Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sveikinimo kalba NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikime

2023 m. birželio 2 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,

Gerbiamieji NATO valstybių narių parlamentų pirmininkai,

Parlamentų pirmininkų pavaduotojai, komitetų pirmininkai ir kiti parlamentų nariai,

Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai,

Ponios ir ponai,

Man labai malonu pasveikinti Jus visus, susirinkusius Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių salėje į šį aukšto lygio NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų susitikimą. Tikiuosi, kad vakar visi maloniai praleidote vakarą ir gerai pailsėjote.

Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad iš 31 NATO sąjungininkės šiandien šiame susitikime dalyvauja 25 parlamentų pirmininkai ar kiti garbūs parlamentarai. Taip pat dalyvauja Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas, Švedijos Karalystės Parlamento Pirmininko pirmasis pavaduotojas, NATO Parlamentinės Asamblėjos Prezidentė ir NATO Generalinio Sekretoriaus padėjėja viešosios diplomatijos klausimais, kuris sakys kalbą NATO Generalinio Sekretoriaus Jenso Stoltenbergo (Jens Stoltenberg) vardu.

Dar kartą dėkoju, kad atsiliepėte į šį kvietimą susirinkti Vilniuje likus mėnesiui iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje.

Sakyti, kad šiandienos Europa ir apskritai visas pasaulis susiduria su keliomis rimtomis krizėmis, jau beveik tapo kliše.

Nors pasaulis susiduria su kitais svarbiais iššūkiais, įskaitant pandemiją, klimato kaitą, socialinę įtampą ir ekonominį neapibrėžtumą, būtina spręsti su saugumu susijusius klausimus, kad galėtumėme įveikti šias problemas.

Tai įtikinamai iliustruoja Europos integracijos ir NATO aljanso sukūrimo pavyzdys. Antrajam pasauliniam karui nusiaubus Europą, Europa pripažino, kad reikia spręsti saugumo problemas, siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą. Įkūrus ES ir NATO buvo sukurti kolektyviniai ekonominiai ir gynybos mechanizmai, kurie sustiprino valstybių narių saugumą. Išaugus saugumui, Europos šalys dėmesį nuo vidaus konfliktų ir tarpusavio varžybų bei išorės grėsmių nukreipė į bendradarbiavimo ir integracijos skatinimą. Tai rodo, kad išsprendus saugumo problemas sudaromos sąlygos pažangai kitose srityse. Kai valstybes slegia tiesioginių grėsmių jų saugumui našta, tam neretai reikia skirti daug išteklių ir dėmesio, todėl sunku nustatyti prioritetus ir veiksmingai spręsti kitus uždavinius.

Štai kodėl tokie svarbūs yra ir mūsų šiandienos susitikimas, ir artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje. Būtent todėl turime skubiai ir iš esmės spręsti saugumo klausimus. Paprasčiau tariant, mūsų kasdienio gyvenimo saugumas yra mūsų gerovės pagrindas.

Kaip jau sakiau vakar, parlamentai gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant saugią mūsų šalių ir piliečių ateitį. Suprantu, kad dėl konstitucinių nuostatų tam tikrų parlamentų ir parlamentų rūmų vaidmuo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos srityje skiriasi. Vis dėlto manau, kad tai netrukdo mums visiems pripažinti aptariamų klausimų svarbos.

NATO Generalinis Sekretorius J. Stoltenbergas ne kartą yra sakęs: „Parlamentarai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant mūsų transatlantinį ryšį.“

Todėl mūsų šiandienos susitikimas neturėtų būti laikomas nei NATO Parlamentinės Asamblėjos veiklos dubliavimu, nei NATO šalių vadovams ir vyriausybėms užkraunama našta prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje. Jį reikėtų vertinti kaip susitikimą, kuris suteikia papildomos vertės mūsų, kaip sąjungininkų, bendroms pastangoms siekiant bendro tikslo – saugesnės, geresnės ir taikesnės erdvės euroatlantinėje bendrijoje ir aplink ją.

Kas žino, galbūt šis susitikimas taps tradicija. Bent jau aš tikrai to norėčiau, nes kas bebūtų, Lietuvos Respublikos Seimas visada turi ką pasakyti svarbiausiais užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais.

Lietuvos Seimas išreiškė savo aiškią poziciją ir dėl pagrindinių NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje tikslų, priimdamas atitinkamą rezoliuciją. Joje išdėstyti penki punktai.

Pirma, rezoliucijoje NATO raginama reikšmingai sustiprinti Baltijos regiono ir visos rytinės NATO dalies priešakinę gynybą ir atgrasymą laikantis principo „atgrasymas per paneigimą“.

Ypač prašome padidinti NATO priešakinių pajėgų kovines grupes iki NATO priešakinių brigadų lygio, Baltijos valstybėse užtikrinti patikimus NATO oro gynybos pajėgumus, sustiprinti NATO karinės įrangos ir atsargų dislokavimą Baltijos valstybėse.

Supraskite, matydami Rusijos kariuomenės vykdomus žvėriškus nusikaltimus bei nežmoniškumo ir žiaurumo lygį, nenorime tapti dar viena Buča ar Mariupoliu.

Savo ruožtu esame pasirengę investuoti į save. Jau ėmėmės ryžtingų priemonių, kad pagerintume savo priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą. Lietuvos įsipareigojimai paremti ne tik žodžiais, bet ir finansavimu: Lietuvos Seimas priėmė sprendimą padidinti išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2,5 proc.

Būtent sąjungininkų finansiniai įsipareigojimai gynybai yra kito minėtos rezoliucijos punkto tema.

Trečiajame punkte pabrėžiama, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO reikšmingai prisidės prie visos NATO saugumo. Savaime suprantama, Seimas teigiamai įvertino Suomijos narystę NATO ir išreiškė viltį, kad Švedijos narystės NATO ratifikavimo procesas bus baigtas iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.

Be to, pripažindamas dabartinio Ukrainos vaidmens svarbą Europos saugumui ir pasisakydamas už ilgalaikę taiką Ukrainoje ir Europoje užtikrinančius strateginius sprendimus, Seimas išreiškė politinę valią pakviesti Ukrainą į NATO.

Tvirtai tikiu, kad tai gali būti vienas svarbiausių Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimų. Ukrainą turime remti visapusiškai. Bet kuriuo atveju, noriu patikinti Aukščiausiosios Rados Pirmininką Ruslaną Stefančuką, kad, kaip ir Lietuvos įsipareigojimo būti kartu su Ukraina iki pergalės patvirtinimą, Lietuvos Seimas priėmė sprendimą nenukabinti Ukrainos vėliavos nuo šios tribūnos tol, kol tęsis Rusijos invazija.

Galiausiai, pabrėžęs, kad siekiant taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos būtina NATO bendraminčių vienybė, Seimas pasisakė už partnerysčių ir bendradarbiavimo stiprinimą su Ramiojo vandenyno regiono šalimis partnerėmis.

Gerbiami kolegos,

baigdama noriu dar kartą padėkoti Jums už solidarumą ir ryžtą nelikti nuošalyje sprendžiant svarbius, netgi, sakyčiau, egzistencinius klausimus. Nepamirškime, kad nors ateitis yra neaiški ir sudėtinga, tik nuo mūsų priklauso, kaip ją formuosime. Gindami savo vertybes ir pasitelkdami demokratijos bei savo ryšių galią, galime sukurti ne tik tvarią, bet ir teisingą ateitį.

O dabar turiu garbės pakviesti pasisakyti Lietuvos Respublikos Prezidentą Jo Ekscelenciją Gitaną Nausėdą.