Apie parodą „KELIAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJĄ: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 30“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas trisdešimties metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį Pagrindinį Valstybės Įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktas. Šio akto teisiniu pagrindu tapo 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos dokumentai – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo deklaracija. Atkūrus Nepriklausomybę, tą pačią dieną buvo atkurtas ir sustabdytas 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimas, taip patvirtinant Lietuvos valstybingumo tęstinumą. 

Ilgiausiai galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Žymus Lietuvos teisininkas prof. Mykolas Romeris, aptardamas Lietuvos Valstybės Konstitucijos projektą, 1922 m. teigė: „Konstitucija yra rašoma ne vienai valandai, o gal ir ne vienai piliečių kartai“. Nepaisant šios optimistinės teisininko vizijos, prieškario Lietuvoje Konstitucijos buvo keičiamos pernelyg dažnai. Dvidešimt dvejus metus gyvavusioje 1918–1940 m. Lietuvos valstybėje veikė trys laikinosios ir trys nuolatinės Konstitucijos. Pirmoji nuolatinė, šešerius metus galiojusi demokratinė Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo priimta 1922 m. Deja, jos revizija įvyko po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo ir 1927 m. balandžio 12 d. Seimo paleidimo, turėjusių tiesioginį poveikį tolesnei Lietuvos Respublikos raidai. Šių įvykių padarinys – 1928 m. Respublikos Prezidento paskelbta naujoji Lietuvos Valstybės Konstitucija, simbolizavusi ryškų nutolimą nuo parlamentinės respublikos. Siekiant sustiprinti Respublikos Prezidento instituciją, po dešimties metų ir ši Konstitucija buvo peržiūrėta. 1938 m. buvo priimta nauja Lietuvos Konstitucija, galutinai įtvirtinusi autoritarinio valdymo elementus. Šiai Konstitucijai buvo lemta galioti tik dvejus metus, iki Lietuvos okupacijos 1940-aisiais. Šiuo aspektu išsiskiria 1992 m. priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiandien skaičiuojanti jau 30-uosius metus. Tai ilgiausiai galiojanti Konstitucija Lietuvos istorijoje. 

Vienintelė referendumu priimta Lietuvos Konstitucija. Dar vienas išskirtinis 1992 m. Konstitucijos bruožas yra jos priėmimo būdas – referendumas. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo priimta diskutuojant ir balsuojant Steigiamajame Seime, 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Prezidento ir patvirtinta Ministrų kabineto, o 1938 m. Lietuvos Konstitucija buvo patvirtinta Respublikos Prezidento pritarėjo vaidmenį atlikusio Ketvirtojo Seimo, kurio nariai neturėjo galimybės daryti poveikio priimamų teisės aktų turiniui. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d., balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams. Konstitucijos projektą prieš tai patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Tai vienintelė Lietuvos Konstitucija, priimta referendumu. Beveik 81 procentas į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 milijono rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais. 

Autentiška Konstitucija. Vienas iš Konstitucijos kūrėjų prof. Vytautas Sinkevičius Lietuvos Respublikos Konstituciją – Lietuvos teisinės minties rezultatą – yra pavadinęs autentiška Konstitucija. Jos autoriais tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, jo Juridinio skyriaus tarnautojai ir kiti Lietuvos teisininkai. 1990–1992 m. buvo sudarytos net kelios komisijos ir darbo grupės Konstitucijos koncepcijos metmenims ir Konstitucijos projektui parengti, konstitucinėms problemoms derinti. Pabrėžtina, kad būsimos Lietuvos Konstitucijos vizija ėmė ryškėti dar iki 1990 m. kovo 11 d. 1988–1990 m. iškilus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, ieškojusiam politinės alternatyvos žlungančiam režimui, radosi pirmieji teisės aktų projektai, vertybiškai orientuoti į Nepriklausomybės, parlamentinės demokratijos ir pilietinės visuomenės iškėlimą. Tuo metu pasirodė pirmieji būsimos Konstitucijos projektai, kurių autoriai taip pat buvo Lietuvos teisininkai, akademinės bendruomenės, Sąjūdžio atstovai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos autentiškumą patvirtina rėmimasis Lietuvos konstitucionalizmo tradicija. 

Kompromisinė Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjas prof. Egidijus Jarašiūnas yra rašęs „konstitucinei tvarkai atsirasti būtina konstitucijos idėja“. Vykstant politinei diskusijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto parengimo baigiamuoju etapu 1992 m. pavasarį Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime išryškėjo idėjinė takoskyra, nulemta požiūrio į pagrindinių valstybės valdžios galių, jų tarpusavio santykių skirtumus, parlamentinės ar prezidentinės respublikos modelio įtvirtinimą. Nepaisant aštrios polemikos, to meto Lietuvos politinė kultūra sudarė prielaidas teisiniams kompromisams atsirasti, o jų faktinis rezultatas – konstitucinis tvarumas, jau trunkantis vienos kartos laikotarpį. 

Parodoje eksponuojamos fotografijos, dokumentai ir leidiniai yra saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Lietuvos ypatingajame archyve, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno IX forto muziejuje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo archyve, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve.

Taip pat širdingai dėkojame prof. Vytautui Sinkevičiui ir Angonitai Rupšytei už nuotraukas ir dokumentus iš jų asmeninių archyvų, taip pat nuotraukų autoriams, fotografams Bernardui Aleknavičiui, Arūnui Baltėnui, Vytautui Daraškevičiui, Romualdui Jurgaičiui, Zinui Kazėnui, Zenonui Nekrošiui, Andriui Petrulevičiui, Algirdui Sabaliauskui, Kęstučiui Svėriui, Virgilijui Usinavičiui už galimybę jas eksponuoti parodoje. Parodos rengėjai dėkingi visiems parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine ir fotomedžiaga.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, Rimvydas Petkevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorė – Jurgita Kelpšienė. 

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos valstybės naujasis archyvas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo archyvas

Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas

Kauno IX forto muziejus

Šiaulių „Aušros“ muziejus

Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos politinis archyvas

Paroda parengta 2017 metais, atnaujinta 2022 metais. Parodą sudaro 26 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]

Paroda „Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 100“ eksponuota:

2017 m. spalio 23 d. – 2017 m. lapkričio 6 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2017 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. sausio 3 d. – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje;

2018 m. vasario 1 d. – 2018 m. vasario 12 d. – VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pasieniečių mokykloje;

2018 m. vasario 12 d. – 2018 m. gegužės 2 d. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje;

2018 m. spalio 22 d. – spalio 26 d. – Konstitucinio Teismo jubiliejaus renginyje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje;

2019 m. vasario 11 d. –  2019 m. kovo 30 d. – Mykolo Romerio universitete;

2019 m. balandžio 10 d. – 2019 m. gegužės 20 d. – Vilniaus apygardos teisme;

2021 m. spalio 25 d. – 2021 m. spalio 29 d. – Vilniaus apygardos administraciniame teisme;

2022 m. kovo 7 d. – 2022 m. balandžio 4 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje;

2022 m. balandžio 20 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos Respublikos Seimo III rūmų galerijoje;

2022 m. gegužės 4 d. – 2022 m. liepos 11 d. – Vilniaus Valdorfo mokykloje;

2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. rugsėjo 1 d. – Seimo lankytojų centre;

2022 m. spalio 3 d. – 2022  m. spalio 20 d. – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje;

2022 m. spalio 21 d. – 2022 m. gruodžio 30 d. – Prienų krašto muziejuje.