Seimo Pirmininkės kalba Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 104-ųjų metinių ir Lietuvos vėliavos dienos proga

Mieli Lietuvos žmonės,

Tai, kad metai prasideda Lietuvos Vėliavos diena – simboliška.

Kasmet tradiciškai minime konkretų istorinį įvykį, kai 1919 m. sausio 1-ąją būrys savanorių Gedimino kalno bokšte iškėlė trispalvę. Pirmąją naujų metų dieną pagerbiame tuos, kurie laisvanoriškai, vedini įsisąmoninto pilietinio jausmo, aukojasi dėl laisvės ir valstybingumo.

Šiandien šis minėjimas įgauna papildomų prasmių.

Beveik visus praeitus metus gyvenome karu prieš Ukrainą, kovojome kartu su Ukraina.

Simbolizuodamos mūsų brolystę Lietuvos ir Ukrainos vėliavos plevėsuoja greta – miestų ir miestelių gatvėse, prie valstybės institucijų, privačių namų ir socialiniuose tinkluose. Tai simbolizuoja ir nejudinamą Lietuvos valstybės poziciją, ir tvirtą Lietuvos piliečių nusistatymą.

Tai mūsų bendra kova, kurioje privalome nugalėti.

Nes susiduriame ne vien su didžiausiu kariniu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Nes tai ne vien kova SU agresiją. Tai kova UŽ. Už laisvę apsispręsti, už teisę patiems rinktis savo kelią. Tai kova ir UŽ Ukrainą, ir UŽ Lietuvą.

Ši atmintina diena darsyk primena, kad valstybė prasideda nuo savanoriško, sąmoningo apsisprendimo būti piliečiais, atsakingais už savo ir vaikų ateitį. Mūsų veiksmai, žodžiai ir mintys sukuria pasaulį, kuriame patys renkamės gyventi. Nepamirškime to! Metų pradžia yra geras laikas įsipareigoti visomis išgalėmis prisidėti prie tokios ateities, kurioje gera būtų visiems.

Mūsų valstybingumo istorija liudija, kad laisvę labai nelengva iškovoti, tačiau nesunku prarasti. Todėl privalome išlikti budrūs, turėti tikrų draugų ir nepamesti esminių orientyrų. Padarykime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad taip ir būtų!

Kelkime aukštyn savo laisvės vėliavas! Gerų ir pergalingų metų mums visiems!