Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d.

Romualda HOFERTIENĖ (1941 10 25–2017 06 09)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė 

 

Romualda Hofertienė
Apie 2000 m. | Fotografas nenurodytas 
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvas

 

1941 m. spalio 25 d. – gimė Girkalnio miestelyje, Raseinių rajone.

1959 m. – baigė Girkalnio vidurinę mokyklą

1959–1962 m. – dirbo Girkalnio mokyklos raštvede bei Klaipėdos fabrike „Trinyčiai“ laborante.

1965–1977 m. – dirbo matematikos mokytoja Raseinių rajono Girkalnio, Viduklės mokyklose.

1972–1977 m. – studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, įgijo matematikos mokytojos specialybę.

1977–1990 m. – dirbo matematikos mokytoja Klaipėdos 22-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vėtrungės gimnazija).

Nuo 1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos narė, Klaipėdos mokytojų sąjūdžio tarybos pirmininkė. Lietuvos moterų sąjungos centro valdybos narė.

1990 m. vasario 24 d. – išrinkta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Klaipėdos miesto Bandužių rinkiminėje apygardoje Nr. 44.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 20 d. dirbo nuolatinėje Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, nuo 1991 m. gruodžio 3 d. – Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje. Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai.

1992–1996 m., 1996–2000 m. – kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narė. Dirbo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

1993 m. – viena iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių partijos steigėjų, 2006 m. tapo Tėvynės Sąjungos Senjorų bendruomenės pirmininke.

Nuo 1996 m. – Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo, kultūros nacionalinio komiteto pirmininkė.

Parlamentinės ryšių su Tibetu grupės pirmininkė, Parlamentinių ryšių su Čečėnija, Austrija, Vokietija, Baltarusija ir kitomis šalimis grupių narė. Kalinių globos bei Blaivybės draugijų narė, Klaipėdoje dirbo su vaikais, linkusiais į nusikaltimus. Priklauso tarptautiniam moterų klubui „Zonta“, „Vilnijos“ ir „Mažosios Lietuvos“ draugijoms.

1992–2000 m. – Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė. Buvo leidinio „Lietuvos mokytojas“ redaktorė. Yra paskelbusi straipsnių vaikų auklėjimo, paauglių nusikalstamumo, šeimos klausimais.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

2017 m. birželio 9 d. – mirė Vilniuje. Palaidota Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatės Romualdos Hofertienės (Bandužių rinkimų apygarda Nr. 44 / Klaipėdos miestas) vardinio balsavimo „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ kortelė
Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. F. 2, ap. 1, b. 17, l. 34 

 

 


 

 

Į KOVO 11-ĄJĄ

Prisiminimai apie Kovo 11-ąją: 

„Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V. Landsbergis… Prašo leisti perskaityti vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ rezultatus: už šį aktą balsavo 124 deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Aktas priimtas: „Sveikinu Aukščiausiąją Tarybą, sveikinu Lietuvą.“ … Lietuvos Respublikos himnas … Audringi plojimai … „Lietuva jau laisva. Dvasioje, teisėje laisva. Galėtume sušukti: Latvija bus laisva (skanduojame). Dabar – Estija bus laisva (skanduojame), ir visos kitos, kurios dar nelaisvos.“

Nieko savo nepridursiu prie Pirmininko žodžių. Negi įmanoma parašyti tą jausmą, kurį patyrė mūsų didžiuma čia, salėje, tūkstančiai Lietuvoje ir toli nuo gimtinės, net už Atlanto kantriai ir atkakliai neleidę užgesti Nepriklausomos Tėvynės vilčiai. Regis, Valstybės džiaugsmą matė ir girdėjo netgi tie, kurie Vasario šešioliktosios varpu skambindami žuvo Laisvės kankiniais miškuose, lageriuose, prie Laptevų ar KGB rūsiuose… Mes Kovo 11-ąją savo balsu ir parašu tik patvirtinome Jų iškovojimą, siekį ir troškimą. Tą patį vakarą skubėjome balsuoti įstatymą: „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“: 128 – už; prieš ir susilaikiusiųjų – nėra. Dar vėliau, tą patį vakarą, balsuojame už įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo“: 123 balsavus „už“, šešiems susilaikius, priimame Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį įstatymą; įstatymą „Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo“. G. Vagnorius primena: „… praleidome vieną dokumentą – dėl kai kurių valstybės organų įgaliojimų pratęsimo“. Priimame. Skubame priimti „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimąsi į pasaulio tautas“. Kad žinotų … Kad suprastų …

Tą neišpasakytai laimingą ir labai atsakingą dieną baigėme svarstymu: deleguoti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu TSRS liaudies deputatus: Stasį Kašauską, Nikolajų Medvedevą jau išvykusius į Maskvą, ir vyksiantį M. Laurinkų, „kad pareikštų ten apie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos išreikštą suverenią Lietuvos žmonių valią gyventi savo nepriklausomoje valstybėje ir norą pradėti derybas su TSRS dėl abiejų šalių tarpvalstybinių santykių sureguliavimo“? O gal siųsti telegramą?

Sutarėme. Neilgai trukus buvo visko: sutarimų-nesutarimų, džiaugsmų ir realios baimės dėl ką tik atgauto netekties,.. Sausio 13-osios skausminga, krauju sutepta pergalė… Rugpjūtis… Buvo klystkelių, klaidų, vargų, nepriteklių. Jų ir dabar apstu. Nenuneigsi: skausminga realybė. Ypač sunku, jei nesi savanaudis, turi sąžinę ir atsakomybės jausmą. Todėl svyruojančių buvo ir bus: gal nereikėjo? Reikėjo! Reikia! Laisvės šaltinio Valstybei, tautai, žmogui, reikia visiems, kieno protas ir jausmas nepakąstas vėžio.

Kam baldai, jei neturi būsto? Kam medžiai, jei neturi kur sodinti? Jei turi žemę, sodo derlius nuo sodininko priklausys! Kam tauta, jei Ji nenori laisvės!“

 

Iš knygos: „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI, 1990“ (parengė Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas ir kt.). Vilnius: Savastis, 2000, p. 94–95.

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2021-10-05 10:50
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė