Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba pristatant V (rudens) sesijos darbų programą

2022 m. rugsėjo 10 d. pranešimas žiniasklaidai 

Gerbiami kolegos,

Į rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 473 projektai (be lydimųjų).

Seimo rudens sesijoje Vyriausybė siūlo Seimui svarstyti 96 teisės aktų projektus. Prezidentas – 3 įstatymų projektų paketus. Taip pat siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė visi Seimo komitetai ir frakcijos.

Tradiciškai svarbiausias Seimo rudens sesijos uždavinys – apsvarstyti ir priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus.

Taip pat būtent su biudžeto tvirtinimu susiję ir dauguma Jūsų, gerbiami Seimo nariai, ir Vyriausybės pateiktų arba planuojamų pateikti įvairių mokestinių ir kitų įstatymų pakeitimų. Pagrindinis šios Seimo sesijos iššūkis ir tikslas – kruopščiai įvertinti, atsakingai apsvarstyti visus šiuos pasiūlymus, suderinti juos tarpusavyje ir su valstybės finansinėmis galimybėmis bei priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius Lietuvos gyventojų interesus.

Apžvelgdama kitas planuojamas svarstyti teisėkūros iniciatyvas, išskirčiau tris Seimo rudens sesijos darbotvarkės ramsčius, kuriuos apibendrintai galime vadinti visapusio saugumo užtikrinimu: nacionalinį saugumą, brangstančių energetinių išteklių kainų kompensavimą ir socialinės atskirties mažinimą bei žmogaus teisių užtikrinimą.

Daugiau kaip pusmetį ir politinėje darbotvarkėje, ir kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdienybėje dominuojant Rusijos karo Ukrainoje temai, natūralu, Seimo rudens sesijoje daug dėmesio ir laiko bus skiriama nacionalinio saugumo klausimams spręsti.

Viena iš svarbiausių šios srities iniciatyvų ‒ siūlymas keisti Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatas, siekiant užtikrinti, kad karinės infrastruktūros projektai būtų įgyvendinami sklandžiai, laiku ir skaidriai, taip pat siekiant sudaryti sąlygas greičiau palengvinti, parengti arba pritaikyti mūsų šalies infrastruktūrą, reikalingą sąjungininkams atvykti.

Bus svarstomi ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimai, susiję su Lietuvos šaulių sąjungos vadovybės skyrimu, atskaitomybe, kompetencijomis ir finansavimu.

Taip pat šioje Seimo sesijoje numatoma efektyvinti žvalgybinę veiklą.

Seimo rudens sesijos metu, žinoma, nebus apleista ir visapusė Lietuvos pagalbos Ukrainai sritis, kurioje Seimas buvo itin aktyvus pavasario sesijos metu.

Nacionalinio saugumo ir gynybos iššūkiai neabejotinai turės įtakos ir valstybės bei savivaldybių biudžetų formavimui. Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis privalome rasti tinkamą balansą, t. y. dar sparčiau mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, kartu skatinti pažangias investicijas ir verslo plėtrą, vykdyti skaidrią ir atsakingą viešųjų finansų politiką.

Rekordiškai aukštų energetikos kainų ir apskritai bendros infliacinės situacijos akivaizdoje būtini sprendimai, padėsiantys išgyventi sunkmetį. Seimo nariai jau paruošė tokių sprendimų projektus, savo siūlymus pasiruošusi pateikti ir Vyriausybė. Tarp šių pasiūlymų turėsime rasti geriausius ir juos nedelsdami priimti.

Kalbant apie socialinės atskirties mažinimą, galima paminėti ir siūlymus papildyti ligos išmokų gavėjų sąrašą užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu, ir teisės aktų projektus, kuriais siūloma numatyti naujas lanksčių darbo sąlygų galimybes ir papildomas galimybes tėvams, auginantiems vaikus.

Seimo rudens sesijoje bus grįžta ir prie skolos žmogaus teisių institutui grąžinimo.

Žmogaus teisių apsauga nėra ir negali būti ne pirmo būtinumo, antraeilis ar nereikšmingas klausimas. Veiksminga žmogaus tiesių apsauga – tai teisinės demokratinės valstybės, kokia Lietuva save laiko, aksioma. Efektyvi žmogaus teisių apsauga yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas.

Ši Seimo sesija ‒ tai ir galbūt paskutinis tinkamas momentas esminėms valstybės valdymo ir viešojo sektoriaus pertvarkoms įgyvendinti. Tarp jų galima išskirti valstybės tarnybos reformą, kuria bus siūloma įsteigti aukštesniąją valstybės tarnybą, sudaryti sąlygas darbo užmokestį susieti su tarnautojų veiklos rezultatais, o statutiniams pareigūnams – nustatyti lankstesnę darbo užmokesčio sistemą.

Kitą vertus, viešojo sektoriaus pertvarka neapsiribos tik Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimu. Ji apims ir pastaruoju metu vis aštresnį neadekvačių teisėjų bei valstybės pareigūnų atlyginimų kėlimo klausimą. Šie pokyčiai – investicija į mūsų valstybės ateitį, kurios nebegalima atidėlioti.

Numatoma ir itin svarbi Baudžiamojo kodekso, kitąmet „švęsiančio 20 metų sukaktį“, specialiosios dalies peržiūra, kurios taip pat nebegalima atidėlioti. Per šio kodekso gyvavimo laikotarpį jis ne kartą keistas. Dažniausiai ‒ fragmentiškai. Taip buvo išbalansuota šio kodekso nuostatų sistema.

Taip pat Seimą pasieks įstatymų projektai, kuriais bus tęsiamos sveikatos apsaugos srities, kurioje itin svarbu sukurti ir įgalinti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį, reformos.

Bus siūloma svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, be kita ko, ir pasiūlymą nustatyti prievolę tikrinti pasiekimus baigiant pradines klases ir pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtiną pasiekimų slenkstį.

Tarp Seimo rudens sesijoje planuojamų svarstyti teisės aktų projektų yra siūlymas iš esmės kokybiškai pakeisti žiniasklaidos paramos modelį, spręsti problemas dėl  asmens duomenų apsaugos reikalavimų, taikomų  žurnalistinei veiklai, numatyti platesnį privalomą administracinių ginčų ikiteisminį nagrinėjimą, taip mažinant administracinių teismų darbo krūvį.

Vyriausybė Seimo rudens sesijos metu taip pat planuoja pateikti įstatymo projektą dėl nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centro įsteigimo, bus siūloma ir lankstesnė savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklė, kad jos lengviau pasiskolintų lėšų.

Gerbiami kolegos, mūsų laukia reikšmingi sprendimai, todėl šiandien verta dar kartą prisiminti, kad politika – tai kompromisų paieška paremtas bendro intereso siekis, kuris asmeniškai gali būti priimtinas tik iš dalies. Tačiau tik tokia, t. y. konstruktyvi, politinė veikla gali būti rezultatyvi kokybine, o ne kiekybine prasme.