Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika tai ilgiausiai leistas, plačiausiai pasklidęs, persekiojamos, bet nepalūžusios Bažnyčios simboliu tapęs pogrindinis žurnalas, kurio ištakos – slapti veiklių kunigų susirinkimai. 1972–1989 m. „LKB Kronika“ buvo sovietų nusikaltimų metraštis. Joje registruoti ir skelbti Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidinėjimo faktai, juos liudijantys dokumentai. Slapčia pasiekdavusi Vakarus ir susilaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje, „LKB Kronika“ griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą bei tariamą Bažnyčios laisvę Sovietų Sąjungoje. Pavergtoje Lietuvoje „LKB Kronika“ drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, skatino ištvermei Bažnyčios vadovybę. Nepaisant KGB persekiojimų bei represijų, kurie palietė dešimtis įkalintų ir šimtus šantažuotų bendradarbių bei platintojų, „LKB Kronika“ buvo reguliariai leidžiama iki pat laisvės atgavimo. Iki Atgimimo išėjo 81 „LKB Kronikos“ numeris (paskutinis 1989 m. kovo 19 d. data). JAV lietuvių pastangomis visi „LKB Kronikos“ numeriai išleisti dešimties tomų rinkiniu (neskaitant „Kronikos“ leidimų užsienio kalbomis). 

Idėja leisti „Kroniką“ gimė slaptuose įvairių vyskupijų kunigų susirinkimuose, kurie vykdavo nuo 1966 metų. Ypač dideliu aktyvumu šiuo požiūriu pasižymėjo Vilkaviškio vyskupijos veiklieji kunigai. 1968 m. kilo sumanymas pabandyti informuoti laisvąjį pasaulį apie Bažnyčios persekiojimą. Idėją leisti periodinį pogrindžio leidinį 1972 metais įgyvendino vienas Vilkaviškio vyskupijos veikliųjų kunigų sambūrių neoficialiųjų vadovų kun. Sigitas Tamkevičius SJ, kuris buvo leidinio vyriausiasis redaktorius bei jo leidimo pagrindinis koordinatorius iki savo arešto 1983 metais. Norėdamas, kad naujasis leidinys būtų palaimintas Bažnyčios, kun. S. Tamkevičius SJ nuvyko pas tremtinį vyskupą Vincentą Sladkevičių, kuris, pritaręs sumanymui, pasiūlė leidinį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Kun. J. Borutai SJ vadovaujant, „LKB Kronika“ buvo leidžiama iki 1989-ųjų, kai, prasidėjus pervartai ir pasibaigus persekiojimams, jos leidimas buvo nutrauktas pačių leidėjų sprendimu. 

„Kronikos“ pasirodymo laikotarpis pasižymėjo tautinio ir kultūrinio atgimimo proveržiais. Tautinio pakilimo kulminacija galima laikyti Romo Kalantos susideginimą ir dėl to kilusias protesto demonstracijas. Šios pasipriešinimo apraiškos buvo labiau tautinio pobūdžio, tačiau jos netiesiogiai kiek palengvino ir Katalikų Bažnyčios padėtį. Kuriam laikui liovėsi teisminis persekiojimas už tikybos mokymą. „Kronikoje“ pažymima, kad 1972-ųjų metų II pusmetis buvo ramesnis nei ankstesni laikai.

1973 m. KGB ėmėsi likviduoti slaptas religinės literatūros spaustuves. Lapkričio mėnesį įvykdytos kratos daugiau kaip 40 asmenų butuose. 1974 m. su „Kronika“ susijusiems žmonėms buvo sudaryta byla Nr. 395. „Konikos“ dauginimas ir skleidimas teismo buvo traktuojami kaip priešvalstybiniai nusikaltimai (68 ir 70 baudžiamojo kodekso straipsniai). P. Plumpa nuteisiamas 8 metų griežtojo režimo, P. Petronis – 4 metų griežtojo režimo, V. Jaugelis – dviejų metų paprastojo režimo lagerio bausmėmis. J. Stašaitis (gailėjęsis teisme) ir A. Patriubavičius (prisipažinęs kaltu) buvo paleisti po teismo. J. Gražys 1975 m. vykusiame teisme buvo nuteistas trejiems metams lagerio. N. Sadūnaitė buvo nubausta trejų metų griežto režimo lagerio ir trejų metų tremties bausme. 

Netrukus po pirmosios „Kronikos“ bylos 1974 m. pabaigoje Maskvoje buvo suimamas rusas disidentas, biologijos daktaras Sergejus Kovaliovas. Jis buvo Andriejaus Sacharovo įkurto Pilietinėms teisėms ginti komiteto narys ir rusų kalba pogrindyje leidžiamos „Einamųjų įvykių kronikos“ redaktorius. S. Kovaliovas kalintas ir po to teistas Vilniuje 1975 m. gruodžio mėnesį. Po teismo farso S. Kovaliovas buvo nuteistas 7 metų griežtojo režimo lagerio ir 3 metų tremties bausme.

Saugumas persekiojo ne tik įtariamus „Kronikos“ talkininkus, bet taip pat dažnai joje minimus žmogaus teisių gynėjus Antaną Terlecką, Mindaugą Tomonį, Viktorą Petkų. KGB stengdavosi neviešinti „Kronikos“ persekiojimo ir oficialiai inkriminuodavo teisiamiesiems kitus nusikaltimus. 

„LKB Kronikos“ reikšmė buvo ypač didelė užsienyje, leidinys informavo pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį anapus totalitarinės sistemos uždangos. Lietuvoje „Kronika“ dauginta palyginti nedideliais tiražais. Dėl intensyvaus KGB sekimo ir būtinos konspiracijos Lietuvoje „Kronika“ negalėjo pasiekti labai plačių visuomenės sluoksnių. Vienas iš svarbiausių „Kronikos“ leidėjų uždavinių buvo perduoti naujai išleistus numerius į Vakarus (JAV), iš kur ji paplisdavo įvairiais žiniasklaidos kanalais. Sovietų okupuotos Lietuvos žmonės galėjo išgirsti „Kronikos“ informaciją, skelbiamą per laisvojo pasaulio radijo stotis.

Šaltinis: 

Katalikų interneto tarnyba, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Bažnyčia ir valstybė, 2000 m. http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/c_7_1.htm