Vidmantė JASUKAITYTĖ (1948 07 10–2018 07 14)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė 

1948 m. liepos 10 d. – gimė Pumpučių kaime, Šiaulių rajone.

Nuo 1955 m. – mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje.

1966 m. – baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą.

1967–1971 m. – studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Universitete įsitraukė į žygeivių judėjimą, buvo Žygeivių klubo valdybos narė.

Dirbo Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos Pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties“ leidykloje, Lietuvos TSR kultūros ministerijoje.

1970 m. – pasirodė pirmoji jos publikacija „Pergalės“ žurnale.

1976 m. – išleido pirmąją poezijos knygą „Ugnis, kurią reikia pereiti“.

1977 m. – už poezijos debiutą, knygą „Ugnis kurią reikia pereiti“, tapo pirmąja Zigmo Gėlės literatūrinės premijos laureate.

1979 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Iš viso išleido devynias poezijos ir devynias prozos knygas. Pagal jos kūrinio scenarijų 1986 m. pastatyta drama „Žemaitė“, 1988 m. –tragedija „Žilvinas“, 1988 m. – sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“.

1981 m. – ištekėjo už Vinco Rimgaudo Dineikos, šeimoje kartu užaugino tris vaikus – Kęstutį, Vaižgantę Kunigundą ir Algirdą.

1988 m. – kartu su Vytautu Rubavičiumi ir kitais Vidmantė Jasukaitytė prie Kultūros fondo įkūrė kultūros ir teatro studiją „Sietynas“. Buvo šios studijos meno vadovė. Prasidėjus Atgimimui aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1988 m. jos iniciatyva Lietuvoje pirmą kartą buvo išleista Bernardo Brazdžionio kūrybos rinktinė „Poezijos pilnatis“. 1991 m. už romaną „Po mūsų nebebus mūsų“ – Juozo Paukštelio literatūrine premija ir 2003 m. už eilėraščių knygą „Subačiaus gatvė. Getas“ – Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrine premija.

1988 m. – buvo viena iš iniciatorių atkurti Lietuvos moterų sąjungą ir buvo išrinkta jos pirmininke. 1989 m. balandžio mėnesį po įvykių Tbilisyje Lietuvos moterų sąjunga organizavo pirmą antikarinį mitingą Kalnų parke Vilniuje.

1990 m. kovo 4 d. – išrinkta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Vilkaviškio rinkiminėje apygardoje Nr. 134.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, 1990 m. balandžio 1 d. – 1990 m. liepos 1 d. – dirbo Laikinojoje komisijoje Lietuvos piliečių, tarnaujančių TSRS ginkluotosiose pajėgose, grąžinimo klausimams spręsti, 1991 m. lapkričio 28 d. – 1992 m. lapkričio 22 d. – dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje. Aukščiausiojoje Taryboje 1990–1991 m. priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai, vėliau iš jos pasitraukė ir perėjo į mišrią frakciją. Apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą Vidmantė Jasukaitytė sakė: „Ėjau tuo keliu visą gyvenimą, vedama širdies ir intuicijos.“

1996 m. – kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

2018 m. liepos 14 d. – mirė Klaipėdoje. Palaidota Antakalnio kapinėse, Vilniuje.