Seimo Pirmininko J. Oleko kalba Tautinių bendrijų dienos proga

2026 m. gegužės 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gerbiami Lietuvos tautinių bendrijų atstovai,

gerbiami svečiai, mieli Lietuvos žmonės,

šiandien minime dieną, kuri liudija labai svarbią tiesą: mūsų valstybė niekada nebuvo vieno balso, vienos patirties ar vienos istorijos valstybė. Lietuva visada buvo kuriama iš daugelio balsų, daugelio kalbų, daugelio tradicijų, daugelio žmonių gyvenimų, kurie susitiko čia – šioje žemėje, po tuo pačiu Lietuvos dangumi.

Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų mūsų valstybėje gyveno skirtingos tautos. Jos kūrė miestus, vertėsi amatais, mokė vaikus, rašė knygas, puoselėjo savo papročius ir kartu prisidėjo prie bendro Lietuvos gyvenimo. Kiekviena bendrija į mūsų valstybę atsinešė savo kalbą, savo atmintį, savo kultūrą, savo dainą ir savo darbą.

Ir šiandien galime pasakyti labai aiškiai: Lietuvos tautinės bendrijos nėra valstybės pakraštys. Jos yra Lietuvos širdies dalis.

Tautinių bendrijų diena mums primena, kad įvairovė nėra grėsmė. Įvairovė yra stiprybė, jeigu ją lydi pagarba. Įvairovė yra turtas, jeigu ją saugo pasitikėjimas. Įvairovė tampa didele valstybės jėga, kai skirtingi žmonės žino, kad jų namai yra tie patys, jų ateitis yra bendra, o jų laisvė priklauso nuo bendros atsakomybės.

Ypač stipriai tai pamatėme Sąjūdžio metais. Tada, kai Lietuva kilo į išsivadavimo ir laisvės kelią, kai reikėjo ne tik drąsos, bet ir pasitikėjimo vienas kitu, tautinės bendrijos buvo kartu. Dvidešimt šešių tautinių bendruomenių atstovai palaikė deklaracijos idėją, kuri pasauliui ir Lietuvai liudijo: tautinės bendrijos remia Lietuvos nepriklausomybės siekį.

Tai buvo labai svarbus istorinis ženklas, kuris sakė, kad laisva Lietuva nėra vienos tautybės projektas. Laisva Lietuva yra visų jos piliečių valstybė.

Lietuvos žmonės, nepaisant tautybės, stovėjo Baltijos kelyje. Jie palaikė sovietinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Jie savo kūnais gynė Nepriklausomybę Sausio dienomis. Jie buvo kartu tada, kai laisvė dar nebuvo saugi, kai už ją reikėjo stovėti ne simboliškai, o iš tikrųjų – savo kūnu, savo valia, savo nerimu ir stipriu tikėjimu laisva Lietuva.

Todėl šiandien, minėdami Tautinių bendrijų dieną, mes kalbame ne tik apie kultūrą. Ne tik apie tradicijas. Ne tik apie kalbas, šokius, dainas ar paveldą. Mes kalbame apie valstybę. Apie jos pamatus. Apie tai, kad Lietuvos laisvė buvo apginta tada, kai skirtingi žmonės susivienijo dėl vieno tikslo – laisvos Lietuvos valstybės.

Ir būtent čia slypi didžiausia šios dienos žinia.

Mums neužtenka tik sugyventi.

Sugyventi reiškia gyventi greta. Kartais mandagiai, kartais atsargiai, kartais net abejingai. Bet Lietuvai šiandien reikia gerokai daugiau. Mums reikia ne tik gyventi greta vieni kitų. Mums reikia kurti kartu.

Kurti stiprią valstybę. Kurti atsparią valstybę. Kurti valstybę, kurioje kiekvienas žmogus – lietuvis, lenkas, ukrainietis, baltarusis, žydas, rusas, totorius, romas, vokietis, latvis, armėnas, karaimas, azerbaidžanietis ar bet kurios kitos tautybės Lietuvos žmogus jaustųsi esąs ne svečias, o savas – jaustųsi esantis namuose.

Tai nepaprastai svarbu šiandien, kai gyvename neramiais laikais.  Kai visai šalia mūsų vyksta karas. Kai autoritariniai režimai bando skaldyti visuomenes, kiršinti žmones, naudoti kalbą, tautybę, kilmę kaip pleištą tarp žmonių. Tokiu metu mūsų atsakymas turi būti aiškus: Lietuva yra stipri tiek, kiek mes esame vieningi. Lietuva yra saugi tiek, kiek pasitikime vieni kitais. Lietuva yra atspari tiek, kiek kiekvienas jos žmogus žino – ši valstybė yra ir mano.

Todėl tautinių bendrijų politika toli gražu nėra vien kultūros politika. Tai yra ir demokratijos politika. Tai yra pasitikėjimo politika. Tai yra nacionalinio saugumo politika. Nes valstybę gina ne tik kariuomenė, ne tik sienos, ne tik institucijos. Valstybę gina ir žmonių ryšys. Giliausias saugumas prasideda tada, kai žmogus jaučia, kad jis šiai valstybei yra svarbus.

Šiandien turime saugoti tautinių bendrijų kalbas, tradicijas ir kultūrą. Turime stiprinti bendruomenes, švietimą, dialogą, tarpusavio pagarbą. Ir privalome kalbėtis ne tik per šventes ir minėjimus. Mes turime girdėti vieni kitus ir kasdienybėje – kai sprendžiami švietimo, kultūros, socialiniai, vietos bendruomenių, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių klausimai.

Nes pagarba nėra tik gražus žodis. Pagarba yra darbas. Ji matuojama tuo, ar žmogus yra išgirstas. Ar jo kultūra matoma. Ar jo vaikai turi galimybę pažinti savo šaknis ir kartu augti kaip Lietuvos piliečiai. Ar bendruomenės kviečiamos tik pasirodyti scenoje, ar ir dalyvauti priimant sprendimus.

Tautinės bendrijos yra Lietuvos istorijos, dabarties ir ateities dalis. Jūsų indėlis matomas mūsų miestuose, mūsų mokyklose, mūsų kultūroje, mūsų versluose, mūsų valstybės tarnyboje, mūsų kariuomenėje, mūsų kasdienybėje. Jūs kuriate Lietuvą ne kaip svečiai. Jūs kuriate Lietuvą kaip jos žmonės.

Todėl šiandien noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvos tautinėms bendrijoms už ištikimybę šiai valstybei, už saugomą kultūrą, už darbą, už pilietiškumą, už gebėjimą išlaikyti savo tapatybę ir kartu stiprinti bendrą Lietuvos namų jausmą.

Lietuva yra stipri tada, kai joje telpa visi jos žmonės.

Lietuva yra graži tada, kai jos kultūrinė įvairovė tampa ne atskirų salų žemėlapiu, o bendru valstybės audiniu.

Lietuva yra laisva tada, kai kiekvienas jos pilietis gali pasakyti: čia yra mano namai, čia yra mano valstybė, tai yra mano garbė ir mano atsakomybė.

Tegul Tautinių bendrijų diena būna ne tik šventė, bet ir įsipareigojimas. Įsipareigojimas saugoti vieni kitus. Gerbti vieni kitus. Bendradarbiauti. Kurti valstybę, kurioje skirtingos šaknys maitina tą patį laisvės medį.

Su Tautinių bendrijų diena.

Tegul mūsų bendrystė stiprina Lietuvą.