Seimo Pirmininkė: „Šiandien turime veikti dviem gynybos frontais: karštuoju – Ukrainoje ir šaltuoju, apimančiu visas NATO sienas“

2022 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba, pasakyta NATO Parlamentinės Asamblėjos plenariniame posėdyje:

NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijos dalyviai,

Ponios ir ponai,

Džiaugiuosi galėdama pasveikinti tiek daug garbingų svečių Lietuvos Respublikos Seime. Man itin malonu matyti su mumis Ukrainos delegaciją ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Oleksandrą Kornijenką. Kaip Seimo Pirmininkė, norėčiau pareikšti pagarbą ir savo kolegoms – Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkams. Tikiuosi, kad ateityje dalyvausite NATO Parlamentinėje Asamblėjoje jau pasikeitus Jūsų valstybių statusui šioje organizacijoje.

Susitinkame kritiniu metu, kai išbandomi daugelio institucijų, įskaitant NATO Parlamentinę Asamblėją, vaidmenys ir veiksmingumas. Linkiu, kad ši organizacija išlaikytų tokį laiko ir iššūkių išbandymą.

Norėčiau pradėti savo kalbą prisimindama Lietuvos narystės NATO istoriją. Kartu su kitomis su didžiąja plėtros banga į NATO įstojusiomis šalimis Lietuva neseniai šventė narystės NATO 18-ųjų metų sukaktį. NATO plėtra buvo istorinis sėkmės pavyzdys. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kaip Lietuva ir rytinė Baltijos jūros pakrantė atrodytų šiandien, jei nebūtų buvę NATO ir ES plėtros? Labai tikėtina, kad vietoj trijų sėkmingų demokratiškų, prie ekonominio augimo bei NATO misijų prisidedančių valstybių šiandien būtume dar viena pilkoji zona, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl turime džiaugtis savo pasiekimais ir kartu saugoti tai, ką pasiekėme. Nes šie pasiekimai nėra negrįžtami ir žiauriausias to įrodymas – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos agresija Ukrainoje aiškiai rodo, kad Kremlius turi ketinimų ir ryžto pulti kaimynines demokratines visuomenes. Bet nebūkime naivūs: pavojuje yra ne tik Rusijos kaimynė, bet ir tarptautinis saugumas, įsivyravęs po Berlyno sienos griūties. Reikalavimai, kuriuos Rusija pateikė JAV ir NATO, prieš pradėdama agresiją Ukrainoje, aiškiai rodo Rusijos siekius. Tai mums primena, kad reikia matyti pasaulį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį norėtumėme matyti. Ir elgtis turime atitinkamai.

Todėl planuodami NATO Madrido aukščiausiojo lygio susitikimą privalome galvoti apie tai, kaip užkirsti kelią bandymams griauti saugumo struktūrą ir silpninti Aljansą.

Neapsaugojus bent vienos NATO narės, neapgynus bent vieno centimetro jos teritorijos, būtų smogtas negrįžtamas smūgis svarbiausioms Aljanso šalis vienijančioms vertybėms – pasitikėjimui ir solidarumui. Ar galite įsivaizduoti, kas lauktų Europos, jei tai įvyktų?

Todėl šiandien turime veikti dviem gynybos frontais: karštuoju – Ukrainoje ir šaltuoju, apimančiu visas NATO sienas. Tiesą sakant, šaltasis frontas yra čia pat, vos už 25 km nuo Seimo rūmų. Siekiant, kad šaltasis frontas netaptų karštuoju, visų pirma, reikia, kad laimėtų Ukraina ir, antra, būtina gerokai sustiprinti NATO gynybos pajėgumus, kad Kremlius nė minutei nesuabejotų NATO ryžtu ginklu ginti NATO nares ir juolab nenuspręstų išmėginti šio ryžto ginklais.

Iš NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Madride tikimės kelių pagrindinių rezultatų, skirtų, atitinkamai, NATO pozicijoms pritaikyti prie šiandienos realijų ir padėti Ukrainai.

Pradėsiu nuo NATO prisitaikymo. Aljansas turi iš esmės sustiprinti savo atgrasymo ir gynybos poziciją. Atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykius, tebesitęsiančią Rusijos karinę agresiją bei karo kurstymo retoriką NATO atžvilgiu, Aljansas turi būti visiškai pasirengęs skubiai kolektyvinei gynybai agresijos atveju. Mūsų nuomone, NATO turi pereiti nuo laipsniško reagavimo, grindžiamo pastiprinimų dislokavimu, prie priešakinių pajėgų, galinčių nedelsiant imtis didelio masto gynybos. Visų pirma siūlome ir prašome, kad NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės būtų padidintos iki NATO priešakinių brigadų dydžio, kad Baltijos valstybėse būtų sukurtos patikimos NATO oro gynybos pozicijos, taip pat, kad Baltijos šalyse būtų iš anksto telkiama NATO įranga ir atsargos.

Prašome suprasti, kad atsižvelgdami į Rusijos kariuomenės nusikaltimus bei jos antžmogišką žiaurumą nenorime tapti dar viena Buča ar Mariupoliu.

Savo ruožtu, esame pasirengę investuoti į savo gynybą. Jau ėmėmės ryžtingų priemonių savo, kaip priimančiosios šalies, infrastruktūrai gerinti. Lietuvos įsipareigojimai išreikšti ne tik žodžiais, bet ir finansavimu: šiemet Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą padidinti šalies gynybos biudžetą iki daugiau nei 2,5 proc. BVP.

Kalbant apie Ukrainą, NATO aukščiausiojo lygio susitikime Madride taip pat būtina aiškiai išreikšti paramą Ukrainai, jos kovai su agresoriumi ir jos teritoriniam vientisumui. Ukrainai reikia mūsų nuolatinės karinės pagalbos. Galų gale jau tapo akivaizdu, kad kiek besistengtume pataikauti režimui, tai neužkirs kelio naujoms Kremliaus karinėms avantiūroms. Mūsų ligšiolinės priemonės nepakeitė V. Putino išskaičiavimo. Tik Ukrainos karinis atsakas gali priversti jį pakeisti savo sprendimą. Tačiau tam reikia ginklų.  

Taip pat turime nusiųsti aiškų politinį paramos Ukrainai signalą ir dar kartą patvirtinti, kad NATO durys Ukrainai yra atviros. Tik pati Ukraina gali spręsti, ar jai kreiptis dėl narystės Aljanse. Tai negali būti trečiosios šalies sprendimas. Suomijos ir Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO atvėrė galimybę Aljansui dar kartą aiškiai ir nedviprasmiškai paskelbti Madride, kad NATO atvirų durų principas išlieka nepajudinamas.

Pasinaudodama šia proga, norėčiau palinkėti mūsų kolegoms iš Švedijos ir Suomijos spartaus ir sklandaus stojimo į NATO. Mes, valstybių parlamentai, esame atsakingi už tai, kad Suomijos ir Švedijos stojimo proceso niekas nesutrikdytų.

Be visų kitų akivaizdžių Suomijos ir Švedijos NATO narystės privalumų, jų narystė dar labiau sustiprintų NATO ir ES bendradarbiavimą gynybos srityje ir tuo pačiu transatlantinį ryšį. Visa Europos saugumo struktūra taptų nuoseklesnė, o tai padėtų lengviau reaguoti į iššūkius kitose Rytų partnerystės šalyse ir Vakarų Balkanuose.

Baigdama norėčiau dar kartą padėkoti Jums už partnerystę. NATO narių ir partnerių vienybė yra dabar svarbesnė nei bet kada anksčiau.