Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Šiandien mes visi esame ukrainiečiai, nes visų mūsų gyslomis teka laisvės kraujas“

2022 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba, pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtame minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonijoje:

Šiųmetė Nepriklausomybės atkūrimo diena yra visiškai kitokia nei ankstesnės. Ir tai verčia jautriau įvertinti mūsų šalies valstybingumo kelią, patį valstybingumą.

Vis dar gyvename pandemijos sąlygomis. Užkratas niekur nepradingo, nors jo poveikis tapo silpnesnis. Griežčiausi apribojimai panaikinti, o dar likę liudija, kad su pandemijos iššūkiu iš esmės susitvarkėme.

Tačiau staiga užgriuvo dar vienas išbandymas, palietęs ir mus, tačiau tiesiogiai, itin tragiškai ir skausmingai – mūsų brolius ir seseris ukrainiečius. Karas!

Dabar, kai kalbu, Ukrainoje liejasi kraujas – nuo Charkovo iki Mariupolio, nuo Korostenio iki Lucko.

Frontas slenka Odesos link, miesto, garsaus ikoniška laisvės pajauta. Šliaužia legendinės Poltavos link, kurios apylinkėse – mano protėvių šaknys. Veržia sostinę Kyjivą, kurio gynėjai šiuo metu stato įtvirtinimus, sandėliuoja šaudmenis, įrengia ligonines.

Agresija kaip mirtinas užkratas smaugia laisvą tautą, laisvą šalį.

Todėl šiandien mes visi esame ukrainiečiai. Nes visų mūsų gyslomis teka laisvės kraujas.

Prašyčiau pagerbti Ukrainos žmones, kritusius kovoje už laisvę, tylos minute.

<...>

Ačiū.

Agresyvaus imperinio recidyvo akivaizdoje gerai matyti, kaip toli nuėjome, kiek daug pasiekėme per istoriniu požiūriu neilgą laikotarpį.

Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius, 1990 m. kovo 11-ąją, mums pavyko de jure atkurti valstybingumą, įveikti ekonominę imperijos blokadą, apginti savo laisvę sausio 13-ąją, galutinai įtvirtinti savo valstybę tarptautinėje erdvėje po nepavykusio 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje. 2004-ųjų pavasaris mums tapo lemtingas euroatlantinės integracijos požiūriu – gegužės 1-ąją oficialiai įstojome į ES, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Kovo 29-ąją – šią svarbią datą visai netrukus minėsime – Lietuva tapo visateise NATO nare, visų laikų stipriausios gynybinės organizacijos, kurią sudaro valstybės, susivienijusios tam, kad diplomatinėmis, o prireikus ir karinėmis priemonėmis, išsaugotų tarptautinę taiką ir saugumą.

Per visą savo istoriją Lietuva nebuvo tokia saugi, tiek integruota į Vakarų civilizaciją. Tai didžiulė vertybė, kurios tikroji reikšmė dar labiau išryškėja dabar agresijos Ukrainoje akivaizdoje. Būtent todėl jaučiamės visokeriopai įsipareigoję tiems, kuriems dėl įvairių priežasčių pasisekė mažiau nei mums.

Turime dalytis savo sėkmės istorija, liudijančia, jog efektyvus atskiros šalies saugumas įmanomas tik tarptautinėje saugumo sistemoje, grįstoje laisvės ir demokratijos sklaida, tarptautinės teisės viršenybe, žmogaus teisių ir laisvių gynimu.

Turime branginti tai, ką turime, pirmiausia, dėl Kovo 11-osios.

Privalome vertinti, ką pasiekėme ir tuo didžiuotis.

Turime būti pasirengę visa tai apginti.

Su Nepriklausomybės atkūrimo diena!