Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
1991 m. gegužės 19 d. – pasieniečio Gintaro Žagunio žūtis

1991 m. gegužės 19 d. – pasieniečio Gintaro Žagunio žūtis

Laisvės gynėjas, pasienietis Gintaras Žagunis

 

Gintaras Žagunis
Fotografas nenurodytas 
Visuotinė lietuvių enciklopedija 

Gintaras Žagunis – pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tarnybos vietoje žuvęs pasienietis, pirmasis Lietuvos valstybės pareigūnas, žuvęs eidamas tarnybines pareigas.

Gintaras Žagunis gimė 1957 m. birželio 20 d. Rozalimo miestelyje, Pakruojo rajone, Zenono Žagunio ir Aldonos Žagunienės (Pinkevičiūtės) šeimoje. 1962 m. šeima persikėlė gyventi į Trakus. Gintaras Žagunis mokėsi Trakų mokykloje-internate, vėliau – Trakų 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vytauto Didžiojo gimnazija). 1975 m. baigė Lentvario 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija). Nuo 1975 m. mokėsi Vilniaus statybos technikume. Po pirmojo kurso pašauktas į Sovietų Sąjungos kariuomenę, tarnavo statybos dalinyje Odincove (prie Maskvos). 1980 m. baigė studijas Vilniaus statybos technikume. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Trakų restauravimo dirbtuvėse, vėliau – Respublikinėje normatyvų tyrimo stotyje Vilniuje (1980–1982 m.), Komunalinio ūkio projektavimo institute (1982–1984 m.). 1984–1989 m. tarnavo Vidaus reikalų ministerijos vyriausybinių ir valstybinių pastatų apsaugos batalione. 1987 m. sukūrė šeimą.

Lietuvos Atgimimo metais (1988–1989 m.) aktyviai Gintaras dalyvavo Sąjūdžio veikloje, organizavo Sąjūdžio grupę darbovietėje, dalyvavo daugelyje Sąjūdžio organizuotų mitingų – buvo Sąjūdžio žaliaraištis. Kartu su šeima 1989 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo Baltijos kelyje. Tuo laiku įsitraukė į atkuriamos Lietuvos demokratų partijos veiklą: 1989 m. liepos 29–30 d. dalyvavo Lietuvos demokratų partijos steigiamojo suvažiavimo darbe, 1990 m. rugsėjo 29–30 d. – Lietuvos demokratų partijos II suvažiavime. 1990 m. spalio 27 d. Gintaras Žagunis davė priesaiką ir tapo Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės nariu.

1990 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta Pasienio apsaugos tarnyba, turėjusi vykdyti valstybės sienos apsaugos funkcijas. Jau 1990 m. lapkričio 11 d. Gintaras Žagunis pradėjo darbą šioje tarnyboje, tapo Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulinės tarnybos baro pamainos viršininku.

Lemtingomis sovietų agresijos dienomis 1991 m. sausio mėn. Lietuvos pasieniečiai vieni pirmųjų stojo ginti atkurtos Nepriklausomybės. Jie budėjo valstybės pasienio postuose, padėjo atremti Aukščiausiosios Tarybos rūmų šturmą sausio 8-ąją, davė kario savanorio priesaiką. Kartu su kitais Šalčininkų užkardos pareigūnais, 1991 m. sausio – kovo mėnesiais Gintaras Žagunis saugojo Vyriausybės rūmus.

Atslūgus įtampai sostinėje, Sovietų Sąjungos kariuomenės puldinėjimai ir provokuojami incidentai tęsėsi Lietuvos pasienyje. 1991 m. gegužės mėn. Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga padėtis. Nuspręsta laikinai nebudėti šios užkardos postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Lemtingąjį budėjimą, neradę technikos, Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Savo tarnybos draugams Gintaras Žagunis liepė eiti ilsėtis, o pats liko poste. „Jei žūti, tai vienam, o ne visiems“, – tokie buvo jo žodžiai. Lemtingą 1991 m. gegužės 19 d. rytą iš Baltarusijos įvažiavusios ginkluotos grupės agresyvūs veiksmai buvo nukreipti prieš Lietuvos pasieniečius. Tarnybą Krakūnų kaime vykdžiusio ir ten nušauto uniformuoto pasieniečio Gintaro Žagunio žūties priežastis – posto užpuolimas iš pasalų, mėginant įvykdyti teroristinį aktą. Gintarui Žaguniui tuo metu ėjo 34-ieji metai.  Amžinojo poilsio pasienietis Gintaras Žagunis atgulė 1991 m. gegužės 21 d. Vilniaus Antakalnio kapinėse šalia Sausio 13-osios Laisvės gynėjų kapų.

Gintaras Žagunis apdovanotas Krašto apsaugos departamento padėkos raštu. Po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, Šaulių žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo medaliu. Įamžinant pirmojo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą, 1999 m. Vilniaus rinktinės užkarda Poškonių kaime pavadinta Gintaro Žagunio vardu, 2001 m. Poškonyse atidengta paminklinė lenta. 2004 m. lapkričio 19 d. Gintaro Žagunio žūties vietoje Krakūnų kaime atidengtas granito paminklas (skulptorius Vidmantas Gylikis).

Aldona Žagunienė su vaikais Gintaru ir Ramune
Gintaras Žagunis – pirmokas
Trakai, 1964 m. | Fotografas nenurodytas
Aldonos Žagunienės asmeninis archyvas
Gintaro Žagunio Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės nario pažymėjimas Nr. 01330 ir 1989 m. Lietuvos demokratų partijos steigiamojo suvažiavimo delegato kortelė
Aldonos Žagunienės asmeninis archyvas
Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postas
1990–1991 m. | Fotografas nenurodytas
Pasieniečių muziejus
Šalčininkų užkardos pasieniečiai – Vyriausybės rūmų gynėjai
Vilnius, 1991 m. sausis | Fotografas nenurodytas
Pasieniečių muziejus
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Fotografas nenurodytas
Pasieniečių muziejus
Šalčininkų užkardos Krakūnų pasienio posto pasieniečiai
Stovi iš dešinės: Krakūnų pasienio posto pamainos viršininkas Gintaras Žagunis, Valdas Cinelis, Rimantas Bludnickas ir Artūras Jasulevičius
Krakūnų k., Šalčininkų raj., 1991 m. gegužės mėn. | Fotografas nenurodytas
Aldonos Žagunienės asmeninis archyvas
Atsisveikinimas su Gintaru Žaguniu Vilniaus Antakalnio kapinėse
Kalba Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas, Valstybinės laidojimo komisijos pirmininkas Zigmas Vaišvila. Centre stovi Aukščiausiosios Tarybos deputatai: Zita Šličytė, Saulius Pečeliūnas, Krašto apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius, dešinėje – Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius. Kairėje – Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos štabo viršininkas Jonas Gečas ir pirmasis Pasienio apsaugos tarnybos vadas Virginijus Česnulevičius
Vilnius, 1991 m. gegužės 21 d. | Fotografas nenurodytas
Aldonos Žagunienės asmeninis archyvas
Gintaro Žagunio atminimo ąžuoliuko sodinimas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne
Ožkabaliai, Vilkaviškio raj., 1992 m. pavasaris | Fotografas nenurodytas
Aldonos Žagunienės asmeninis archyvas
Gintaro Žagunio 5-ųjų žūties metinių minėjimas Antakalnio kapinėse
Vilnius, 1996 m. gegužės 19 d. | Fotografas nenurodytas
Aldonos Žagunienės asmeninis archyvas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkarda
Poškonių k., Šalčininkų raj., 2000 m. | Fotografas nenurodytas
Aldonos Žagunienės asmeninis archyvas
Gintaro Žagunio užkardos saugomo ruožo charakteristikos (žemėlapio kopija)
Aldonos Žagunienės asmeninis archyvas
Atminimo paminklas Gintaro Žagunio žūties vietoje
Paminklas atidengtas 2004 m. lapkričio 19 d. (skulptorius Vidmantas Gylikis, architektai: Leonas Ziberkas, Kęstutis Lupeikis, Marius Morkūnas)
Krakūnų k., Šalčininkų raj., 2005 m. gegužės mėn. | Fotografas nenurodytas
Aldonos Žagunienės asmeninis archyvas

 

 

Parengė Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius