Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Rūtos Miliūtės ataskaita po komandiruotės ESBO konferencijoje Vienoje (Austrija) 2017 m. kovo 22–23 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĖ
RŪTA MILIŪTĖ

 

KOMANDIRUOTĖS

ATASKAITA

2017-03-24

Vilnius

Komandiruotės pagrindas

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. SV-S-147 Dėl Rūtos Miliūtės dalyvavimo konferencijoje „Aktyvesnis moterų dalyvavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos saugumo politikoje“

Kviečiančioji institucija

ESBO Parlamentinė Asamblėja

Komandiruotės vieta ir laikas

Viena, Austrija
2017 m. kovo 22–23 d.

Komandiruotės

tikslas

Dalyvauti ESBO PA konferencijoje „Aktyvesnis moterų dalyvavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos saugumo politikoje“

Finansavimo šaltinis

Seimo ESBO Parlamentinės Asamblėjos delegacijai skirtos lėšos

Įvykę renginiai,  susitikimai

Konferenciją atidarė Austrijos Respublikos Nacionalinės tarybos pirmininkė Doris Bures ir ESBO PA pirmininkė Christine Muttonen.

Konferencija truko vieną dieną (kovo 23 d.). Konferencijos programa buvo suskirstyta į tris pagrindines grupes pagal temas:

1. Iššūkiai ir perspektyvos naujai paneuropinio lygio saugumo struktūrai.

2. Dabartinės ESBO misijos privalumai ir trūkumai.

3. Moters vaidmuo kovojant su terorizmu ir į ekstremizmą linkusiu smurtu.

Nagrinėtos temos, aptarti klausimai

  1. Iššūkiai ir perspektyvos naujai paneuropinio lygio saugumo struktūrai.
  2. Dabartinės ESBO misijos privalumai ir trūkumai.
  3. Moters vaidmuo kovojant su terorizmu ir į ekstremizmą linkusiu smurtu.


Konferencijos metu buvo akcentuota, kad šiuolaikiniuose konfliktuose moterims yra daugiau nesaugumo negu vyrams: statistiškai vienam žuvusiam kareiviui tenka dešimt žuvusių civilių, daugiausiai moterų ir vaikų. Be to, dauguma pabėgėlių yra jauni vyrai, o ne moterys. Moterys taip pat dažnai susiduria su seksualine prievarta. Diskusijų objektu vis dar išlieka klausimai susiję su moterų ir vaikų apsauga nuo karo ir smurto, taip pat geresniu moterų integravimu į saugumo politikos formavimą. Pripažinta, kad moterys vaidina labai svarbų vaidmenį taikos derybose, nes pagal istorinius ir mokslinius faktus įrodyta, kad kuo daugiau moterų dalyvauja derybose, tuo labiau tikėtina, kad bus pasiektas susitarimas ir taikos periodas truks ilgiau. „Saugumas ir stabilumas ESBO gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jei vyrų ir moterų įsitraukimas bus vienodas. Rusija ir NATO yra įtampoje ir neatrodo, kad būtų suinteresuotos pasiekti susitarimo. ESBO turi intensyviau dirbti dėl taikos ir saugumo,“ – sakė ESBO PA pirmininkė Christine Muttonen.

Austrijos gynybos ir sporto ministras Hans Peter Doskozil teigė, kad reikia atkreipti dėmesį ir į socialinį saugumą, lygių galimybių ir moterų įtraukties verslo bei kitose srityse svarbą. Jis pabrėžė, kad siekiant ekonominio augimo daugiau dėmesio reikia skirti regioninei politikai ir moterų įtraukimui.

Ulrike Lunacek, Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja, kalbėjo apie naujos paneuropos, arba kitaip, vieningos Europos, saugumo architektūros kūrimą ir moterų vaidmenį joje.

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė V. Matvienko teigė, kad saugumo klausimai Europoje – didelis iššūkis, matoma politinė įtampa, o pagrindinė nesutarimų priežastis yra  nauja Vakarų pasaulio politika, kuri įgyvendinama po Sovietų Sąjungos griuvimo. Įtampą tarp Europos ir Rusijos taip pat suaštrina kibernetinio saugumo problema, kuri šiandieniniame pasaulyje tapo viena aktualiausių. Valentina Matvienko išreiškė nuomonę, kad Europos žiniasklaida demonizuoja Rusiją, piešia neteisingą jos vaizdą, kaltina nebūtais dalykais, pavyzdžiui, kišimusi į JAV prezidento rinkimus, rezultatų falsifikavimu ir kt. Rusijos Federacijos atstovė išsakė kritiką Europai bei NATO dėl situacijos Ukrainoje, kritikavo dėl bandymo supriešinti Ukrainą ir Rusiją: „Turime prisiminti, kad Kryme, kurio okupacija kaltinama Rusija, gyveno rusai šimtus metu, kalbėjo rusiškai. Rusijos vaidmuo buvo siekis užtikrinti saugų ir taikų susitarimą, siekiant užtikrinti žmonių apsisprendimo laisvę. Tai nebuvo okupacija, viską buvo galima padaryti be šūvių. Pažiūrėkime į šią situaciją nepolitizuotai, atsižvelkime į žmonių valią“. V. Matvienko kalbėjo apie saugumo architektūros kūrimą: „Po Sovietų Sąjungos griuvimo Vakarai nė karto nepakvietė prie diskusijų stalo diskutuoti apie Europos saugumą, kaip sukurti naują saugumo sistemą. Rusijai buvo pažadėta, kad NATO nepriartės nė per metrą prie Rusijos sienų, tačiau tokie pažadai buvo sulaužyti. Sankcijos nėra civilizuotas būdas, tai tik dar labiau komplikuoja santykius“. Rusijai ir ESBO buvo pasiūlyta kurti bendrą komitetą kovai su terorizmu, kurti bendrą ekonominę ir humanitarinę plotmę geresniam bendradarbiavimui. V. Matvienko pabrėžė, kad taikomos sankcijos neprivers Rusijos pakeisti savo politikos. „Be Rusijos, didžiausios Europos šalies, jokių poslinkių saugumo link nebus,“ ­ – nuomonę pareiškė V. Matvienko.

Lietuvos Respublikos Seimo narė, ESBO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos narė Rūta Miliūtė sakė, kad saugumo architektūra turi būti pagrįsta susitarimais ir jų laikymusi, pabrėžė, kad nėra prasmės kurti naujų susitarimų, jei senieji dar nėra įgyvendinti. „Mes turime ir toliau atkakliai remti Ukrainos valdžią, padėti jai atsistatyti per reformas gynybos, ekonomikos ir kitose srityse. Tik tokiu būdu Ukraina bus pajėgi kovoti su Rusijos ekspansine politika. Vakarietiškos demokratinės bendruomenės parama yra itin svarbi, nes laisva Ukraina yra svarbi visos Europos saugumui,“ – sakė Rūta Miliūtė. Parlamentarė atkreipė dėmesį į Rytų partnerystės strateginę svarbą regionui ir Europai, išreiškė susirūpinimą dėl mažėjančio dėmesio šiai politikai, pabrėžė, kad postsovietinėms šalims reikia daugiau ambicijų, daugiau aktyvumo ir daugiau finansinių išteklių. Šiose šalyse išlieka didesnė Rusijos įtakos rizika, todėl svarbu skatinti demokratines reformas. R. Miliūtė teigė, kad sankcijos Rusijai negali būti sušvelnintos, kol ši ir toliau ignoruos Minsko susitarimus. Ji pabrėžė, kad sankcijos nėra tikslas savaime, tačiau susitarimai ir bendradarbiavimas negali būti atsaku į agresiją, todėl sankcijos turi būti tęsiamos, kol Kremliaus vykdoma agresyvi politika nepasikeis.

Antroje konferencijos dalyje buvo aptarti ESBO misijos privalumai – tai reakcijos laikas, lankstumas, parama institucijoms, gebėjimas mąstyti nestandartiškai. Pagrindiniai iššūkiai yra lyčių balansas, reformų įgyvendinimas, konfliktų prevencijos  vykdymas, kova prieš ekstremizmą ir radikalizmą. Diskusijoje dalyvavo Nina Suomalainen, ESBO misijos Skopje vadovė, Tuula Yrjölä, ESBO padalinio Tadžikistane vadovė, Aleška Simkić, specialios ESBO stebėjimo misijos Ukrainoje viršininko pavaduotoja.

Trečioje dalyje buvo aptartas moters vaidmuo kovoje prieš ekstremizmą ir radikalizmą. Atkreiptas dėmesys, kad moterys, kurios nusprendžia prisijungti prie radikalų grupių dažniausiai nepritampa prie visuomenės ir taip išreiškia savo protestą, tačiau kita dalis gali būti išsilavinusių, europietiškų pažiūrų moterų, kurios tampa verbuotojų aukomis. Svarbu mažinti jaunimo radikalėjimą, socialinę atskirtį. Petra Weyland, D. Maršalo Europos saugumo studijų centro profesorė, atkreipė dėmesį, kad saugumo politika tradiciškai yra dominuojama vyrų ir vadovaujamasi tradiciniu požiūriu į moteris, tačiau atkreipė dėmesį, kad moterims taip pat gali būti būdinga vyriška pozicija. Svarbus požiūris į lytį ir lyčių vaidmenis visuomenėje, integralus moterų dalyvavimas visuomenės gyvenime ir šeimos struktūrose.

Baigiamojoje kalboje ESBO PA pirmininkė Christine Muttonen dėkojo dalyvėms už peną apmąstymams kaip stiprinti moterų dalyvavimą saugumo politikos kūrime ir kvietė įsitraukti į platesnes politines diskusijas.

 

    Seimo narė

 

                          Rūta Miliūtė