Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d.

Jonas MAČYS (1938 04 18–2012 10 10)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras 

 

Jonas Mačys
Apie 2000 m. | Fotografas nenurodytas 
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvas

 

1938 m. balandžio 18 d. – Marijampolės mieste.

1964 m. – baigė studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo agronomo-ekonomisto kvalifikaciją. Žemės ūkio mokslų kandidatas.

1958–1962 m. – dirbo Marijampolės rajono „Dovinės“ ir „Naujo gyvenimo“ kolūkiuose vyriausiuoju agronomu.

1962–1964 m. – Šakių rajono žemės ūkio valdybos vyriausiasis agronomas, Trakų rajono Aukštadvario žemės ūkio technikumo dėstytojas.

1964–1978 m. – Šakių rajono „Aušros“ kolūkio vyriausiasis agronomas, Vilkaviškio rajono kolūkio „Į komunizmą“ pirmininko pavaduotojas gamybos reikalams.

1978–1990 m. – Vilkaviškio rajono Rumokų bandymų stotyje vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1988–1990 m. – Vilkaviškio rajono žemdirbių sąjūdžio pirmininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilkaviškio rajono tarybos pirmininkas, Lietuvos žemdirbių sąjūdžio tarybos narys.

1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kybartų rinkiminėje apygardoje Nr. 135 (Vilkaviškio r.).

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 20 d. – dirbo nuolatinėje Agrarinėje komisijoje, buvo pirmininko pavaduotoju.

1992 m., 1996 m. ir 2000 m. – kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą.

1992–1995 m. – dirbo Rumokų bandymų stotyje vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu. Yra paskelbęs mokslinių straipsnių žemės ūkio klausimais.

1995–1997 ir 1997–2000 m. – Vilkaviškio rajono savivaldybės meras.

1997–2000, 2000–2003, 2003–2006 m. – Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys.

Nuo 1990 m. – Lietuvių tautininkų sąjungos narys, 2003 m. – Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas.

2000–2004 m. – Šiaulių banko atstovas Vilkaviškio rajone.

2006 m. pabaigoje – pradėjo kaimo turizmo verslą Vilkaviškio rajone.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Žmona – Roma. Vaikai: sūnus – Dainius, dukros – Rasa ir Aušra.

2012 m. spalio 10 d. – mirė Vilkaviškyje. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Jono Mačio (Kybartų rinkimų apygarda Nr. 135 / Vilkaviškio rajonas) vardinio balsavimo „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ kortelė
Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. F. 2, ap. 1, b. 17, l. 62 

 

 


 

 

Į KOVO 11-ĄJĄ

Prisiminimai apie Kovo 11-ąją ir svarstymai apie valstybę:

„1990-ųjų metų Kovo 11-oji – laimingiausia diena mano gyvenime. Niekada nepamiršiu to didžiulio pakilimo, didžiulio džiugesio ir laimės ašarų, sulaukus Kovo 11-osios. Mano kelias į Kovo 11-ąją, kaip ir daugelio patriotiškai nusiteikusių lietuvių, buvo ilgas ir sudėtingas. Gerai pamenu sunkų pokario gyvenimą, kada likome 6 vaikai su motina ir teko viską pradėti iš naujo. Patys neturėdami ką valgyti, turėjome dažnai maitinti neprašytus svečius iš valsčiaus su stribukų palyda. Kai jie pavalgę išeidavo, šokdavome laižyti maisto likučius. Teko regėti tremiamus į Sibirą, tyčiojimąsi iš žuvusių laisvės gynėjų. Štai tada gimė neapykanta okupantams, pradėjau galvoti, kodėl Lietuvą valdo svetimi, kodėl mes negalime būti laisvi. Dar būdamas vaikas pradėjau domėtis Lietuvos praeitimi, žavėjausi kiekvienu partizanų išpuoliu prieš okupantus. Didelę įtaką formuojantis mano pasaulėžiūrai turėjo užsienio radijo laidos, transliuojamos okupuotai Lietuvai. Kiekvienais metais nekantriai laukdavau Vasario 16-osios Nepriklausomybės dienos minėjimo, kuris buvo transliuojamas iš Vašingtono. Išgirdus giedant Lietuvos himną, negalėdavau sulaikyti ašarų.

Bėgo metai ir mano įsitikinimai, kad Lietuva turi būti laisva, vis stiprėjo. Tai patvirtino Vengrijos ir Čekoslovakijos įvykiai. Laisvės idėjas propagavau tarp draugų, pažįstamų ir bendradarbių. Įsijungiau į pogrindinės literatūros platinimą. Mano veikla pradėjo domėtis KGB, buvau išvarytas iš darbo. Po daugelio metų papūtė pirmieji laisvės vėjai. Džiaugsmo ašaros byrėjo Vilniuje, Sąjūdžio mitinge, pamačius po tiek okupacijos metų plevėsuojančią trispalvę. Kūrėsi Sąjūdis visoje Lietuvoje, neatsilikome ir mes Sūduvos krašto vaikai, dirbome iš peties ir širdies Laisvės reikalui. Vėliau pustrečių metų įtemptas, atsakingas, įdomus ir kūrybingas darbas Aukščiausioje Taryboje. Čia kiekvieną dieną norėjosi padaryti kiek galima daugiau įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę, pateisinant rinkėjų lūkesčius. Laisvomis nuo darbo Aukščiausioje Taryboje dienomis buvo gausybė susitikimų su Lietuvos žmonėmis rajonų centruose, kaimuose. Visur buvome laukiami svečiai. Žmonės norėjo kuo daugiau išgirsti ir sužinoti iš pirmųjų lūpų.

Man daugiausia teko bendrauti su kaimo žmonėmis, nes buvau Agrarinės komisijos pirmininko pavaduotojas. Dauguma Aukščiausios Tarybos deputatų buvo dideli Lietuvos patriotai ir patikėtą darbą garbingai atliko. Gaila, kad dėl kai kurių mūsų kolegų intrigų ir nepelnytos garbės troškimo negalėjome dirbti iki kadencijos pabaigos. Gerai pradėtas darbas po mūsų buvo sužlugdytas, Lietuvos turtas išvogtas, Lietuva praskolinta. Žmonės tarpusavyje sukiršinti, nuskurdinti, begėdiškai sumenkinta Lietuvos Nepriklausomybė. Tokios įvykių eigos nei aš, nei dauguma Lietuvos žmonių nesitikėjome. Atėjo laikas, kai vėl viską turėsime pradėti iš naujo, reikės daug ir tam pagrindas yra atkovota Laisvė bei Nepriklausomybė 1990 metų kovo 11-ąją.“

 

Iš knygos: „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI, 1990“ (parengė Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas ir kt.). Vilnius: Savastis, 2000, p. 139–140. 

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2021-10-05 15:07
   Žydrūnas Mačiukas