Gediminas VAGNORIUS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

 

Gediminas Vagnorius
1996 m. | Fotografas nenurodytas 
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvas

 

1957 m. birželio 10 d. – gimė Vilkaičių kaime, Plungės rajone.

1975 m. – baigė Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą.

1975–1980 m. – studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas), įgijo inžinierius ekonomistas specialybę.

1980–1987 m. – dirbo Vilniaus inžineriniame statybos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, dėstytoju, aspirantu.

1988 m. liepos 22 d. – Ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Ūkinių sprendimų priėmimo ekonominių svertų derinimo būdai“.

1988–1990 m. – Lietuvos Mokslų Akademijos Ekonomikos institute dirbo moksliniu bendradarbiu, vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.

1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Justiniškių rinkiminėje apygardoje Nr. 8 (Vilniaus mieste).

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 13 d. – Vyriausybės ir kitų Respublikos valdymo institucijų struktūros ir veiklos principų darbo grupės narys, nuo 1990 m. kovo 20 d. – nuolatinės Ekonomikos komisijos narys, nuo 1990 m. kovo 29 d. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys, nuo 1990 m. balandžio 24 d. – Valstybinės komisijos priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti narys. 1990 m. gegužės 9 d. – paskirtas į Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupę ryšiams su TSRS Aukščiausiąja Taryba palaikyti. Nuo 1990 m. liepos 11 d. – Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo derybų komisijos narys, nuo 1990 m. rugpjūčio 8 d. – Ekonomikos ekspertų grupės narys, nuo 1990 m. lapkričio 6 d. – Ekonomikos reformos programos projekto alternatyvoms rengti komisijos narys. 1990 m. gruodžio 28 d. – paskirtas į Laikinąją ekonomikos reformos komisiją. Nuo 1991 m. vasario 5 d. – Valstybinės delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su TSRS narys. 1991 m. vasario 5 d. – apriboti Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimai. 1991 m. liepos 24 d. – patvirtintas Lietuvos Respublikos oficialios delegacijos į Maskvą pasirašyti Sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų (1991 m. liepos 29 d.) nariu. 1992 m. liepos 21 d. – panaikintas Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimų apribojimas.

1991 m. sausio 13 d. – 1992 m. liepos 21 d. – Lietuvos Respublikos trečiosios Vyriausybės Ministras Pirmininkas.

1992–1996 m., 1996–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. Buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių, valdymo reformų ir savivaldybių, Užsienio reikalų komitetų narys.

1996 m. gruodžio 4 d. – 1999 m. gegužės 3 d. – Lietuvos Respublikos aštuntosios Vyriausybės Ministras Pirmininkas.

2000–2004 m. – kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys. Dirbo Biudžeto ir finansų komitete.

2004 m. ir 2008 m. – kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimo narius, 2009 m. – kandidatavo į Europos Parlamentą.

1993–1999 m. – Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) Valdybos pirmininkas.

Nuo 2000 m. – Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos pirmininkas. Šiai kartu su Jaunųjų krikščionių demokratų lyga susijungus į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą, tapo pastarosios pirmininku. 2010 m. sausio 23 d. susijungus Krikščionių konservatorių socialinei sąjungai su Seimo frakcija „Viena Lietuva“, Gediminas Vagnorius buvo vienbalsiai išrinktas naujos Krikščionių partijos pirmininku.

1997 m. – suteiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Garbės daktaro vardas. Yra paskelbęs apie 200 straipsnių ekonomikos ir politikos klausimais.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Gedimino Vagnoriaus (Justiniškių rinkimų apygarda Nr. 8 / Vilniaus rajonas) vardinio balsavimo „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ kortelė
Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. F. 2, ap. 1, b. 17, l. 121