ORLAVIČIUS Stanislovas (1956–1991)

Stanislovas Orlavičius gimė 1956 m. gegužės 17 d. Žaliosios kaime, Trakų rajone. Baigęs aštuonias klases, 1971 m. įstojo į Panevėžio hidromelioracijos technikumą. 1976 m. įgijo techniko-mechaniko specialybę. 1976–1978 m. tarnavo Sovietų Sąjungos kariuomenėje. 1978–1986 m. dirbo Trakų melioracijos ir statybos valdyboje. Nuo 1986 m. dirbo Vilniaus kuro aparatūros gamykloje.

Nuo 1991 m. vasario 4 d. dirbo Lietuvos Respublikos muitinės departamento Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriumi.

Nužudytas 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste, kur vykdė tarnybines pareigas kartu su kitais pareigūnais. Jam buvo 35 metai. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. rugsėjo 6 d. nutarimu už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Stanislovas Orlavičius apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), antruoju pagal svarbą aukščiausiuoju Lietuvos valstybės apdovanojimu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. sausio 9 d. įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Stanislovas Orlavičius apdovanotas (po mirties) Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Liko žmona Genė, duktė Jolanta (gim. 1979 m.), duktė Elvyra (gim. 1984 m.), sūnus Justinas (gim. 1989 m.), sūnus Šarūnas (gim. 1991 m.).

Susijusi informacija: 

• 1991 m. liepos 31 d. – Medininkų žudynės, Lietuvos Respublikos pareigūnų žūtis  
• Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai 
• Tomas Šernas – vienintelis išgyvenęs Medininkų žudynių liudininkas 
• Neeilinės Aukščiausiosios Tarybos sesijos, 1991 m. rugpjūčio mėnesio, posėdžiai