Algirdas Vaclovas PATACKAS (1943 09 28–2015 04 03)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras 

1943 m. rugsėjo 28 d. – gimė Trakuose.

1949–1960 m. – mokėsi Kauno 14-ojoje vidurinėje mokykloje.

1960–1966 m. – studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete, įgijo inžinieriaus technologo specialybę.

1960–1961 m. – Kauno radijo gamyklos darbininkas.

1965–1966 m. – pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų prizininkas.

1966–1968 m. – Jonavos azotinių trąšų gamyklos pamainos viršininkas.

1968–1971 m. – studijavo Lietuvos TSR Mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto aspirantūroje (studijų nebaigė). Tema – „Germanio elektrochemija“ (vadovas – prof. Romanas Višomirskis).

1971–1980 m. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, 9 mokslinių straipsnių iš elektrochemijos autorius.

Nuo 1975 m. – bendradarbiavo leidžiant pogrindinę spaudą, redagavo kultūrinį, šviečiamąjį leidinį „Pastogė“, taip pat „Lietuvos ateitis“, „ETHOS“.

1980 m. – prasidėjus politiniams persekiojimams, perėjo dirbti į Lietuvos TSR geologijos mokslinio tyrimo institutą, dirbo inžinieriumi. KGB nurodymu pašalintas.

1981–1990 m. – Kauno melioracijos statybos ir montavimo darbų valdybos darbininkas remontininkas.

1986–1987 m. – buvo kalinamas už pogrindžio leidinių („Lietuvos ateitis“, „Pastogė“, „ETHOS“) redagavimą ir leidimą.

1988 m. birželio 10 d. – 1988 m. gruodžio 14 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys. Sąjūdžio visuomeninių-pilietinių akcijų Kaune organizatorius ir dalyvis. Vienas iš Kauno Sąjūdžio sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos įkūrėjų.

1988 m. spalio 22–23 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys.

1988 m. gruodžio 3 d. – 1990 m. balandžio 21 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno Tarybos nuolatinės pasaulėžiūros (religijos, filosofijos klausimų ir dorovės ugdymo) komisijos narys.

1988 m. gruodžio 14 d. – 1990 m. balandžio 21 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno tarybos narys.

1989–1990 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo Senato narys, pirmosios egzaminų komisijos pirmininkas.

1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Žaliakalnio rinkiminėje apygardoje Nr. 24 (Kauno mieste).

1990–1992 m. – buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 1990 m. kovo 11 d. – 1992 m. sausio 30 d. – Mandatų komisijos narys, 1990 m. kovo 20 d. – 1992 m. lapkričio 22 d. – Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos narys, nuo 1990 m. gegužės 9 d. – laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcinės kolegijos narys, 1992 m. sausio 30 d. – 1992 m. lapkričio 22 d. – Mandatų ir etikos komisijos narys. Nuo 1991 m. sausio 19 d. – komisijos, įgaliotos atrinkti apsaugai piešinius ir šūkius, buvusius valstybės objektų gynimo vietose, kad jie būtų išsaugoti ir liudytų apie Lietuvos nepriklausomybės gynimą, narys. Frakcijoms nepriklausė.

1990 m. balandžio 21–22 d. – Lietuvos Sąjūdžio II suvažiavimo delegatas. Išrinktas Lietuvos Sąjūdžio Seimo nariu. 1991–1993 m. – Lietuvos Sąjūdžio IV Kauno tarybos narys, 2000–2004 m. – Lietuvos Sąjūdžio X Kauno tarybos narys.

1990–1995 m. – Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno technologijos universitete dėstė baltų kultūros ir etikos kursą.

1992–1996 m., 1996–2000 m. kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys. Priklausė Sąjūdžio, vėliau Krikščionių-demokratų frakcijoms. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros, Nacionalinio saugumo komitetuose. 1996–2000 m. – Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, 1997–2000 m. – Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės pirmininko pavaduotojas, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje narys, 1997–2000 m. – vadovavo Lietuvos–Čekijos tarpparlamentinių ryšių grupei.

2000–2002 m. – Krašto apsaugos sistemos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento darbuotojas. Dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje.

2002–2012 m. – Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viešųjų ryšių specialistas.

2002 m. – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų komisijos narys.

2012–2015 m. – iki mirties buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos narys, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje narys, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.

Išleido 10 knygų (literatūrinis pseudonimas – Algis Rudamina): „Gimties virsmas“ (1990 m.), „Vestuvinis virsmas“ (1990 m.), „Vestuvių virsmas“ (1993 m.), „Virsmų Knyga“ (2002 m.), „Vėjų pagairėje: eilėraščiai, mažoji proza“ (2006 m.), „Galindiana“ (2010 m.), „Aisà“ (2011 m.), „Kas ir kada pagrobė Europą? : virtualūs dialogai“ (2011 m.), „Pastogės Lietuva“ (2011 m.), „Litua“ (2013 m.).

1991 m. liepos 4 d. – Garbės savanorio vardas suteiktas už Lietuvos nepriklausomybės gynimą 1991 metų sausio mėnesį.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

2008 m. vasario 5 d. – apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

2012 m. kovo 30 d. – apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką.

2015 m. balandžio 3 d. – mirė Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse, Kaune.