Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

Steigiamojo Seimo frakcijos

Apie Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.) frakcijas

Steigiamojo Seimo nariai dirbo susibūrę į frakcijas. Frakcijos, tai politinės partijos narių grupė, kuri įgyvendina savo partijos tikslus ir politiką parlamente, savivaldybėje ar kitose organizacijose. Steigiamajame Seime atskirą frakciją galėjo sudaryti mažiausiai trys Seimo nariai. Lietuvos Steigiamojo Seimo statutas numatė, kad „Kiekviena frakcija turi įsiregistruoti Prezidiume, įsakmiai paduodama savo narių sąrašą.“  Tik po to, kai frakcijos narių sąrašas būdavo pristatomas posėdžio metu – frakcija oficialiai pradėdavo savo veiklą. Tiesa, Steigiamojo Seimo nariai į frakcijas buvo susibūrę dar prieš tai, kai Steigiamasis Seimas pradėjo darbą. Steigiamojo Seimo komisijas sudarydavo proporcingai atstovaujamų frakcijų nariai. Seimo posėdžių metu Seimo nariai pasisakydavo ir frakcijos vardu, jeigu pareiškimas būdavo daromas raštu, frakcija turėjo teisę reikalauti, kad pareiškimas būtų pridėtas prie Seimo posėdžio protokolo. Seimo darbo pradžioje buvo nuspręsta iš visų frakcijų atstovų sudaryti Seniūnų sueigą, kuri turėjo padėti Seimo Prezidiumui organizuoti darbą.

Seime veikė iš įvairių frakcijų sudarytas Lietuvos krikščionių demokratų blokas, kurį sudarė susijungusios Ūkininkų sąjungos, Darbo federacijos, Lietuvių katalikių moterų, Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos bei Valstiečių liaudininkų blokas, kurį sudarė susijungusios Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijos. Atskirai veikė Lietuvos socialdemokratų frakcija, Žydų frakcija, Lenkų frakcija, Lietuvos vokiečių komiteto atstovas frakcijos sudaryti negalėjo, taip pat per visą Steigiamojo Seimo kadenciją buvo du Seimo nariai, kurie nepriklausė jokiai frakcijai. Steigiamajame Seime dirbo šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: 5 priklausė Lietuvos krikščionių demokratų blokui, 1 – Socialdemokratų frakcijai. Šioje Seimo kadencijoje dirbo aštuonios parlamentarės: 6 – priklausė Lietuvos krikščionių demokratų blokui, 2 – Valstiečių liaudininkų blokui. 

 

Lietuvos Steigiamojo Seimo frakcijos: 

  • Lietuvos krikščionių demokratų blokas (jį sudarė 59 Seimo nariai);
  • Valstiečių liaudininkų blokas (pradžioje jį sudarė 29 Seimo nariai, tačiau vėliau vienam Seimo nariui pasitraukus, frakcija sumažėjo iki 28 narių); 
  • Lietuvos socialdemokratų frakcija (pradžioje ją sudarė 14 Seimo narių, tačiau vėliau pasitraukus vienam Seimo nariui, frakcija sumažėjo iki 13 narių); 
  • Žydų frakcija (ją sudarė 6 Seimo nariai); 
  • Lenkų frakcija (ją sudarė 3 Seimo nariai); 
  • Vokiečių atstovas frakcijos nesudarė (1 Seimo narys); 
  • Seimo nariai, nesudarę frakcijų (per visą Steigiamojo Seimo kadenciją buvo 2 Seimo nariai nepriklausę jokiai frakcijai). 

 

Steigiamojo Seimo posėdžių stenogramose naudotų santrumpų paaiškinimas 
Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1921, sąs. 12, p. 123. 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Lietuvos Steigiamojo Seimo statutas. Steigiamojo Seimo priimtas 1920 m. gegužės mėn. 18 d., papildytas liepos mėn. 9 d., einantis Respublikos Prezidento Pareigas Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis ir Ministras Pirmininkas Kazys Grinius pasirašė 1921 m. rugsėjo 14 d., Vyriausybės žinios, 1921, Nr. 71, p. 1–5.

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
​Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius ​