negalima tikėtis staigaus jėgų sugrįžimo. Antra vertus, objektyvūs kriterijai rodo, kad esame teisingame kelyje.

Pagrindinė mano kandidatavimo į Seimo Pirmininko pareigas sąlyga buvo koalicijos sutartis, kurią mes, trijų partijų atstovai, kūrėme kaip bendraminčiai ir pagal kurią sutarėme veikti. Sutartis veikia, pagal ją deriname veiksmus ir priimame sprendimus. Sutartyje, greta kitų svarbių dalykų, išskirtas prioritetas, tiesiogiai susijęs būtent su Seimu, su jo darbu, – tai kokybiška teisėkūra, be kurios neįmanomas brandus parlamentarizmas.

Remiantis statistika, teisės aktų pavasario sesijoje svarstyta ir priimta maždaug ketvirtadaliu mažiau nei anksčiau per analogišką laikotarpį. O tai reiškia, kad daugiau laiko galėjome skirti išankstinei analizei srities, kurią numatoma reglamentuoti, ir kokybiškesniam teisės aktų rengimui.

Žengėme pirmus žingsnius žaliojo kurso trajektorija. Priimta daug svarbių įstatymų: nuo apleistos atliekų ir pakuočių tvarkos reglamentavimo iki institucijų sujungimo mažinant biurokratiją ir išjudinant pastatų renovaciją, skaitmenizuojant statybos procesus, reglamentuojant atsinaujinančią energetiką ir degalų naudojimą. Apstu teisės aktų, būtinų kuriant žalią Lietuvą. O tai yra išskirtinė galimybė mūsų šaliai. Žalioji ekonomika yra Lietuvos galimybė atsistoti šalia tų, kurios dabar savo gerovę sukūrė turėdamos iškastinio kuro.

Patikslinome Farmacijos įstatymą. Nuo šių metų liepos 1 dienos kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas bus tvirtinamas ne keturis, bet du kartus per metus. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalios patikslinta pirmo paskyrimo taisyklė, leidžianti žmonėms aktyviai dalyvauti renkantis jiems tinkamiausią vaistą.

Kaip ir buvome įsipareigoję, pradedame mažinti draudimus ir ribojimus, tačiau neišleidžiame iš akių ir socialinės srities. Priėmėme Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas. Jomis remiantis palankiau bus skaičiuojamos motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos tėvams, kurių draudžiamosios pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją.

Priėmėme Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis fiksuoto dydžio išmoką nutarta mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo nuo pandemijos, kai jų vykdoma ūkinė veikla buvo apribota, o pajamos 2020 metais, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 30 % ar daugiau.

Priėmėme Vienišo asmens išmokos įstatymą, pagal kurį nuo šių metų liepos 1 dienos vienišiems neįgaliems ir pensinio amžiaus asmenims, taip pat tiems, kurie gauna šalpos pensiją ar mažų pensijų priemokas, bus skirta papildoma 28 eurų 63 centų išmoka. Nuo kitų metų pradžios išmoka didės iki 32 eurų per mėnesį ir bus mokama visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Šiemet vienišo asmens išmoką gaus 60 tūkst. asmenų, kitais metais – 400 tūkst.

Šį pavasarį taip pat ėmėmės svarbių Konstitucijos pakeitimų. Kalbu apie tiesioginius merų rinkimus ir galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų. Pastarajam sprendimui pritarta vakar po svarstymo.

Kovo 10 dieną, kai pradėjome pavasario sesiją, epidemiologinė situacija šalyje jau buvo stabilesnė nei paveldėta pernai, tačiau vis dar sudėtinga. Naujų atvejų skaičius siekė 430 per dieną. Ir nors tai kone dešimt kartų mažiau nei pernai gruodį, Lietuvos žemėlapyje pagal sergamumą savivaldybėse dominavo raudona spalva. Aštuonios savivaldybės vis dar buvo nuspalvintos juodai. Dabar situacija radikaliai pasikeitusi. Turime dešimtkart mažesnius skaičius ir tai suteikia optimizmo, kuris neturėtų vesti prie neapgalvotų, neracionalių, skubotų sprendimų, vėl galinčių pabloginti situaciją. Tokią patirtį jau turėjome pernai vasarą. Privalome iš jos pasimokyti ir nebedaryti klaidų.

Optimizmui nuteikia ir dar vienas dalykas. Esu sakiusi, kad tikrai nesiimsiu gerinti Seimo įvaizdžio kokiomis nors dirbtinėmis priemonėmis. Požiūrį į mus turi lemti mūsų intencijos, pastangos ir darbai. Esu užsibrėžusi pasiekti, kad šios kadencijos Seimas būtų Tautos atstovybė, kuria pasitikima. Ir štai, jeigu tikėtume apklausomis, pasitikėjimas Seimu pastaruoju metu kiek pakilo. Taip, tai labai nedidelis poslinkis ir tik nuo mūsų visų bendro darbo priklausys, ar tai liks virptelėjimu paklaidos ribose, ar pavirs tvirtesne tendencija.

Dėkoju už dėmesį ir bendrą darbą šios pavasario sesijos metu. Dėkui jums.