Seimo Pirmininko Juozo Oleko kalba konferencijoje „Lietuvos demografinė politika: tradicija ir perspektyvos“

2026 m. vasario 17 d.

Gerbiami konferencijos dalyviai,

mieli kolegos, ekspertai ir visi, kuriems rūpi Lietuvos ateitis,

1990 metais Lietuvoje gyveno apie 3,7 milijono žmonių. Šiandien mūsų – apie 2,9 milijono. Tai vienas didžiausių gyventojų skaičiaus praradimų Europos Sąjungoje per tokį laikotarpį. Už šių skaičių slypi ne tik statistika – tai išvykusios šeimos, negimę vaikai, senstančios bendruomenės ir tuštėjančios regionų mokyklos.

2018–2025 metų laikotarpiu mūsų šalies gyventojų skaičius buvo stabilizuotas. Tai rodo, kad kryptinga politika gali turėti poveikį. Tačiau net ir tuo metu Europos statistikos agentūra prognozavo ilgalaikį mažėjimą o pernai Lietuvos Valstybinė duomenų agentūra paskelbė prognozę: jei nebus esminių demografinės politikos korektyvų, Lietuvos gyventojų skaičius mažės visą XXI amžių.

Tad ką Lietuva gali ir turi padaryti, kad sustabdytų savosios populiacijos nykimą?

Atsakymai nėra vienareikšmiai. Pagrindiniai šalies strateginio valdymo dokumentai šį klausimą interpretuoja skirtingai.

2023 metais parengta Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ numato, kad artimiausius 25 metus gyventojų skaičius toliau mažės, o aktyvi demografinė politika galės šį procesą sulėtinti, bet ne sustabdyti. Tuo tarpu 2020 metais parengtas Nacionalinės pažangos planas numato ambicingesnį tikslą – iki 2030 metų pasiekti augimą iki 2,9 milijono gyventojų.

Gimstamumas, mirtingumas, tarptautinė migracija – tai trys pagrindiniai veiksniai, kurie lemia mūsų ateitį. Jie nėra statiški. Jie reaguoja į ekonomines sąlygas, šeimos politiką, darbo rinkos patrauklumą, būsto prieinamumą, regioninę plėtrą, švietimo kokybę, sveikatos apsaugos sistemą ir, galiausiai, į žmonių pasitikėjimą valstybe.

Svarbu pabrėžti ir teigiamus signalus. 2023 metais Seime priimta rezoliucija „Dėl demografinės politikos ateities“ buvo reikšmingas politinis žingsnis, įtvirtinęs demografijos klausimą nacionalinės darbotvarkės centre. 

Šiandien susirinkome ne tik analizuoti prognozes, bet ir formuoti sprendimus. Aptarkime tuos demografinės politikos elementus, kurie gali didinti Lietuvos gyventojų skaičių. Mums reikia ne deklaracijų, o veikiančių sprendimų: šeimai palankios aplinkos, efektyvios migracijos politikos, regionų stiprinimo, jaunimo išlaikymo ir emigrantų sugrąžinimo strategijų.

Demografija nėra likimas. Ji yra pasirinkimų rezultatas.

Dirbdami kartu – politikai, mokslininkai, verslas ir pilietinė visuomenė – galime ir turime pasiekti, kad 2030 metais Lietuvoje tiek naujagimių, tiek suaugusiųjų būtų daugiau nei 2026 metais. Laiko nėra daug, tad turime veikti, nes tai mūsų valstybės gyvybingumo, socialinio tvarumo ir ateities klausimas.

Linkiu prasmingų diskusijų, drąsių idėjų ir sprendimų, kurie leis Lietuvai augti.