Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje

2022 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Dž. G. Barysaitė)

Šiandien keliame savo vėliavas kitaip.

Jas keliame ne vien pagerbdami savo valstybes, bet ir protestuodami prieš neišprovokuotą karinę agresiją.

Keliame kaip solidarumo ženklą su Ukrainos žmonėmis, kurie kovoja už laisvę ir savo valstybės ateitį. Kurie kasdien kelia savo šalies vėliavą savo širdyse. Vieni – su ginklu rankoje gindami kiekvieną gimtos žemės pėdą. Kiti – slėptuvėse gebėdami šypsotis tam, kad nuramintų persigandusias vaikų akis. Tai išskirtinė drąsa ir pasiaukojimas kiekvieną dieną.

Nes tavo šalies spalvos, plevėsuodamos vėjyje, ar apsivijusios širdį, per didžiausius išbandymus tampa ir skydu, ir sparnais.

Kiekviena šalis yra laisva rinktis savo kryptį.

Ukraina yra pasirinkusi įgyti visavertę narystę Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Tai užfiksuota šios šalies Konstitucijoje. Pasirinkimas savo vėliavą iškelti tarp kitų demokratinių, laisvę mylinčių ir žmogaus gyvybę gerbiančių šalių vėliavų.

Reikia gerbti tokį pasirinkimą, padarytą laikantis visų demokratinių procedūrų, patvirtintą šalies parlamento. Užtvirtintą brangiausios kainos, kurią gali sumokėti žmonės.

Tai negali būti kvestionuojama.

Todėl kai viena šalis kitą šalį subraižo raudonomis linijomis, kurios staiga pavirsta kraujuojančiais raketų dūriais, tai ne vien grėsmingas istorinis anachronizmas.

Ir ne tik visiškas tarptautinės teisės principų griovimas.

Tai – nusikaltimas.

Būtent tuo remiantis reikia toliau konstruoti visus veiksmus anos valstybės atžvilgiu.

Ir čia svarbi ne tik aukščiausios vadovybės politinė atsakomybė, kuri, tikiu, visai netolimoje ateityje bus deramai įvertinta atitinkamų tarptautinių institucijų.

Ne mažiau svarbu kalbėti apie moralinę atsakomybę, pirmiausia – tos valstybės piliečių. Kiekvienas, neprotestuojantis prieš agresiją ar juolab ją remiantis yra atsakingas už daromo nusikaltimo pasekmes.

Abejingumas agresijai yra jos palaikymas.

Laimei, šio abejingumo pastarosiomis dienomis pasaulyje lieka vis mažiau.

Mielieji, vėliava visada palaikė kovos dvasią, buvo orientyras mūšio lauke. Šiandien mūsų orientyras aiškus: būti kartu su Ukraina iki galutinės jos pergalės.

Kartu ir kasdien. Šiandien mūsų vėliavos daugelyje Lietuvos vietų plevėsuoja primindamos mums apie neįkainojimą laisvės pojūtį.

Apie laisvę kelti savo vėliavą ar apsigaubti ja negirdint šūvių ir bombų.

Tuo pačiu suprantant, kad net ir XXI amžiuje, deja, yra, kas norėtų tą laisvę sutrypti.

Kaip tai mėginama padaryti už vos kelių šimtų kilometrų. Tačiau tikrai laisvi žmonės visada atrems tironijos pyktį. Lietuva tai įrodė ne kartą, Ukraina tai įrodinėja šiandien.

Ir ji laimės, o jos vėliava plevėsuos šalia kitų, laisvų ir išdidžių šalių vėliavų. Kaip šiandien plevėsuoja Lietuvos trispalvė.

Slava Ukraini!