Apie parodą „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖ – NUOLATINIS BUDĖJIMAS: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Seimo Pirmininkui, Telšių vyskupui Justinui Staugaičiui – 150“

Paroda, skirta Seimo Pirmininko Justino Staugaičio 150-osioms gimimo metinėms atminti buvo pristatyta 2016 metais, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. 

Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejai įpareigoja prisiminti Lietuvos Respublikos kūrėjus – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarus, – stovėjusius prie moderniosios Lietuvos Respublikos ištakų ir formavusius jos raidos kryptis. Vienas jų – Justinas Staugaitis, gimęs 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikų kaime (Šakių rajonas), kunigas, visuomenės veikėjas, publicistas, pedagogas, lietuviškų draugijų kūrėjas, Lietuvos (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės) Tarybos narys ir vicepirmininkas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, politikas, diplomatinių misijų narys, Steigiamojo Seimo, I ir II Seimo narys, Steigiamojo Seimo ir I Seimo vicepirmininkas bei II Seimo Pirmininkas, laikinai pavadavęs valstybės Prezidentą, Telšių vyskupas, rašytojas ir teologas, kurio garbingą 150-ies metų gimimo sukaktį pasitinkame. Vien tik išvardytas platus Justino Staugaičio veiklų ir pareigų sąrašas liudija jį buvus iškilia XX a. pirmosios pusės Lietuvos visuomenės ir valstybės asmenybe. 

Justino Staugaičio biografija – tai gebėjimas derinti dvasininko ir pasauliečio pareigas. Jis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos Bažnyčios ir Lietuvos politikos istorijoje. Dvasininko kelią Justinas Staugaitis pasirinko ankstyvoje jaunystėje. Baigęs Seinų kunigų seminariją, kunigavo Alytuje, Balbieriškyje, vėliau Lenkijoje (Sniadove, Blenduve, Lodzėje, Varšuvoje), Marijampolėje, Lekėčiuose, Pakuonyje, Aukštojoje Panemunėje. Aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje katalikiškoje spaudoje, steigė katalikiškas globos draugijas, prisidėjo steigiant Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Būdamas brandaus amžiaus tapo vienu iš nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų. Jis buvo vienas iš dvidešimties Lietuvos Tarybos narių, 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašiusių Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Būdamas Lietuvos Valstybės Tarybos nariu dalyvavo diplomatinėse misijose Berlyne, Paryžiuje, Vatikane, kur rūpinosi Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimu ir Lietuvos bažnytinės provincijos, kurios sudėtyje būtų ir Vilnius, įsteigimu. 

Dažniausiai Justinas Staugaitis prisimenamas kaip signataras ir vyskupas, rečiau prisimenama jo veikla Lietuvos Respublikos Seimuose. Iš beveik septynerių parlamentinės demokratijos metų (1920–1927 m.) šešerius jis ėjo Seimo vicepirmininko arba Pirmininko pareigas, pirmininkavo nemažai daliai Seimo posėdžių. Steigiamojo Seimo kadencijos metais Justinas Staugaitis buvo aktyvus krikščionių demokratų bloko polemistas, plenarinių posėdžių metu kalbėjęs užsienio politikos, žemės reformos, švietimo, Konstitucijos rengimo klausimais. Kaip vyriausias Seimo narys, kanauninkas Justinas Staugaitis vadovavo iškilmingam I Seimo atidarymo posėdžiui – užėmė „amžiaus pirmininko“ pareigas. Eidamas Seimo vicepirmininko arba Pirmininko pareigas, Justinas Staugaitis, kaip Seimo delegatas, su vizitu lankėsi Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vatikane, Suomijoje. Amžininkai palankiai vertino Justino Staugaičio asmens savybes ir kompetencijas. Opozicinės Valstiečių liaudininkų partijos atstovas, Seimo narys, advokatas Zigmas Toliušis apie Justiną Staugaitį prisiminė, kad jis „buvo griežčiausias iš visų Seimo pirmininkų ir nešykštėdavo atstovams, kurie savo kalbose nukrypdavo nuo temos, įspėjimų bei pastabų“. Kartu jis nurodė, kad kaip politikas Justinas Staugaitis pasižymėjo kuklumu ir asmeniniu asketizmu. Net eidamas Seimo Pirmininko pareigas Justinas Staugaitis ir toliau liko gyventi kuklioje Aukštosios Panemunės klebonijoje. Ten Seimo Pirmininkas rengdavo priėmimus oficialioms užsienio valstybių delegacijoms, diplomatinio korpuso nariams. Eidamas aukštas pasaulietines pareigas, Justinas Staugaitis neapleido dvasininko pareigų, taip pat sėkmingai kopė bažnytinės karjeros laiptais – į Seimą įžengė kunigas, iš Seimo pasitraukė būdamas vyskupas. Pasaulietines Seimo vicepirmininko ir Pirmininko pareigas turėjo derinti su bažnytinėmis pareigomis: Aukštosios Panemunės parapijos klebono, Garliavos dekano, kanauninko, Popiežiaus rūmų prelato. 1926 m., įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, popiežius Pijus XI jį paskyrė pirmuoju Telšių vyskupu ir Klaipėdos prelatūros valdytoju. Tapęs vyskupu, Justinas Staugaitis nebekandidatavo į III Seimą. Eidamas vyskupo pareigas, jis suformavo vyskupijos kuriją, įsteigė kunigų seminariją ir organizavo jos rūmų statybą. Justinas Staugaitis sugebėjo meistriškai derinti tarsi ir priešingas – dvasininko ir vieno įtakingiausių Lietuvos politikų – veiklas, dvasines ir pasaulietines pareigas. 

Parodoje, skirtoje Justino Staugaičio gimimo 150-osioms metinėms paminėti, pristatomos fotografijos ir dokumentai, nušviečiantys kunigo, Lietuvos Valstybės Tarybos nario, signataro, Lietuvos Seimų nario, Seimo Pirmininko ir Telšių vyskupo veiklą.

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Alytaus kraštotyros muziejuje, Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune, Kauno apskrities archyve, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kretingos muziejuje, Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos skyriuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, Mažeikių muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Žemaičių dailės muziejuje, Žemaičių vyskupystės muziejuje, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje, asmeniniuose Dariaus ir Elenos Staugaičių ir prof. Audronės Juodaitytės archyvuose. Parodos rengėjai dėkingi parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine ir fotomedžiaga. Ypač dėkingi vyskupo Justino Staugaičio giminėms – prof. Audronei Juodaitytei, p. Dariui ir Elenai Staugaičiams, maloniai paskolinusiems fotografijas ir dokumentų kopijas iš asmeninių archyvų. 

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė  

Parodos partneriai:

Alytaus kraštotyros muziejus 

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune 

Kauno apskrities archyvas 

Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas

Kretingos muziejus 

Kauno miesto muziejus 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 

Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 

Lietuvos valstybės istorijos archyvas 

Marijos ir Jurgio Šlapelių namas muziejus 

Mažeikių muziejus 

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka 

Vytauto Didžiojo karo muziejus

Žemaičių dailės muziejus 

Žemaičių vyskupystės muziejus

Paroda buvo pristatyta 2016 m., ją sudaro 27 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm, jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected] 

Paroda „Lietuvos nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“ eksponuota:

2016 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. – Šakių rajono savivaldybės Zanavykų muziejuje;

2016 m. rugsėjo 15 d. – 2016 m. spalio 1 d. – Seinų kunigų seminarijos rūmuose (Lenkijoje);

2016 m. spalio 1 d. – 2016 m. spalio 30 d. – Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje;

2016 m. lapkričio 14 d. – 2016 m. gruodžio 5 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2016 m. gruodžio 9 d. – 2017 m. sausio 9 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje;

2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. vasario 28 d. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje;

2017 m. kovo 3 d. – 2017 m. kovo 31 d. – Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje;

2017 m. kovo 3 d. – 2017 m. kovo 31 d. – Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje;

2017 m. gegužės 17 d. – 2017 m. birželio 30 d. – Žemaičių dailės muziejuje (Plungėje);

2017 m. liepos 3 d. – 2017 m. rugpjūčio 11 d. – Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje;

2017 m. rugpjūčio 11 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. – Birštono sakraliniame muziejuje;

2017 m. spalio 4 d. – 2017 m. lapkričio 6 d. – Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje;

2017 m. lapkričio 21 d. – 2018 m. vasario 1 d. – Žemaičių vyskupystės muziejuje (Varniuose);

2017 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. – Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje;

2018 m. sausio 2 d. – 2018 m. sausio 30 d. – Rietavo Šv. arkangelo Mykolo parapijoje;

2018 m. vasario 1 d. – 2018 m. balandžio 16 d. – Tverų gimnazijoje;

2018 m. vasario 1 d. – 2018 m. gegužės 29 d. – Žemaičių muziejuje „Alka“ (Telšiuose);

2018 m. balandžio 16 d. – 2018 m. gegužės 31 d. – Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje;

2018 m. spalio 1 d. – 2018 m. gruodžio 13 d. – Šakių rajono savivaldybėje;

2019 m. birželio 28 d. – 2019 m. rugsėjo 16 d. – Vilniaus apylinkės teisme;

2020 m. vasario 11 d. – 2020 m. gegužės 6 d. – Mykolo Romerio universiteto bibliotekoje;

2020 m. gegužės 11 d. – 2020 m. birželio 6 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Jungiamojoje galerijoje; 

2021 m. vasario 5 d. – 2021 m. kovo 8 d. – Lietuvos Respublikos Seimo III rūmų galerijoje;

2022 m. sausio 3 d. – 2022 m. gegužės 12 d. – Mažeikių r. Renavo dvaro sodyboje;

2022 m. gegužės 13 d. – 2022 m. birželio 25 d. – Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje;

2022 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. – Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre;

2023 m. vasario 1 d. – 2023 m. kovo 21 d. – Ignalinos r. kultūros centro Dūkšto kultūros centre;

2024 m. vasario 1 d. – 2024 m. vasario 29 d. – Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karininkų ramovėje.

Susijusi informacija: 

Parodos parlamentarizmo istorijos temomis

Justinas STAUGAITIS (1866–1943), Lietuvos Steigiamojo Seimo, I ir II Seimo narys

1920–1940 metų Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkai

Justinas STAUGAITIS (1866–1943), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Vaizdo įrašai: 

„Seimo savaitės“ reportažas apie Seime paminėtas 1918 m. Vasario 16 d. Akto signataro, Seimo Pirmininko ir vyskupo Justino Staugaičio 150-ąsias gimimo metines (2016 m. lapkričio 28 d.)

Mokslinės konferencijos „Dvasininkas valstybės kūrimo darbe: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Seimo Pirmininkui, vyskupui Justinui Staugaičiui – 150“ I dalies vaizdo įrašas (2016 m. lapkričio 23 d.)

Mokslinės konferencijos „Dvasininkas valstybės kūrimo darbe: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Seimo Pirmininkui, vyskupui Justinui Staugaičiui – 150“ II dalies vaizdo įrašas (2016 m. lapkričio 23 d.) 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]