|
Nagrinėtos temos, aptarti klausimai
|
1) NATO darbotvarkė;
2) Varšuvos susitikimo sprendimų įgyvendinimas: JAV prioritetai NATO;
3) NATO ir Rusijos santykiai;
4) NATO priešakinių pajėgų buvimas;
5) NATO kylantys saugumo iššūkiai;
6) Sąjungininkų pajėgų operacijos;
7) NATO Baltijos šalyse;
8) Kibernetinis saugumas.
Susitikimų JAV misijoje NATO ir SHAPE metu diskutuota apie NATO priešakinių pajėgų buvimą Lietuvoje, aptartos hibridinės grėsmės (informacinis karas, kibernetinės atakos ir kt.), NATO veikimo principai ir reformų poreikis, JAV vaidmuo NATO, po Rusijos agresijos Ukrainoje įgytos patirtys, gynybos pajėgumų planavimas, NATO narių įsipareigojimai, NATO plėtra (Juodkalnijos narystė).
Lietuvos delegacija pasidalijo patirtimi apie hibridinio karo apraiškas (propagandą, kibernetines atakas ir pan.) Lietuvoje, pristatė valstybės įsipareigojimus didinti finansavimą krašto apsaugai, Lietuvos Respublikos dalyvavimą misijose ir tarptautinėse operacijose.
NATO sėkmingai veiks, jei turės piliečių palaikymą. Piliečių palaikymo užtikrinimas yra ir kiekvienos NATO valstybės narės politikų atsakomybė.
- Susitikimai JAV misijoje NATO.
Susitikimo metu aptarti NATO Varšuvos susitikimo prioritetai:
1) Apginti NATO valstybių gyventojus: turi būti parengti ir nuolat atnaujinami civiliniai ekstremalių situacijų valdymo planai, tobulinamos krizių valdymo procedūros, organizuojami mokymai politikams. Valstybės turi sau nuolat kelti klausimą, kaip išgyvens įvykus atakoms. Kibernetinio saugumo užtikrinimas yra augantis iššūkis. NATO atlieka tyrimus siekdama išsiaiškinti, koks yra hibridinio karo turinys (priemonės). Hibridinio karo objektas yra ir energetinis saugumas. Svarbu nustatyti, ką NATO daro šioje srityje ir ką turi daryti, kokių priemonių turi imtis NATO valstybės.
2) Stabilumo užtikrinimas: kai mūsų kaimynai stabilūs, mes taip pat esame stabilūs, todėl valstybių saugumo užtikrinimas neišvengiamai susijęs ir su siekiu užtikrinti stabilumą kaimyninėse valstybėse.
3) NATO ir Europos Sąjungos (toliau – ES) bendradarbiavimo sritys. Iš viso yra 42 sritys, kuriose turi būti užtikrinamas efektyvus NATO ir ES bendradarbiavimas, išskirta kova su hibridinėmis grėsmėmis, bendradarbiavimas jūrų operacijose, kibernetinis saugumas ir gynyba, gynybos pajėgumų stiprinimas.
4) Stabilumo užtikrinimas Afganistane.
Kalbant apie NATO reformą paminėta, kad galių ir laisvo sprendimo suteikimas kariniams vadams yra jautrus klausimas, todėl visuomet turi būti užtikrinamas balansas.
NATO Varšuvos susitikimas yra didelė aljanso sėkmė, nes pavyko padaryti fundamentalius sprendimus. Išskirtos problemos, kurios tiesiogiai veikia šalių gyventojus. Tai laikytina esminiu pokyčiu po šaltojo karo pabaigos. NATO ir ES bendradarbiavimas diskutuojamas daugybę metų ir sunkiai progresuoja, nors 22 valstybės narės šiose organizacijose yra tos pačios ir jos gali, turi bei nori dirbti kartu. NATO ir ES vienijantis veiksnys turėtų būti hibridinės atakos.
JAV yra aktualūs 2 aspektai: NATO valstybių indėlio augimas ir kova su terorizmu (per pastaruosius metus dėl teroristinių atakų prarasta daugybė gyvybių).
Diskutuota apie priimančios šalies paramos infrastruktūrą. Nepakanka vien priimančios šalies infrastruktūros, turi būti ir jungtys tarp šalių, pvz., Railbaltica.
Kalbant apie informacinį saugumą, NATO ir valstybės narės turi nuolat vertinti, ką daro ir kaip tai gali būti iškomunikuota Rusijos Federacijos. Tikslinga įtraukti žurnalistus, kad faktai būtų nušviesti. Informaciniame kare svarbu informacijos greitis, jos kanalai ir pasiekiamumas. Pateiktas Makedonijos jaunuolių pavyzdys, kuomet propagandos skleidimas tampa tam tikra verslo forma.
Svarbu, kaip valstybės sugeba apsaugoti savo vertybes.
Užtikrinant kibernetinį saugumą būtinas geras NATO ir ES bendradarbiavimas, nes pokyčiai šioje srityje vyksta itin greitai.
Hibridinio karo atveju sudėtinga nustatyti, kas yra atsakingas už hibridines atakas, kas jas įvykdė, todėl gynybos ministrai turi nuolat mąstyti, koks bus atsakas. Tikslinga pasilikti tam tikrą lankstumą vertinant hibridines atakas. Galbūt dėl to netikslinga išsamiai detalizuoti hibridinių atakų turinio. Visada išlieka rizika, kad veiksmas bus netinkamai įvertintas. NATO ir valstybės narės turi nuolat didinti savo supratimą, kaip veikia hibridinės priemonės.
Dialogas su Rusijos Federacija yra svarbus dėl to, kad galime tiesiogiai išsakyti lūkesčius. Deja, Rusijos Federacija stokoja skaidrumo karinėje srityje, manipuliuoja informacija ir nėra atvira. Idealizmo Rusijos atžvilgiu ilgainiui nebelieka.
Jungtinių valstijų gynybos sekretorius James Mattis yra skeptiškas dėl Rusijos Federacijos ketinimų ir nemato galimybių gilesniam bei platesniam bendradarbiavimui. JAV nori matyti aktyvesnį NATO vaidmenį Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose.
Rusijos Federacija ir NATO galėtų bendradarbiauti kovoje su terorizmu, tačiau tai būtų sudėtingas iššūkis, ypač kalbant apie būdus, kaip tas bendradarbiavimas galėtų vykti, nes veikimo metodai ir problemų suvokimas yra labai skirtingas. Rusijos Federacija kovą su terorizmu naudoja savireklamai. Terorizmas yra tarptautinė problema, tačiau tai nereiškia, kad priimtinas bet koks bendradarbiavimas šioje srityje.
Kalbant apie situaciją, paminėtina, kad sėkminga ir klestinti Ukraina paneigtų visus Rusijos Federacijos kuriamus mitus. Rusijos vykdoma propaganda siekia supriešinti sąjungininkes. Todėl kova su propaganda turi būti vykdoma ne tik informacinėmis priemonėmis, bet ir siekiant piliečių gerovės, pasitikėjimo valstybe. Šioje srityje NATO turi veikti kartu su ES ir valstybėmis narėmis.
Rusija yra suinteresuota korupcija ir jos eskalavimu. Korupcija yra naujasis komunizmas.
NATO valstybės narės turi ne tik apsaugoti tam tikras sritis, bet ir išnaudoti jas. NATO valstybės narės turi būti taip gerai pasirengusios konflikto išvakarėse, kokios ankstesniais laikais būdavo po konflikto (jam kilus). Atakos turi būti atpažįstamos dar iki joms įvykstant, turi būti plėtojama prevencija.
Lietuvos delegacija domėjosi NATO teikiama pasaulinių procesų prognoze. Šių prognozių tikslas – padėti politikams pamatyti ateitį ir paskatinti priimti reikiamus sprendimus, nes, paprastai, politikai sprendžia šios dienos problemas ir mažai domisi ateitimi. Nesiūloma gyventi ateitimi, tačiau pasirengimui jai reikia skirti daugiau laiko.
NATO atlieka daugybę tyrimų ieškodami techninių priemonių kaip neutralizuoti grėsmes: kuriami tinklai, skirti sulaikyti automobilius, programinė įranga, savižudžių sprogdintojų liemenių aptikimo įranga.
Aptartos ir klimato kaitos problemos, ko bus imamasi, kai klimato pokyčiai įvyks, kokios užduotys iškils NATO. Kartais net brangiausia technika negali veikti tam tikromis gamtinėmis sąlygomis.
Rusijos Federacija skiria daug lėšų karinių pajėgų modernizacijai, gerokai daugiau nei NATO. ES yra didelė ginkluotės įvairovė ir tokiu būdu iš esmės yra švaistomi pinigai.
Po Brexit NATO vaidmuo turi sustiprėti.
2. Lietuvos atstovybė NATO
Susitikimo metu karinis atstovas prie NATO ir Europos Sąjungos brg. gen. Gintautas Zenkevičius pristatė karinio atstovo veiklą NATO atstovybėje. Supažindino su pagrindiniais iššūkiais, veiklos pobūdžio. Atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metai veikla ženkliai suaktyvėjo.
Lietuvos delegacijos nariai domėjosi Lietuvos kariniais pajėgumais, jų pasirengimu ir pan.
Ambasadorius Vytautas Leškevičius pristatė NATO darbotvarkę, kalbėjo apie NATO reformų poreikį, plėtrą, grėsmes, bendradarbiavimą su ES.
3. Susitikimas SHAPE
Susitikimo metu atkreiptas dėmesys, kad SHAPE nėra politikos formavimo elementas, o jau priimtų NATO štabe ir aukščiausiose NATO institucijose sprendimų vykdytojas.
SHAPE išskiriami trys prioritetai: radikalai, pabėgėliais ir Rusija. Daug bendradarbiaujama su žiniasklaida, mokslininkų organizacijomis ir t. t., jie padeda NATO matyti visą paveikslą, ne tik kariniu aspektu. Atkreipiamas dėmesys ir į organizuotą nusikalstamumą, nes neaišku, kas už jo stovi. NATO reikia, kad valstybės narės dalytųsi žvalgybine informacija. Civilinė žvalgyba yra ne mažau svarbi nei karinė. Valstybės narės turi padėti NATO padėti valstybėms narėms.
Svarbu užtikrinti valstybių narių atsparumą (resilience).
NATO negali nurodyti valstybėms narėms, kokiomis priemonėmis jos turėtų užtikrinti kibernetinį saugumą. Kibernetika yra ir NATO kovos laukas, tačiau saugumo užtikrinimas šioje srityje negali padėti išvengti karo.
Pamiršta kosmoso sritis, į kurią gali persikelti karo veiksmai, o visuomenė šiuo metu yra labai priklausoma nuo kosmoso erdvės.
Hibridinio karo atveju yra neaišku, kaip turėtų reaguoti NATO pajėgos. Šie klausimai turi būti aptarti valstybių narių gynybos planuose, kuriais turėtų būti pasidalinta su NATO.
Kalbant apie Rusijos Federaciją, svarbu matyti visą jos veiksmų spektrą.
Su Lietuvos delegacija buvo aptartas NATO pajėgų panaudojimas ne tik atakų, bet ir kitais atvejais, pvz., pabėgėlių, krizių ir pan. Lietuvos delegacijos atstovai kėlė didesnio NATO šalių karių buvimo klausimą ir tam teikė argumentaciją.
|
Numatomos transliacijos
