Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba ketvirtosios Seimo sesijos pabaigos proga
2022 m. birželio 30 d. pranešimas žiniasklaidai
Gerbiami Seimo nariai,
Baigiame karštą pavasario sesiją, kurios vienas išskirtinių bruožų buvo tai, kad išorinės grėsmės tapo vidinėmis įtampomis, prasiveržusiomis ne tik per išskirtinius sprendimus, bet ir pareiškimus, peržengusius politinės kultūros ribas.
Pastarųjų savaičių įvykiai sukėlė daug svarstymų ir interpretacijų. Vis dėlto tai – tik keli šios pavasario Seimo sesijos epizodai. Ryškūs, patraukę dėmesį, tačiau tikrai ne patys reikšmingiausi.
Ši sesija pasižymėjo svarbiais ir prasmingais sprendimais. Buvo situacijų, kai karo Ukrainoje akivaizdoje sugebėjome parodyti tokią išskirtinę vienybę, kokios, ko gero, nebuvo nuo pačios Nepriklausomybės pradžios.
Taip, tai truko neilgai. Tačiau buvo labai ryškus akcentas, rodantis, kad galime susitelkti, dirbti išvien, kai to labai reikia.
Ir tai geriausias atsakas tiems, kurie sakė, kad visuomenė yra susiskaldžiusi ir suradikalėjusi, nepasiruošusi kompromisui ir apatiška, nepajėgi konsoliduotis. Matome, kas tai netiesa. Esame demokratiška šalis, kurioje yra nuomonių įvairovė, laisvė išsakyti argumentus, formuluoti poziciją ir ją ginti. Kai kada nesutampančios pozicijos sukuria įtampą ir kibirkščiuoja, tačiau dažniausiai tai – laisvės ir demokratijos kibirkštys, nušviečiančios politines diskusijas, leidžiančios geriau matyti pilietinės visuomenės pagrindus.
Taip, kartais tenka susidurti su pastangomis įpūsti nesantaikos ugnį, savanaudiškai pakurstyti nesutarimus, tačiau tokių pastangų nesureikšminčiau. Viena vertus, tai nemalonūs, bet vienetiniai, nesisteminiai atvejai, iš kitos pusės – liberali demokratija tuo ir stipri, kad įsipareigoja per jėgą neslopinti tokių, nors ir labai nemalonių, impulsų. Tai, aišku, nereiškia, kad atsisakoma duoti tokioms paribio arba net užribio apraiškoms aiškų ir griežtą moralinį bei politinį įvertinimą.
Ši sesija – tai dar viena politinė atkarpa, apie kurią kalbant negali ignoruoti žodžio „išskirtinis“. Sesija vyko karo prieš Ukrainą akivaizdoje. Karas tęsiasi ir šiandien, jis tęsis, deja, ir rytoj. Mums teko priimti daug svarbių sprendimų, kurie padėtų Lietuvos žmonėms pasijusti saugesniems ir drąsiau žvelgti į ateitį. Susidūrę su nuožmios ir žiaurios Rusijos agresijos proveržiu privalėjome spręsti ir tiesiogiai su karu susijusias problemas, ieškoti būdų, kaip neutralizuoti neigiamas pirmo po Antrojo pasaulinio karo pabaigos tokio masto konflikto Europoje pasekmes.
Taigi reikėjo priimti neatidėliotinus sprendimus, kad ne tik veiksmingai paremtume Ukrainą, bet ir stiprintume nacionalinį Lietuvos saugumą bei gynybą, skirdami reikiamą finansavimą ir dėmesį, kovodami su šio karo sukeltomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis.
„Lietuva pirmoji atėjo į pagalbą Ukrainai ir lieka valstybe, kuri labiausiai rūpinasi taika ir saugumu Europoje“, – tokiais žodžiais šios sesijos metu kreipėsi į mus Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tai tiesa. Per 4 mėnesius Seimas priėmė net 7 rezoliucijas dėl visapusės paramos Ukrainai ir jos pergalei pasiekti, Rusijos agresijai ir karo nusikaltimams Ukrainoje pasmerkti, aktyvioms priemonėms Ukrainos civilių gyventojų ir kritinės infrastruktūros saugumui užtikrinti, energetinių išteklių importui nutraukti iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą, ir Lietuvos energetikos sistemai stiprinti.
Nuolat reikalavome sankcijomis spausti Rusijos ir Baltarusijos režimus. Vieni pirmųjų paraginome Ukrainai suteikti Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą. Taip pat Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje pripažinti genocidu ir įsteigti Specialųjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams ištirti.
Europa mus išgirdo.
Tačiau tai, kas padaryta, – tik pradžia. Lietuva ir toliau tvirtai rems Ukrainos eurointegraciją, kuri turi būti greita ir efektyvi.
Šioje sesijoje priėmėme ne vieną labai reikalingą teisinį sprendimą, kad tinkamai padėtume Ukrainai. Pirmiausia – pasirūpinti pabėgėliais iš Ukrainos, suteikiant realią pagalbą vaikams, senjorams, šeimoms.
Padėdami Ukrainai kartu stipriname savo nacionalinį saugumą ir gynybinius pajėgumus.
Kovą padidinome valstybės biudžeto išlaidas šalies gynybai iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto. Už šį 2022 m. valstybės biudžeto pakeitimą vieningai balsavo 123 Seimo nariai.
Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą visame pasaulyje ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines. Tai paveikė ir Lietuvos ekonomiką, sulėtino bendrojo vidaus produkto augimą.
Tai struktūriniai sukrėtimai, kurių mes pakeisti tikrai negalime, bet galime mažinti jų pasekmes Lietuvos žmonėms.
Seimas priėmė bene didžiausią antiinfliacinį paketą, didžioji jo dalis skirta mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.
Padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis, socialinės išmokos, pensijos. Antra šio paketo dalis skirta energijos kainų šokui suvaldyti, dalis lėšų nukreiptos verslui ir dalis – buitiniams vartotojams.
Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, mums pavyko mobilizuotis ir reikšmingose vidaus politikos srityse, dėl kurių ilgą laiką nebuvo politinės valios susitarti.
Balandžio 21-oji buvo unikali diena Lietuvos teisės istorijoje. Tądien priimtos net trys Konstitucijos pataisos.
Stabili Konstitucija yra vertybė, tačiau tam tikrais atvejais keisti kai kurias jos nuostatas yra neišvengiama.
Tai suprasdamas Seimas priėmė pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų nustatymo, asmenų, pašalintų iš pareigų apkaltos tvarka, neterminuotos diskvalifikacijos pakeitimo diskvalifikacija 10 metų ir dėl Seimo rinkimų teisės amžiaus cenzo sumažinimo iki 21 metų.
Pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo patvirtinta vienbalsiai!
Prieš 10 metų Seimas priėmė dešimties konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą. Iki šios sesijos iš to sąrašo priimtas tik vienas.
Pavasario sesijoje mums pavyko gerokai pasistūmėti į priekį – priimti demokratinei teisinei valstybei funkcionuoti būtini Rinkimų kodeksas bei Referendumo konstitucinis įstatymas.
Rinkimų kodeksas pagaliau suvienodino visų Lietuvoje vykstančių rinkimų žaidimo taisykles.
Nustatytas vienodas procedūrinis standartas, skirtas intensyvesniems ir platesnės apimties demokratiškiems, laisviems ir teisingiems rinkimams, sąžiningam ir skaidriam rinkimų procesui bei principų pažeidimams užkardyti.
O kalbant apie Referendumo įstatymą neužtenka pasakyti, kad referendumas yra vienas svarbiausių tiesioginio tautos suvereniteto įgyvendinimo būdų ir kad šis konstitucinis įstatymas pakelia referendumų organizavimo ir vykdymo tvarką į aukštesnį lygmenį.
Priėmus šį konstitucinį įstatymą pagaliau užpildytas pernai atsiradęs teisinio reguliavimo vakuumas, apsunkinęs įgyvendinti Lietuvos piliečių referendumo iniciatyvos teisę.
Nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos ir nepalankaus konteksto, šios sesijos metu Seimas grąžino ir kai kurias skolas žmogaus teisių institutui, pvz., priimdamas Lygių galimybių ar Pagalbinio apvaisinimo įstatymų pakeitimus.
Pateikimo stadiją įveikė ir civilinės sąjungos instituto įtvirtinimo įstatymo projektas.
Šioje sesijoje priimta daug svarbių sprendimų ekonomikos, energetikos, aplinkosaugos srityse. Taip pat mažinančių teismų ir notarų apkrovimą nebūtinomis funkcijomis, reformuojančių probacijos bei bausmių vykdymo sistemas, užtikrinančių neįgaliųjų teises ar padedančių kovoti su mobingu.
Seimo narių pritarimo sulaukė teisėkūros iniciatyvos, leisiančios žmonėms labiau subalansuoti darbą ir šeimą.
Taip pat pritarta dviem iniciatyvoms iš mano ir kolegų teikto Šeimos paketo: įteisinta sutrumpinta 4 darbo dienų savaitė tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų, o valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose nuo kitų metų atsiras vaikų kambariai.
Deja, bet šios sesijos metu teko įgyti ir neigiamos patirties, kuri išėjo už įprastų Seimo pozicijos ir opozicijos nesutarimų ribų. Tam tikru laikotarpiu, kai ambicijos nuslopino atsakomybės jausmą, parlamento darbas buvo sutrikdytas.
Visi žinome posakį, kad Seimas yra visuomenės atspindys, veidrodis. Šioje salėje, kaip ir už jos ribų, yra visko. Tačiau atspindys veidrodyje jau pradeda šokiruoti ir visuomenę.
Esu įsitikinusi, kad politikai negali nusimesti atsakomybės už savo poelgius ir žodžius šioje erdvėje. Nesivadovaukime emocijomis ar noru patekti į vienadienes antraštes.
Kad ir kokie būtų nuomonių, požiūrių ar įsitikinimų skirtumai, esant dabartinei geopolitinei situacijai, mes privalome rasti valios susitelkti ir dirbti išvien, nepateisinamai nedelsti ir priimti šiuo metu reikalingiausius sprendimus.
Nuoširdžiai tikiu, kad taip ir bus.
Dėkui ir gero vasaros darbo!