Ar žinojote, kad?

Steigiamojo Seimo pirmininkas ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas 

Nors 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Taryba pirmuoju Lietuvos Valstybės Prezidentu išrinko Antaną Smetoną, tačiau pirmuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu tapo Aleksandras Stulginskis. 

1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona valstybės vadovo įgaliojimus perdavė į pirmąjį posėdį susirinkusiam, demokratiniuose rinkimuose, visų Lietuvos piliečių išrinktam parlamentui – Lietuvos Steigiamajam Seimui. Antanas Smetona pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje pareiškė, kad: „Laikinosios Valdžios uždavinys yra baigtas. Valstybės Taryba, Valstybės Prezidentas, Ministerių Kabinetas, Valstybės Kontrolė, Vyriausias Kariuomenės Vadas, atvedę Lietuvą lig Steigiamojo Seimo, šiandien visi pasitraukia ir atiduoda tam aukštajam susirinkimui visą krašto valdymą.“ 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininku buvo išrinktas Aleksandras Stulginskis. Pradėdamas eiti šias pareigas jis Steigiamojo Seimo vardu paprašė ir įgaliojo Lietuvos Valstybės Prezidentą ir kitus valstybės pareigūnus ir toliau eiti savo pareigas, kol Steigiamasis Seimas nurodys, kas jas turėtų jas perimti. 

1920 m. birželio 2 d. Steigiamasis Seimas priėmė Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją. Ją 1920 m. birželio 10 d. pasirašė dar „Lietuvos Valstybės Prezidento“ titulu Antanas Smetona, 1920 m. birželio 12 d. konstitucija paskelbta leidinyje „Laikinosios Vyriausybės Žinios“. 

Nors Steigiamasis Seimas turėjo konstitucinę teisę rinkti Respublikos Prezidentą, tačiau apsisprendė to nedaryti ir pavedė šias pareigas eiti Steigiamojo Seimo Pirmininkui Aleksandrui Stulginskiui. 1920 m. birželio 19 d. iškilmingos ceremonijos metu Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose Kaune, Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona perdavė Prezidento įgaliojimus Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininkui Aleksandrui Stulginskiui. Tą dieną pasikeitė ir Steigiamojo Seimo Pirmininko titulas, Aleksandras Stulginskis teisės aktus pasirašydavo kaip „Einantis Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo Pirmininkas“. Jis šias pareigas ėjo visą Steigiamojo Seimo kadenciją. 

1922–1926 metais Aleksandras Stulginskis ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (1922 m. gruodžio 21 d. Pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas Aleksandrą Stulginskį išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu, o 1923 m. birželio 20 d. Antrasis Seimas jį perrinko antrajai kadencijai). 

Lietuvos Respublikos Prezidentas skelbdavo Seimo rinkimų ir susirinkimo datą 

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje nuolatinėje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad „Naujojo Seimo rinkimų dieną skelbia Respublikos Prezidentas“, o taip pat nurodyta, kad „Dieną Seimui susirinkti skiria Respublikos Prezidentas“. Lietuvos Respublikos Prezidentui taip pat buvo suteikta teisė paleisti Seimą, tačiau susirinkus naujai Seimo kadencijai, Respublikos Prezidentas privalėjo būti perrinktas. 

Pirmą kartą Lietuvos Respublikos Seimą paleido Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis – 1923 m. kovo 13 d. Tą kartą Respublikos Prezidentas paleido vos keturis mėnesius dirbusį Pirmąjį Seimą. Po beveik trijų mėnesių susirinkęs Antrasis Seimas rinko naują Respublikos Prezidentą, juo buvo perrinktas Aleksandras Stulginskis. 

Antrą kartą Lietuvos Respublikos Seimą paleido Respublikos Prezidentas Antanas Smetona – 1927 m. balandžio 12 d., tačiau jis nepaskelbė naujo Seimo rinkimų datos, todėl konstitucinės teisės žinovas Mykolas Römeris, būtent šią, Seimo paleidimo, datą įvardijo kaip konstitucinio valstybės perversmo dieną. 

Lietuvos Respublikos Prezidentą rinko Seimo nariai

1918–1940 m. Lietuvoje Respublikos Prezidentas buvo renkamas netiesioginiais rinkimais. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai vyko septynis kartus ir visus – Kaune. Vėliau teisininkai pripažino, kad „Prezidento galia pirmoje eilėje priklauso nuo jo rinkimų būdo. Tautos mandatą turįs prezidentas bus visuomet stipresnis už parlamento rinktą.“  

Pirmąjį Lietuvos Valstybės Prezidentą 1919 m. balandžio 4 d. rinko Lietuvos Valstybės Tarybos nariai, vėliau Respublikos Prezidentą rinko Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Situaciją pakeitė 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmas. 1927 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas paleido Trečiąjį Seimą (1926–1927), taip ir nepaskelbęs naujų Seimo rinkimų. 1928 m. buvo pakeista iki tol galiojusi demokratinė Steigiamojo Seimo priimta Konstitucija. Pagal 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstituciją Lietuvos Respublikos Seimas pirmą kartą neteko teisės rinkti Lietuvos Respublikos Prezidento – jį rinkti turėjo „ypatingieji tautos atstovai“. Respublikos Prezidentui buvo perduota dalis galių, kurios 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo pavestos išimtinai Seimui. Netiesioginių rinkimų nuostata buvo pakartota 1931 metų Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, įtvirtinusiame, kad Respublikos Prezidentą rinko specialiai tam tikslui išrinkti rinkikai, vadinti „Ypatingais Tautos Atstovais“ – tai buvo aliuzija į parlamentą, kurio nariai yra vadinami Tautos atstovais. Kaip 1936 m. buvo išrinktas Ketvirtasis Seimas (1936–1940), jam nebuvo gražinta teisė rinkti Respublikos Prezidentą. 1938 metais priimta Lietuvos Konstitucija dar labiau suvaržė Seimo teises, dar labiau sustiprindama Respublikos Prezidento instituciją. Šioje Konstitucijoje ir vėl buvo pakartota, kad Respublikos Prezidentas renkamas tautos atstovų (šį kartą nebeliko žodžio „ypatingų“). 

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai vyko: 

1919 m. balandžio 4 d. – rinko Lietuvos Valstybės Tarybos nariai (išrinktasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona prisiekė 1919 m. balandžio 6 d.); 

1922 m. gruodžio 21 d. – rinko Lietuvos Respublikos Pirmojo Seimo (1922–1923) nariai (išrinktasis Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis prisiekė kitame tos pačios dienos posėdyje); 

1923 m. birželio 19 d. – rinko Lietuvos Respublikos Antrojo Seimo (1923–1926) nariai (išrinktasis Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis prisiekė 1923 m. birželio 20 d.); 

1926 m. birželio 7 d. – rinko Lietuvos Respublikos Trečiojo Seimo (1926–1927) nariai (išrinktasis Respublikos Prezidentas Kazys Grinius prisiekė 1926 m. birželio 8 d.); 

1926 m. gruodžio 19 d. – rinko Lietuvos Respublikos Trečiojo Seimo (1926–1927) nariai (išrinktasis Respublikos Prezidentas Antanas Smetona prisiekė kitame tos pačios dienos posėdyje); 

1931 m. gruodžio 11 d. – rinko Ypatingieji Tautos atstovai (išrinktasis Respublikos Prezidentas Antanas Smetona prisiekė tą pačią dieną); 

1938 m. lapkričio 14 d. – rinko Tautos atstovai (išrinktasis Respublikos Prezidentas Antanas Smetona prisiekė 1938 m. gruodžio 12 d.). 

1919–1938 metais rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą buvo iškeltos septynių asmenų kandidatūros: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Ernestas Galvanauskas, Jonas Vileišis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Felicija Bortkevičienė. Daugiausia kartų užimti Respublikos Prezidento postą pretendavo Antanas Smetona – net šešis kartus iš septynių, jis Respublikos Prezidentu buvo išrinktas keturis kartus. Iš septynerių rinkimų net keturiuose (1919 m., 1926 m. gruodžio, 1931 m. ir 1938 m.) rinkikai Respublikos Prezidentą rinko tik iš vieno kandidato. 

Lietuvos Respublikos Prezidentas prisiekdavo Seime 

Lietuvos Respublikos Prezidentas pareigas pradėdavo eiti ne nuo išrinkimo momento, bet nuo tos akimirkos, kai viešai prisiekdavo. Būta atvejų, kai Respublikos Prezidentas būdavo išrenkamas ir prisiekdavo tą pačią dieną. Respublikos Prezidento priesaika būdavo viešas iškilmingas aktas, vykdavęs tautos atstovų – Lietuvos Respublikos Seimo narių, Ministrų Kabineto narių ir kitų aukštų valstybės pareigūnų, bei užsienio valstybių diplomatų akivaizdoje. Respublikos Prezidento priesaiką priimdavo dvasininkas. Ištaręs priesaikos žodžius, Respublikos Prezidentas pasirašydavo priesaikos arba pasižadėjimo tekstą. 1926–1927 metais buvo galimybė rinktis priesaikos arba pasižadėjimo tekstą. Vienintelis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius yra taręs ne priesaikos, o pasižadėjimo tekstą. Tik 1938 metų Lietuvos Konstitucijoje pirmą kartą buvo įrašytas Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos tekstas. 

Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos 1919 m. balandžio 6 d. ištartos priesaikos tekstas:

„Aš, Antanas Smetona, Lietuvos valstybės Prezidentas, Tautos atstovybės valia pastatytas šitos aukštos pareigos eiti, Didžiu ir Visagaliu Dievu prisiekiu ir pasižadu Lietuvos piliečiams, jų Atstovybės, Valstybės Tarybos akivaizdoje, kad aš mano pilietiška garbe ir kilniausiais mano sielos jausmais būsiu ištikimas Lietuvos Valstybei ir jos Konstitucijai ir sąžiningai eisiu aukštas mano pareigas. Taip man Dieve padėk. Amen.“  

Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio 1922 m. gruodžio 21 d. ir 1923 d. birželio 20 d., bei Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 1926 m. gruodžio 19 d. ištartų priesaikų tekstas:

„Aš, Aleksandras Stulginskis prisiekiu Visagaliui Dievui, trejybėje Vienam Esančiam, visomis savo pajėgomis rūpintis Lietuvos ir tautos gerove, saugoti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Taip man Dieve padėk. Amen.“  

Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus 1926 m. birželio 8 d. ištarto prasižadėjimo tekstas: 

„Aš, Kazys Grinius, iškilmingai pasižadu visomis savo pajėgomis rūpintis Respublikos ir Tautos gerove, saugoti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“ 

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 1938 m. gruodžio 8 d. ištartos priesaikos tekstas:

„Visagalio Dievo akivaizdoje prisiekiu, kad vadovaudamas Valstybei, rūpinsiuosi Tautos vieningumu, saugosiu jos garbę, ugdysiu Lietuvos galią ir gerovę ir duotą man Konstitucijos galią vykdysiu teisingai, visuomet atsimindamas savo atsakymą už Lietuvos dabartį ir ateitį. Didingoji senosios Lietuvos Praeitis ir sunki Nepriklausomybės atstatymo kova teskatina mane prie to. Kad taip man, Dieve, padėtumei.“ 

1919–1940 metų Lietuvos Respublikos Prezidentai prisiekė laikinojoje sostinėje Kaune. Pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento, Antano Smetonos, priesaikos ceremonija 1919 m. vyko Lietuvos Valstybės Tarybos patalpose. 1922 m. ir 1923 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, 1926 m. birželį – Kazys Grinius ir 1926 m. gruodį – Antanas Smetona prisiekė Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salėje. Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos priesaikos ceremonija 1931 m. ir 1938 m. vyko Teisingumo rūmuose, kurie buvo statyti kaip būsimieji Seimo rūmai ir kuriuose 1936–1940 m. posėdžiavo Ketvirtasis Lietuvos Respublikos Seimas. 

1926 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje dėl Respublikos Prezidento posto varžėsi moterys 

1926 m. birželio 7 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje rinkimuose dėl Lietuvos Respublikos Prezidento posto varžėsi moterys. 

Anuomet Lietuvos Respublikos Prezidentą rinko Seimo nariai. 1926 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentą rinko Trečiasis Seimas (1926–1927). Šiuose rinkimuose buvo iškeltos keturios kandidatūros: Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Felicijos Bortkevičienės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės. Beje, nei Felicija Bortkevičienė, nei Gabrielė Petkevičaitė-Bitė nebuvo Lietuvos Respublikos Trečiojo Seimo (1926–1927) narėmis. Tą kartą rinkimus laimėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidentu tapo 50 balsų surinkęs Kazys Grinius, Antanas Smetona gavo tik 2 balsus, o už Feliciją Bortkevičienę ir Gabrielę Petkevičaitę-Bitę balsavo po vieną Seimo narį.

Tik daugiau nei po 70-ies metų, 2002-ųjų visuotiniuose ir tiesioginiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir vėl buvo iškelta moters kandidatūra. Tą kartą Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose susirungė 16 vyrų ir viena moteris – 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, buvusi Ministrė Pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė. Šiuos rinkimus laimėjo ir 2003 metais Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas pradėjo eiti Valdas Adamkus. 2009-aisias visuotiniuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose nugalėjo Dalia Grybauskaitė. Ji buvo išrinkta jau pirmajame rinkimų ture ir tapo pirmąja moterimi Lietuvos Respublikos Prezidente. 

Pirmoji moteris pasaulyje valstybės prezidento postą užėmė 1974 m. – ja tapo Argentinos lyderė Marķa Estela („Isabel“) Martķnez de Perón. Pirmąja Europos valstybe, kurios valstybės prezidento postą užėmė moteris, tapo Islandija, kai 1980 m. Prezidente išrinko Vigdķs Finnbogadóttir. Beje, ji tapo pirmąja moterimi pasaulyje, laimėjusia visuotinius prezidento rinkimus. Iki tol moterys prezidento postą „paveldėdavo“ iš savo vyrų.

Visi 1919–1940 m. Lietuvos Respublikos Prezidentai yra buvę Seimo nariais 

Visi 1919–1940 m. Lietuvos Respublikos Prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius buvo išrinkti ir į Lietuvos Respublikos Seimą. Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis dar 1917 m. Lietuvių konferencijoje buvo išrinkti Lietuvos Tarybos (nuo 1918 m. liepos – Lietuvos Valstybės Tarybos) nariais, o 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Lietuvos Respublikos Seimo nariu daugiausia kartų buvo išrinktas Kazys Grinius. 

Aleksandras Stulginskis, 1920–1926 m. ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, yra dirbęs šiose Lietuvos Respublikos Seimo kadencijose: 

Steigiamajame Seime (1920–1922), ėjo Steigiamojo Seimo Pirmininko pareigas,

Pirmajame Seime (1922–1923), 

Trečiajame Seime (1926–1927), ėjo Trečiojo Seimo Pirmininko pareigas. 

Kazys Grinius, 1926 m. ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, yra dirbęs šiose Lietuvos Respublikos Seimo kadencijose: 

Steigiamajame Seime (1920–1922), 

Pirmajame Seime (1922–1923), 

Antrajame Seime (1923–1926), 

Trečiajame Seime (1926–1927). 

Antanas Smetona, 1919–1920 m. ėjęs Lietuvos Valstybės Prezidento ir 1926–1940 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, yra dirbęs šioje Lietuvos Respublikos Seimo kadencijoje: 

Trečiajame Seime (1926–1927).

Šaltiniai ir literatūra: 

Kaip buvo išrinktas pirmasis valstybės prezidentas, Diena, 1934, balandžio 8, p. 2.

Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija, Laikinosios Vyriausybės Žinios, 1920, Nr. 37.

Lietuvos Konstitucija, Vyriausybės Žinios, 1938, Nr. 608-4271.

Lietuvos Seimo istorija. XX–XXI a. pradžia, Vilnius: baltos lankos, 2009. 

Lietuvos Valstybės Konstitucija, Vyriausybės žinios, 1922, Nr. 100-799. 

Lietuvos Valstybės Konstitucija, Vyriausybės Žinios, 1928, Nr. 275-1778. 

Lietuvos valstybės teisės aktai (1918.II.16–1940.VI.15), parengė V. Andriulis, R. Mockevičius, V. Valeckaitė, Vilnius, 1996. 

Maksimaitis, Mindaugas. Lietuvos Prezidento konstitucinio statuso raida 1918–1940 m., Prezidentas valstybinės valdžios institucijų sistemoje, sudarė Gediminas Mesonis, Vilnius: leidykla Mes, 2011. 

Maksimaitis, Mindaugas. Lietuvos valstybės Konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), Vilnius, 2005. 

Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas, Vyriausybės žinios, 1931, Nr. 369/2520. 

Seimo Stenogramos, Kaunas, 1922–1927. 

Steigiamojo Seimo Darbai. Kaunas, 1920–1922. 

Švoba, J. Seiminė ir prezidentinė Lietuva, Vilnius, 1990. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius