Apie parodą „VIENI IŠ DAUGELIO: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“

Vasario Šešioliktosios aktas nebuvo vienų dvidešimties vyrų pasirašyta patraukli deklaracija. Aktas buvo visos tautos, pasiryžusios eiti savos nepriklausomybės keliu, krauju bei darbu paliudytas žodis.

Algimantas Mackus, 1960 m.

Paroda „VIENI IŠ DAUGELIO: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“ yra skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kuris buvo minimas 2018 metais ir moderniojo Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui, kuris buvo minimas 2020 metais, taip pat visiems Lietuvos valstybės kūrėjams Paroda pirmą kartą pristatyta 2018 m. vasario 16 d. 

Politinį Europos žemėlapį pakeitęs Pirmasis pasaulinis karas į Europos valstybių gretas grąžino ar naujai įrašė nemažai valstybių, kurios rinkosi demokratinės respublikos raidos kelią. Šį naujų valstybių kelią įprasmino steigiamieji parlamentai (konstitucinės asamblėjos). Apie Lietuvą kaip demokratinę respubliką, tai yra kaip apie piliečių valstybę, kalbėta dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo. Lietuvos valstybės viziją puoselėjo ištisos lietuvių kartos, tačiau tik „Aušros“ ir „Varpo“ kartai ši vizija tapo ne vien tolima svajone, bet ir realia viltimi. Šiai ir Tautinio atgimimo šviesoje išaugusiai kartai teko ir realus Lietuvos valstybės atkūrimo darbas. Pirmasis garsus lietuvių pareiškimas apie siekį patiems lemti savo likimą buvo išsakytas 1905 m. lietuvių suvažiavime, istorijoje išlikusiame Didžiojo Vilniaus Seimo vardu. Jame pirmą kartą 2 000 atstovų garsiai pareikalavo „Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje“, demokratiškai išrinktu visų jos piliečių. Ši programinė nuostata lyg gija sujungė lietuvius, Pirmojo pasaulinio karo metais atsidūrusius Vakarų Europoje, išblaškytus Rusijos imperijos platybėse ar gerovės ieškojusius Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir buvo atkartota lietuvių susirinkimuose Europoje, Amerikoje, Rusijos imperijoje. Tačiau realų žingsnį Lietuvos valstybės atkūrimo link žengė 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje posėdžiavusi 222 lietuvių atstovybė – Lietuvių konferencija. Šioje konferencijoje ir buvo išrinkta dvidešimties narių Lietuvos Taryba, kurią konferencijos nariai įpareigojo siekti nepriklausomos demokratiškai sutvarkytos valstybės, sudarytos iš etnografinių Lietuvos žemių. Netrukus užsienio lietuviai taip pat pripažino Lietuvos Tarybą politine visų lietuvių atstovybe ir „nepriklausomos Lietuvos valdžios branduoliu“. Šis politinis lietuvių branduolys 1918 m. vasario 16 d. istorinėje Lietuvos sostinėje Vilniuje pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo deklaravo dvi didžiąsias pamatines Lietuvos valstybės politines vertybes – demokratiją ir parlamentarizmą. Nuo šios akimirkos Lietuva įžengė į realaus Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpį, kurį turėjo užbaigti demokratiškai visų piliečių išrinktas Steigiamasis Seimas. Tai buvo Lietuvos valstybės institucijų kūrimo laikas. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo sudarytas Ministrų Kabinetas ir išrinktas Lietuvos Valstybės Prezidentas. Per šį laikotarpį Lietuvos valstybę teko įtvirtinti įstatymu ir apginti ginklu bei diplomatinėmis priemonėmis, o svarbiausia – suburti piliečių bendruomenę. Ši piliečių bendruomenė išrinko Steigiamąjį Seimą. Susirinkęs 1920 m. gegužės 15 d. laikinojoje sostinėje Kaune, Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika, o 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją ir taip įgyvendino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto priesakus.

Iš laiko perspektyvos vertindamas 1918–1940 m. Lietuvos laimėjimus, poetas Algimantas Mackus 1960 m. emigracijoje rašė: „Nepriklausomybė kuriama be atvangos ir neretai be poilsio“ ir pabrėžė, kad „Vasario Šešioliktosios aktas nebuvo vienų dvidešimties vyrų pasirašyta patraukli deklaracija. Aktas buvo visos tautos, pasiryžusios eiti savos nepriklausomybės keliu, krauju bei darbu paliudytas žodis.“ Nors pasakojimuose apie Vasario 16-osios Lietuvą dažniausiai skamba 20-ties signatarų pavardės, tačiau jie buvo vieni iš daugelio Lietuvos valstybės kūrėjų. Likimo aplinkybių suvesti Vasario 16-osios Akto signatarai žengė pirmuosius žingsnius į Lietuvos nepriklausomybę, tačiau valstybę kartu su jais įtvirtino įvairių profesijų, pažiūrų, tautybių ir konfesijų Lietuvos piliečiai – vyrai ir moterys, kurių pavardžių šiandien nė neprisimename. Tai jie – Lietuvos piliečiai – atsiliepė į kvietimą kurti ir ginti Lietuvos valstybę, jie stojo į besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanorių gretas ir krauju apgynė Lietuvos laisvę Nepriklausomybės kovose (2019–2020 m. minėsime šių garbingų įvykių šimtmetį), jie, garbingai atlikdami savo kasdienį darbą, įtvirtino Lietuvos valstybingumą ir puoselėjo Lietuvos laisvę, o ją dramatiškame XX amžiuje teko ne kartą ginti.

Lietuvos Respublikos kūrimo ir įtvirtinimo istorija parodoje pasakojama pristatant XX a. pradžios moderniosios lietuvių tautos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, atskleidžiant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kolektyvinį portretą: pristatoma informacija apie jų gimimo vietas, amžių, išsilavinimą, profesiją, informaciniuose grafikuose supažindinama su Lietuvos Tarybos narių politine karjera atkurtoje Lietuvos valstybėje. Parodoje apžvelgiama svarbiausių Lietuvos valstybės institucijų kūrimosi istorija atskleidžiant, kaip Lietuvos valstybė tapo Lietuvos Respublika. Daugiau dėmesio skiriama devyniems Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams – Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Kiekvienas iš jų pristatomas glausta anketa, kurioje pateikiami duomenys apie jų darbo Seime trukmę, rinkimų apygardas, priklausymą frakcijoms, einamas pareigas Seimo prezidiume ir komisijose, taip pat šių signatarų tolesnę veiklą ir likimus.

„Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“ yra tęstinė parodų ciklo, skirto Lietuvos valstybės šimtmečiui ir artėjančiam moderniojo Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui paminėti, paroda.

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai saugomi Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno miesto muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Širdingai dėkojame muziejų, archyvų, bibliotekų vadovams ir darbuotojams už pagalbą rengiant parodą. Taip pat esame dėkingi parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine ir fotografuotine medžiaga.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktoriai – Rimvydas Petkevičius, Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorė – Jurgita Kelpšienė

Parodos partneriai:

Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas

Kauno miesto muziejus

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos Respublikos Seimo skaitykla

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

Vilniaus universiteto biblioteka

Parodą sudaro 26 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]   

Paroda „Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“ eksponuota:

2018 m. vasario 8 d. – 2018 m. kovo 8 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2018 m. gegužės 15 d. – 2019 m. sausio 31 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2019 m. vasario 6 d. – 2019 m. balandžio 28 d. – Žemaičių dailės muziejuje (Plungėje);

2019 m. balandžio 29 d. – 2019 m. birželio 3 d. – Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje;

2019 m. rugpjūčio 19 d. – 2019 m. rugsėjo 20 d. – Nacionalinėje teismų admininistracijoje;

2020 m. vasario 3 d. – 2020 m. kovo 1 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2020 m. gegužės 6 d. – 2020 m. birželio 3 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2020 m. birželio 3 d. – 2020 m. liepos 2 d. – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje;

2020 m. spalio 16 d. – 2020 m. gruodžio 14 d. – Pasvalio rajono Vaškų gimnazijoje;

2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. kovo 1 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2022 m. vasario 7 d. – 2021 m. kovo 7 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2022 m. kovo 7 d.– 2022 m. rugsėjo 22 d. – Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje.

Susijusi informacija: 

• 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai
• Lietuvos Valstybės Taryba (1917–1920 m.)
• Lietuvos Respublika: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios
• RESPUBLIKA – kas tai?
• Svarbiausi Steigiamojo Seimo šimtmečio faktai 
• Paroda „DIDŽIOJO TIKSLO LINK: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“