Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Kartai, nesusidūrusiai su okupacija, itin svarbu susirikiuoti vertybinius akcentus. Patirti, kaip laisvė užgimsta. Ir kiek kainuoja ją apginti“

2023 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Ilona Šilenkova)

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba, pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtame minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonijoje:

Mieli kolegos, gerbiami svečiai!

Šiandien nuo pat ankstyvo ryto ir gyvai, ir virtualiai sveikiname vienas kitą su Kovo 11-ąja.

Džiaugiuosi darsyk galėdama prisidėti prie širdingų sveikinimų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga!

Nuo tos įsimintinos istorinės akimirkos prabėgo jau trisdešimt treji metai.

Per tą laiką subrendo graži, pajėgi, nepriklausomybės sąlygomis susiformavusi karta, kuriai galimybė rinktis, atvirumas pasauliui, nevaržoma saviraiška yra duotybė.

Tačiau šiai kartai, nesusidūrusiai su okupacija, nepatyrusiai kovos už laisvę išbandymų, itin svarbu susirikiuoti vertybinius akcentus.

Patirti, kaip laisvė atsiranda, kaip ji užgimsta. Ir kiek kainuoja ją įtvirtinti, apginti, atgauti.

Ypač dabar, kai visai greta, Ukrainoje, vyksta žūtbūtinis karas – karas prieš laisvę.

„Kovo 11-osios dėka aš tapau laisvu žmogumi. Laisvė mane ištiko kaip esminis gyvenimo įvykis“, – rašė šviesaus atminimo Leonidas Donskis, filosofas ir publicistas.

Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ kaip juridinis dokumentas per akimirką nepagimdė valstybės su visais jos atributais. Tačiau jis įteisino galimybę, kurios anksčiau nebuvo. Ir ta galimybė tą pačią akimirką ir juridiniu, ir politiniu veiksniu.

L. Donskio žodžiais tariant, Kovo 11-osios dokumentas sukūrė esminį visuomenės gyvenimo įvykį, kurio įsisąmoninimas žmogų padaro laisvu.

Tą laisvę įgyvendinus pagal viešai deklaruotas demokratiško susitvarkymo taisykles nutinka stebinanti transformacija – žmonės tampa piliečiais.

Piliečiais, turinčiais savo teises, laisves, įsipareigojimus bendruomenei, istorijai ir ateičiai.

Piliečiais, įsipareigojusiais laisvei ir pajėgiais kurti valstybę.

Po Rusijos numalšinto 1863–1864 m. sukilimo, vieno jį organizavusio sukilėlio bute buvo rastas dokumentas, pavadintas „Lietuvių katekizmu“. Jame buvo įrašytas klausimas: „Kas yra lietuvis?“ Ten pat buvo atsakymas į klausimą: „Tas, kas tiki laisve ir laikosi Statuto“.

Prabėgus septyniems carinės Rusijos okupacijos dešimtmečiams Lietuvos statutai, sukurti XVI a., išliko vienu svarbiausių ir lietuvybę, ir pilietiškumą įprasminančių simbolių.

Tarp tokių simbolių – ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracija, ir, žinoma, Kovo 11-oios Nepriklausomybės atkūrimo Aktas.

Tai mūsų sąsaja su istorija, senąja Lietuva.

Tai pagrindas ateities Lietuvai kurti.

Su Kovo 11-ąja!