Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo delegacija Baltijos Asamblėjoje

Apie Baltijos Asamblėją

 

 

Baltijos Asamblėja (BA) yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. BA veiklą reglamentuoja Asamblėjos Statutas ir kiti teisės aktai. BA sekretoriatas dirba Latvijos sostinėje Rygoje.

 

Baltijos Asamblėja svarsto nacionalinių delegacijų nariams ir valstybėms narėms rūpimus klausimus vadovaudamasi lygiateisiškumo, tarpusavio naudos ir vienybės principais. BA bendradarbiauja su kitomis regioninėmis, tarptautinėmis ir tarpparlamentinėmis organizacijomis: Šiaurės Taryba, Beniliukso Parlamentu ir GUAM (Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos) Parlamentine Asamblėja, atstovauja Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentams Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje, Nuolatiniame komitete ir darbo grupėse.

 

Į Baltijos Asamblėją kiekvienos Baltijos valstybės parlamentas, laikydamasis patvirtintų procedūrų taisyklių ir proporcinio politinio atstovavimo nacionalinėje delegacijoje principo, patvirtina nuo 12 iki 16 parlamentarų. Delegacijos narių skaičius visą atitinkamos parlamento kadencijos laiką nekeičiamas. Kiekvienos Baltijos valstybės parlamentui sudarant nacionalinę delegaciją rekomenduojama laikytis principo, kad į kiekvieną BA komitetą turi būti įtrauktas bent vienas nacionalinio parlamento atitinkamo nuolatinio komiteto narys.

 

Baltijos Asamblėjos aukščiausiasis organas yra BA sesija. Sesijos būna eilinės ir neeilinės. Sesijos metu rengiamas oficialus valstybių narių parlamentų pirmininkų susitikimas. BA sesijose priimtus dokumentus galima rasti ČIA.

Baltijos Asamblėjos darbui organizuoti sudaromas Prezidiumas. BA Prezidiumą sudaro kiekvienos nacionalinės delegacijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, kuriuos skiria atitinkamos valstybės parlamentas. Prezidiumo darbui pirmininkauja BA Prezidentas ir du viceprezidentai.

Kiekvienos BA sesijos pabaigoje valstybės, kuri toliau pirmininkaus, delegacijos pirmininkas tampa BA Prezidentu ateinantiems kalendoriniams metams. Pareigas perimantis Prezidentas savo funkcijas atlieka nuo einamųjų metų sausio 1 d. BA viceprezidentais tampa kitų dviejų nacionalinių delegacijų pirmininkai.

Pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai terminas – vieni kalendoriniai metai,  Lietuva, Estija ir Latvija pirmininkauja iš eilės.

 

Prezidiumas vadovauja sesijų parengimui, sesijų metu ir tarp sesijų koordinuoja BA organų darbą, prižiūri, kaip vykdomas BA biudžetas. Prezidiumas atstovauja Baltijos Asamblėjai ir palaiko ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, su Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentais ir vyriausybėmis.

 

Baltijos Asamblėjos nuolatiniai komitetai sudaromi svarstyti jų veiklos sričiai priklausančius klausimus, aktualius nacionalinėms delegacijoms ir BA valstybėms.

BA nuolatiniai komitetai:

-Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetas;

-Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komitetas;

-Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komitetas;

-Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas;

-Saugumo ir gynybos komitetas;

-Biudžeto ir kontrolės komitetas.

 

Baltijos Asamblėjos sesija atskiriems klausimams parengti gali sudaryti laikinuosius komitetus, nustatyti jų sudėtį, įgaliojimų ribas bei trukmę ir atsiskaitymo už veiklą tvarką. Panašiems politiniams interesams ir požiūriams išreikšti nacionalinių delegacijų nariai gali sudaryti ir partines grupes (frakcijas).

 

***

Siekdama skatinti literatūros, meno ir mokslo plėtojimą Baltijos valstybėse ir įvertinti ryškiausius laimėjimus šiose srityse, taip pat skleisti juos kitose valstybėse Baltijos Asamblėja įsteigė apdovanojimus už literatūros, meno ir mokslo pasiekimus.

Apdovanojimai teikiami Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentinio bendradarbiavimo srityse, remiantis jungtinės žiuri sprendimu. Baltijos valstybės skiria ne mažiau kaip 5 000 eurų kiekvienam apdovanojimui; apdovanojimų nominali vertė kiekvienais metais nustatoma atsižvelgiant į skirtas iš biudžeto lėšas. Laureato piniginis apdovanojimas neapmokestinamas.

Apdovanojimai – statulėlė, sertifikatas, pasirašytas BA Prezidento ir viceprezidentų, ir piniginė premija – įteikiami specialios apdovanojimo ceremonijos metu.

Pretendentus į BA apdovanojimus iš Lietuvos, Estijos ir Latvijos vertina nacionalinės žiuri. Nacionalinę žiuri sudaro ne mažiau kaip devyni asmenys. Nacionalinės žiuri nariai turi būti žymūs literatūros, meno ar mokslo sričių specialistai. Šiuos ekspertus siūlo menininkų sąjungos, Mokslų akademija, Mokslo taryba ar kitos literatūros, meno ir mokslo institucijos ir organizacijos. Nacionalinės žiuri nariai skiriami trejiems metams, su galimybe paskirti juos dar trejiems metams.

BA Jungtinę žiuri taip pat sudaro devyni asmenys. Kiekviena valstybė paskiria po tris ekspertus į jungtinę žiuri ir nustato jų parinkimo tvarką. Jungtinės žiuri nariai keičiami kas treji metai. Kasmet turi būti pakeistas nors vienas jungtinės žiuri narys iš kiekvienos valstybės. Tas pats asmuo negali būti jungtinės žiuri nariu daugiau kaip trejus metus iš eilės.

Jungtinė žiuri iš savo narių išsirenka pirmininką ir du vicepirmininkus. Valstybių rotacijos tvarka jie kasmet keičiasi.

Jungtinė žiuri savo sprendimus skelbia viešai kartu su jų argumentacija.

 

BA apdovanojimas už literatūros laimėjimus skiriamas kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių, apsakymų, esė rinkinio ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalba, autoriui. Darbas pirmą kartą turi būti išleistas per paskutinius trejus metus.

BA apdovanojimas už meno laimėjimus skiriamas kartą per metus autoriui arba atlikėjui už meno darbą ar darbų ciklą vaizduojamojo arba taikomojo meno, muzikos, architektūros, teatro ar kino srityje, kurį jis pateikė (atliko prieš auditoriją) per paskutinius trejus metus. Apdovanojimas taip pat gali būti skiriamas režisieriui, solistui, aktoriui, baleto artistui ar menininkų grupei už reikšmingus meno laimėjimus per paskutinius trejus metus.

BA apdovanojimas už mokslo laimėjimus skiriamas autoriui kartą per metus už svarbų poveikį Baltijos regionui turintį mokslinį darbą ar tarptautinės reikšmės darbų ciklą humanitarinių, socialinių ar gamtos mokslų srityje. Darbai turi būti paskelbti per paskutinius trejus metus.

 

Baltijos Asamblėja kartu su Baltijos mokslo ir technologijų parkų bei inovacijos centrų asociacija 2010 m. įsteigė Baltijos inovacijos apdovanojimą. Šis apdovanojimas skiriamas ir įteikiamas Baltijos valstybių technologiškai pažangiausiai įmonei, sulaukusiai didžiausios ekonominės sėkmės naujos produkcijos gamyboje, paslaugų sferoje ar verslo modeliuose per pastaruosius trejetą metų. Apdovanojamos įmonės kapitalą (mažiausiai 51 proc.) turi sudaryti privatus nacionalinis kapitalas, o įmonė turi būti registruota vienoje iš BA valstybių narių.

Apdovanojimas – statulėlė ir sertifikatas, pasirašytas BA Prezidento, viceprezidentų ir Asociacijos vadovų, įteikiamas specialios apdovanojimų ceremonijos metu (kartu su BA apdovanojimais už literatūros, meno ir mokslo pasiekimus), o informaciją apie apdovanotąją įmonę ir jos laimėjimus skelbia Lietuvos, Estijos ir Latvijos žiniasklaidos priemonės.