Seime atveriama tarpukario diplomatui Jurgiui Savickui skirta paroda (VITRAŽO GALERIJA)

2021 m. spalio 28 d., pranešimas žiniasklaidai

Spalio 29 d., penktadienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus atverta Lietuvos tarpukario diplomatui Jurgiui Savickui skirta paroda, minint 30 metų sukaktį, kai Šiaurės Europos šalys – Islandija, Danija, Švedija, Suomija ir Norvegija – pripažino atkurtos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. Renginyje sveikinimo kalbą tars parodos iniciatorius Seimo Tarpparlametinės ryšių su Šiaurės Europos šalimis grupės pirmininkas Giedriaus Surplys, pasisakys Jurgio Savickio anūkas tapytojas Raimondas Savickas, koncertuos Saulius Petreikis ir grupė.

Paroda eksponuojama spalio 29 –lapkričio 17 dienomis.

Jurgis Savickis gimė 1890 m. gegužės 4 d. Pagausantyje, buvusiame Ariogalos valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnaziją baigęs Maskvoje 1911 m., įstojo į aukštesniuosius žemės ūkio kursus Peterburge, tačiau svajojo tapti dailininku, tad po kelių mėnesių metė mokslus ir grįžo į Maskvą studijuoti dailės. 1913 m. įstojo į Krokuvos dailės gimnaziją, bet prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas gyvenimą pakreipė kita linkme.

1914 m. rudenį ir žiemą praleidęs gimtinėje, 1915 m. J. Savickis įsitraukė į Lietuvių pabėgėlių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti veiklą Rusijoje. 1915 m. išvyko į Kopenhagą, ten rūpinosi karo belaisviais ir pabėgėliais lietuviais. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, nuo 1919 m. sausio 1 d. dirbo oficialiu Lietuvos atstovu Danijoje. J. Savickis greitai išmoko danų kalbą, spausdino publikacijas vietos spaudoje, leido lietuviškos tematikos atvirukus.

1921–1923 m. J. Savickis reprezentavo Lietuvą Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, o nuo 1924 m. – Suomijoje. 1927–1930 m. ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Teisių ir administracijos departamento direktoriaus pareigas. 1928 m. gegužės 5 d. Švietimo ministerijos paskirtas į antraeiles Valstybės teatro Kaune direktoriaus pareigas. Valstybės teatrui vadovavo iki 1930 m. Tais pačiais metais grįžo į diplomatinę tarnybą – paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu Švedijoje. Išvykęs J. Savickis sėkmingai populiarino lietuvių kultūrą, organizavo lietuvių parodas, menininkų gastroles, įvairius renginius ir leidybą: švedų (1931 m.) ir prancūzų (1934 m.) kalbomis išleido solidų albumą „Lietuvos menas“, parengė ir švedų kalba 1940 m. išleido antologiją „Lietuvių novelė“.

Iki 1937 m. pabaigos Stokholme rezidavęs J. Savickis Lietuvos atstovu taip pat dirbo ir Norvegijoje bei Švedijoje, gruodį buvo perkeltas į Rygą atstovauti Lietuvai Latvijoje, o 1938 m. pabaigoje – į Ženevą dirbti nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu prie Tautų Sąjungos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir sovietų okupacijai, pasiliko Prancūzijoje. Gyveno Rokbriun Kap Marteno vietovėje, nedideliame „Ariogala“ pavadintame ūkyje.

J. Savickis turėjo du sūnus – Algirdą ir Augustiną. Sūnus Algirdas žuvo 1943 m. Kauno gete, o kitas sūnus – Augustinas Savickas ir jo sūnus Raimondas tapo žinomais dailininkais.

J. Savickis mirė 1952 m. gruodžio 22 d. Palaidotas Rokbriuno kapinėse, Prancūzijoje.

Parodoje panaudotos Raimondo Savicko asmeninio archyvo, Viliaus Kavaliausko nuotraukos.

Parodos sudarytoja – Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Asta Skirmantienė.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]