Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Seimo rudens sesijos pradžios proga

2021 m. rugsėjo 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Gerbiami kolegos Seimo nariai,

sveikinu Jus, susirinkusius į trečiąją eilinę šios Seimo kadencijos sesiją.

Nereikia turbūt sakyti, kad parlamentinį darbą tęsiame dinamiškų įvykių sūkuryje.

Įvykis veja įvykį, tačiau tarp jų yra pristabdančių laiką, priverčiančių pamatyti platesnę panoramą. Paskutinę vasaros dieną, rugpjūčio 31-ąją, eidamas 92-uosius metus mirė Kazimieras Motieka, advokatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas. Lietuvos laisvėjimo, mūsų teisinės ir politinės sistemos brendimo bei valstybingumo tvirtinimo laikotarpio neįmanoma įsivaizduoti be signataro Kazimiero Motiekos, kurio šviesų atminimą kviečiu pagerbti tylos minute. Ačiū.

Pradėdami rudens sesiją matome, kad pandemija nesitraukia, įtampa ties rytinėmis Lietuvos sienomis išlieka, tačiau dėl ryžtingų veiksmų jau kurį laiką migrantų srautai valdomi.

Dalis piliečių buriasi į protestus, kol kas pavyksta rasti sprendimus, kurie nepažeistų konstitucinės teisės į susirinkimus ir užtikrintų saugumą.

Nepaisydami komplikuoto konteksto turime tęsti pradėtus darbus, vykdyti savo įsipareigojimus.

Laikas nelaukia, tačiau turime būti apdairūs. Jėgos, iššvaistytos tuščioms kalboms, juolab neteisingiems sprendimams, neišvengiamai sukurs problemų, kurios ateityje dar labiau užguls mūsų pečius. Todėl privalome susitelkti, įsipareigoti konstruktyviam dialogui, rasti jėgų būtinoms reformoms. Tik taip suvaldysime padėtį, susidorosime su dabarties iššūkiais ir padėsime tolesnės plėtros pagrindus.

Nors situacija visais atžvilgiais nepaprasta, Seimo darbų programą vis dėlto galima vadinti gana ambicinga, ją sudaro per 400 projektų, kuriuos siūlo Seimo nariai, Prezidentas, Vyriausybė. Vertinant šiuos skaičius svarbu priminti, kad vis dėlto teisėkūros kokybė, o ne kiekybė išlieka mūsų pagrindinis tikslas ir prioritetas.

Be abejonės, svarbiausias šios sesijos uždavinys yra apsvarstyti ir priimti 2022 m. valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Su šiais įstatymais siejasi ir daugelis Prezidento, Seimo narių, Vyriausybės pateiktų arba planuojamų mokesčių įstatymų pakeitimų. Juos privalėsime atidžiai išnagrinėti, vertindami realias šalies galimybes ir nepažeisdami pusiausvyros bei skirtingų visuomenės narių interesų: nuo stipriausių, kuriančių gerovę, iki pažeidžiamiausių visuomenės narių.

Numatoma įstatymiškai įtvirtinti esminius sveikatos apsaugos sistemos pokyčius ir efektyvinti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas.

Rudens sesijos darbotvarkėje yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo projektų. Tarp jų vienas svarbiausių – Konstitucijos pataisa, kuri išsaugotų tiesioginius merų rinkimus. Lietuvos piliečiams šie rinkimai labai svarbūs, tai jie ne kartą parodė. Dėl jų svarbos sutaria ir pagrindinės politinės partijos. Norint, kad 2023 metais įvyktų tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai, jau dabar turi būti padarytos atitinkamos Konstitucijos pataisos. Ir paskutinis žodis čia priklauso Seimui.

Be to, mūsų laukia balsavimas dėl pasiūlymo mažinti dalyvavimo Seimo rinkimuose amžiaus cenzą iki 21 metų. Manau, tai strategiškai svarbus sprendimas, įtrauksiantis į valstybės tvarkymą ir kūrimą veržlesnę, modernesnę jaunatvišką energiją, kuri dabar nėra iki galo išnaudota.

Vasarą du kartus rinkomės į neeilines sesijas, priėmėme svarbių, nors ir nelengvų sprendimų, būtinų sąmoningai inspiruotai nelegalių migrantų krizei suvaldyti. Tuo metu įsipareigojome atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami sprendimai ir, esant poreikiui, juos peržiūrėti. Veikdami kartu, atsižvelgdami į pasieniečių, nacionalinio saugumo, migracijos ekspertų ir žmogaus teisių gynėjų pastabas bei rekomendacijas, manau, galime tobulinti kai kurias dabar galiojančias nuostatas.

Seimo rudens sesijoje numatyti ir kiti įstatymų projektai, susiję su žmogaus ir pilietinėmis teisėmis. Tai yra savotiška skola, kurią turime grąžinti piliečiams: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Žvalgybos ombudsmeno, Partnerystės, Tautinių mažumų, Vardų ir pavardžių, taip pat konstitucinis Referendumo įstatymai.

Rugsėjo 1-ąją pasirašėme susitarimą dėl švietimo politikos. Jo nuostatos atsispindės jau kitų metų valstybės biudžete. Ir tai – tik pradžia. Seimo rudens sesijoje svarstysime ir keliolika Prezidento, atskirų Seimo narių ir Vyriausybės teisėkūros iniciatyvų, kurios, tikiu, taps pirmaisiais žingsniais įgyvendinant susitarimą dėl švietimo.

Rudens sesijoje numatyta priimti keliolika ekonomikos plėtros, energetikos, inovacijų ir verslo skatinimo srities įstatymų pataisų, kurios didintų viešojo sektoriaus skaidrumą ir  gerintų verslo aplinką.

Laukia ir svarbūs aplinkosaugos projektai, kurie padės efektyviai stiprinti gamtos išteklių apsaugą, tvarkyti atliekas, atsižvelgti į klimato kaitą. Svarbu pažymėti, kad įvertindami ir įgyvendindami žaliojo kurso teikiamas galimybes turime realią galimybę atsidurti tarp pažangiausių Europos valstybių.

Tarp kitų šios sesijos prioritetų išskirčiau perteklinių bausmių, draudimų bei apribojimų naikinimo iniciatyvas, valstybės tarnybos ir teismų reformas bei įstatymines vietos savivaldos nepriklausomumo ir savarankiškumo stiprinimo iniciatyvas.

Dabar aptariau, mano galva, esminius dalykus. Jie apibūdina strategines kryptis, kuriomis judėsime šios sesijos metu. Netrukus pristatysiu taktinius žingsnius, esminius konkrečius rudens sesijos darbus.

Nepaisant vidinių bei išorinių grėsmių, su kuriomis kasdien susiduriame, tikiu, kad rudens sesijoje priimti sprendimai bus tvirtas Lietuvos žingsnis į priekį. Mūsų pareiga, nepaisant ideologinių skirtumų ar politinių peripetijų, – padėti Lietuvai, valstybei bei jos žmonėms, tapti dar stipresniems ir suteikti realių galimybių kiekvienam kurti savo gerovę. Ačiū už dėmesį.