Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

TOLIUŠIS Zigmas (1889–1971)

 

Zigmas Toliušis
Kaunas, 1922–1923 m. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-41969 (nuotraukos fragmentas) 

 

Vardas ir pavardė – Zigmas TOLIUŠIS 

Gimimo data ir vieta – 1889 m. spalio 23 d., Girdžių parapija, Miliušių dvaras, Jurbarko valsčius, Raseinių apskritis  

Mirties data ir vieta – 1971 m. rugsėjo 12 d. (kitur nurodoma – rugsėjo 14 d. ), Kaunas 

Palaidojimo vieta – Girdžių miestelio kapinės, Jurbarko r. savivaldybė 

Profesija – teisininkas 

Tautybė – lietuvis (katalikas)  

Tėvai – Juozas Toliušis (1843–1911) ir Liudvika Toliušienės (buv. Akamaravičiūtė), tėvas – dvaro ūkvedys, mama – kilusi iš smulkių bajorų  

Šeiminė padėtis – buvo vedęs, dukra – Erika  

 


 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d.

 


 

SEIMO NARIO VEIKLA 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal sąrašą Nr. 3 – „Nuo Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų“ (sąraše įrašytas ketvirtas).  Taip pat kandidatavo III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąrašą Nr. 4 (sąraše įrašytas pirmas),  taip pat V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąrašą Nr. 4 (sąraše įrašytas dvidešimt trečias).  

FRAKCIJA: 

Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijos, įėjusios į Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijų bloką, narys. 1922 m. gruodžio pradžioje susijungus Lietuvos valstiečių sąjungai ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijai į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, tapo šios sąjungos frakcijos nariu. 

Šios kadencijos metu aktyviai dalyvavo frakcijos posėdžiuose, dažnai jiems pirmininkaudavo, taip pat aktyviai dalyvaudavo frakcijų pasitarimuose su Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos darbo federacijos frakcijomis.  

1922 m. lapkričio 14 d. – išrinktas į laikinąjį frakcijų prezidiumą; 

1923 m. sausio 17 d. – išrinktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos vicepirmininku. 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1922 m. lapkričio 17 d. – išrinktas Mandatų komisijos nariu; 

1922 m. lapkričio 28 d. – išrinktas Savivaldybių ir administracijos komisijos nariu; 

1922 m. lapkričio 28 d. – išrinktas Teisių ir redakcijos komisijos nariu; 

1923 m. vasario 6 d. – išrinktas Seimo statuto komisijos nariu; 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI: 

Pasisakė svarstant Metinių sutarčių samdiniams apmokėjimo įstatymą, Pradedamųjų mokyklų mokytojų kursų įstatymo projektą, Matų, saikų ir svarstyklių rūmų įstatų pakeitimo sumanymą, Auksinių ir sidabrinių dirbinių žymėjimo įstatymo pakeitimo sumanymą, taip pat pasisakė svarstant teismo rinkliavų, būtų nuomos klausimus.   

1922 m. lapkričio 28 d. teikė paklausimą Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl Kauno miesto ir apskrities II nuovados taikos teisėjo Aleksandro Grybausko „paliuosavimo“ (į interpeliaciją atsakyta 1922 m. gruodžio 5 d.). 

1923 m. sausio 9 d. su kitais frakcijos nariais teikė interpeliaciją Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl 1922 m. gruodžio 20 d. Kauno karo komendanto išleisto nutarimo. Interpeliacija buvo atmesta. 

1923 m. vasario 20 d. teikė paklausimą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui dėl Rusijoje likusio į Lietuvą grįžusių Saratovo lietuvių turto. 

Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos nariai
Zigmas Toliušis – pažymėtas nuotraukoje
Kaunas, 1922–1923 m. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-41969

 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 6 (jame įrašytas antras). 

FRAKCIJA: 

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos narys. 

Šios kadencijos metu aktyviai dalyvavo frakcijos posėdžiuose, dažnai jiems pirmininkaudavo. 

1923 m. balandžio 29 d. – išrinktas į frakcijos prezidiumą; 

1923 m. birželio 9 d. – išrinktas frakcijos vicepirmininku. 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1923 m. birželio 5 d. – išrinktas Komisijų komisijos nariu;  

1923 m. birželio 8 d. – išrinktas Užsienio reikalų komisijos nariu;  

1923 m. birželio 8 d. – išrinktas Teisių ir redakcijos komisijos nariu;  

1923 m. birželio 8 d. – išrinktas Statuto komisijos nariu;  

1923 m. birželio 15 d. – išrinktas į laikinąją ad hoc komisiją Seimo narių Juozo Ereto ir Jevtichijaus Jerino mandatų patikrinimui;  

1924 m. gegužės 23 d. – išrinktas Savivaldybių ir administracijos komisijos nariu;  

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI: 

Ne kartą komisijų vardu referavo įstatymus. Užsienio reikalų komisijos vardu referavo Lietuvos konvencijas su Latvija, Estija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl nusikaltėlių išdavimo. Pasisakė svarstant Lietuvos valstybės biudžetą, pasisakydavo svarstant finansinius, užsienio politikos, mokesčių, rinkimų, teisės, spaudos laisvės ir kitais klausimais, ragino vienodinti Lietuvos įstatymus.  

1923 m. spalio 9 d. teikė paklausimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, ragino teismuose bylas spręsti greičiau;

1924 m. kovo 21 d. kartu su kitais teikė paklausimą Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl Kauno komendantūros cenzoriaus taikytos griežtos cenzūros; 

1924 m. spalio 28 d. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos vardu teikė interpeliaciją Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl Klaipėdos krašto ir jame vykusių Seimelio rinkimų; 

1924 m. spalio 20 d. kartu su kitais teikė tris interpeliacijas (iš jų dvi – Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui ir krašto apsaugos ministrui, vieną – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui); 

1925 m. sausio 30 d. teikė paklausimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrams dėl Virbalio stotyje sulaikytų į JAV vykusių asmenų; 

TARPPARLAMENTINĖ VEIKLA: 

Tarpparlamentinės sąjungos (IPU) Lietuvos Respublikos Seimo grupės narys; 

1924 m. rugpjūčio 22–28 d. kartu su kitais Lietuvos Respublikos Seimo nariais Tarpparlamentinės sąjungos suvažiavime Šveicarijoje, Berne ir Ženevoje.  

1924 m. spalio 18 d. dalyvavo Tarpparlamentinės sąjungos suvažiavime inicijuotame Radikalių ir joms artimų partijų tarptautiniame kongrese, vykusiame Boulogne-sur-Mer mieste Prancūzijoje. 

Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos nariai
Zigmas Toliušis – pažymėtas nuotraukoje
Kaunas, 1923–1924 m. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-107355

 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos“ sąrašą Nr. 5 (jame įrašytas antras),  taip pat III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų S-gos“ sąrašą Nr. 2 (jame įrašytas trečias). 

FRAKCIJA: 

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos narys 

1926 04 31 LVLS frakcijos posėdyje išrinktas frakcijos pirmininku.

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1926 m. birželio 2 d. – išrinktas Komisijų komisijos nariu;  

1926 m. birželio 9 d. – išrinktas Užsienio reikalų komisijos nariu;  

1926 m. birželio 9 d. – išrinktas Teisių ir redakcijos komisijos nariu;  

1926 m. birželio 9 d. – 1926 m. rugsėjo 24 d. – Savivaldybių ir administracijos komisijos narys; 

1927 m. balandžio 8 d. – išrinktas į laikinąją ad hoc komisiją Seimo nario Juozo Pajaujo suėmimui ištirti;  

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:  

Pasisakė už karo padėties panaikinimą, pasisakė svarstant Amnestijos įstatymą. Referavo Spaudos ir Susirinkimų įstatymų pakeitimus, Baudžiamojo statuto pakeitimo įstatymą, Namams, butams, kambariams ir kitiems trobesiams sekvestruoti įstatymo pakeitimą, Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymą. 

1926 m. liepos 14 d. su kitais teikė interpeliaciją Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl buvusio Ministrų Kabineto neteisėto valstybės lėšų eikvojimo;

1927 m. balandžio 8 d. kartu su kitais teikė interpeliaciją Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl Juozo Pajaujo suėmimo. 

TARPPARLAMENTINĖ VEIKLA: 

1926 m. liepos 14 d. – išrinktas Tarpparlamentinės sąjungos (IPU) Lietuvos Respublikos Seimo grupės valdybos nariu, jos iždininku.  

1928 m. vasario 12 d. kartu su buvusiu Seimo nariu ir Tarpparlamentinės sąjungos nariu Pranu Dailide pasitiko į Lietuvą atvykusį Tarpparlamentinės sąjungos (IPU) generalinį sekretorių dr. Christian Lange (1921 metų Nobelio premijos laureatą).  Šio vizito metu, Lietuvos Respublikos Seimas jau nebedirbo, jį 1927 m. balandžio 12 d. paleido Lietuvos Respublikos Prezidentas. 

 


 

IŠSILAVINIMAS 

1900–1908 m. mokėsi Kauno gimnazijoje.  Mokykloje įstojo į bendramokslio Vinco Sabo lietuvių mokinių kuopelę, puoselėjusią lietuvybę. 

1908–1912 m. studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete, baigęs universitetą įgijo teisininko specialybę. 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

Studijuodamas gimnazijoje Kaune, įsitraukė į „Dainos“ draugijos veiklą (iki tol nelegaliai veikusi draugija buvo įteisinta 1905 metais). 

1908–1912 m. Peterburgo lietuvių studentų draugijos narys (1909 m. – draugijos revizijos komisijos narys). 

Studijų metais dirbo III Rusijos Valstybės Dūmos (1907–1912) lietuvių frakcijos sekretoriumi, artimai bendravo su frakcijos pirmininku advokatu Andriumi Bulota. 

Apie 1910 m. įstojo į Lietuvių demokratų partiją.  

1913–1917 m., baigęs studijas ir negalėdamas gauti darbo teismuose Lietuvoje, tarnavo Kijevo ir Poltavos teismo įstaigose.  

Pirmojo pasaulinio karo metais įsitraukė į lietuvių pabėgėlių veiklą.  

1918 m. Poltavos miesto valdybos maitinimo skyriaus vedėjas.  

1920 m. buvo paskirtas Lietuvos nepaprastu įgaliotiniu Ukrainoje, rūpinosi lietuvių pabėgėlių sugrąžinimu į Lietuvą.  

1921 m. sugrįžo į Lietuvą, dirbo Vyriausiojo Tribunolo svarbesniųjų bylų tardytoju.  

1922–1940 m. – Lietuvos teisininkų draugijos valdybos narys, pirmininkas. 

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys. 

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys. 

1924 m. tapo Lietuvos advokatų tarybos nariu,  iki 1941 m. vertėsi advokato praktika.  

1925–1926 m. – Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos narys kandidatas.  

1926 m. – vienas iš Lietuvos automobilių klubo steigėjų (klubas rengė automobilių lenktynes „Aplink Lietuvą“). 

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys. 

1927 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui paleidus Lietuvos Respublikos Seimą ir toliau dirbo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos gretose, buvo jos Centro kimoteto narus, nuolat buvo renkamas partijos Garbės teismo nariu.  

1927–1940 m. – Kooperacijos banko valdybos narys, šias pareigas ėjo iki banko nacionalizavimo. 

1931–1940 m. – Lietuvos banko tarybos narys.  

1937–1940 m. – Lietuvos banko vicepirmininkas.  

1940 m. – „Lietūkio“ valdybos pirmininkas.  

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje. 

1940 m. liepos 12 d. buvo NKVD suimtas kaip potencialus okupacinės valdžios priešas, buvo įkalintas Kauno kalėjime.  

1941 m. birželio 23 d. lietuvių sukilėlių išlaisvintas iš Kauno kalėjimo.  

1941–1944 m. – Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. 

1941–1942 m., nacistinės okupacijos metu, dirbo Teisingumo valdyboje juriskonsultu,  1942 m. vasarą, generalinio komisaro Adriano Rentelno reikalavimu, iš šių pareigų buvo atleistas. 

1941–1944 m. antinacistinio pasipriešinimo dalyvis, bendradarbiavo pogrindinėje spaudoje, vienas iš jos platintojų.

1943 m. prisidėjo įkuriant antinacinio pasipriešinimo centrą VLIK’as (Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą), kurio tikslas – Lietuvos Respublikos atkūrimas. VLIK’o buvo numatytas drauge su A. Vokietaičiu misijai į Švediją užmegzti ryšių su Vakarais.  

1943 m. buvo įtrauktas į išvežtinų į Štuthofo koncentracijos stovyklą asmenų sąrašą. Felicijos Bortkevičienės pastangomis šių represijų išvengė. 

1944 m. spalio 27 d. – 1945 m. birželio 20 d. už antisovietinę veiklą buvo suimtas Sovietų Sąjungos okupacinės valdžios represinių struktūrų ir kalintas. 

1945 m. įsidarbino juriskonsultu bendrovėje „Linas“. 

1946 m. liepos 26 d. Sovietų Sąjungos okupacinės valdžios represinių struktūrų dar kartą suimtas. 

1947 m. vasario 3 d. buvo nuteistas penkiems metams nelaisvės darbo stovykloje. 

1947 m. lapkričio 6 d. Antano Žmuidzinavičiaus, prof. Zigmo Žemaičio prašymu ir užtarus Justui Paleckiui buvo paleistas iš Rasų darbo stovyklos, Vilniuje. 

1951 m. kovo 4 d. dar kartą suimtas. 

1951 m. rugpjūčio 4 d. Sovietų Sąjungos MGB Ypatingojo pasitarimo sprendimu dešimčiai metų ištremtas į Maklakovą, Jeniseisko r., Krasnojarsko kraštą. 

1955 m. buvo paleistas iš tremties, grįžo į Lietuvą, buvo sekamas KGB, tardomas. 

1971 m. rugsėjo 12 d. (kitur nurodoma – rugsėjo 14 d. ) mirė Kaune, palaidotas Girdžių miestelio kapinėse, Jurbarko rajone. 

Buvo žymus kolekcionierius, jo kolekcijos papildė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinį, rašytinis palikimas saugomas Vilniaus universiteto, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose. 

Advokato Jono Bagdžiūno iš Jungtinių Amerikos Valstijų viešnagė Lietuvoje
Iš kairės: dr. Juozas Nemeikša, Jonas Bagdžiūnas, Antanas Žmuidzinavičius, advokatas Zigmas Toliušis
Kaunas, 1936 | Fotografas nenurodytas
Margutis. Nr. 5, p. 14. 
Vytauto Didžiojo Karo muziejuje vykusio Vytauto Didžiojo komiteto veiklos užbaigimą žymėjusio renginio svečiai su komiteto nariais
Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Liuda Raupienė, Iždo sekcijos pirmininkė Ona Mašiotienė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras brigados generolas Ignas Musteikis, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Lietuvos Respublikos švietimo ministras ir paskutinis Vytauto Didžiojo komiteto pirmininkas dr. Leonas Bistras, Lietuvos Respublikos finansų ministras Jonas Sutkus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Kazys Germanas, Aldona Hunebelienė.
Antroje eilėje iš kairės stovi: Antanas Gravrogkas, pulkininkas Vladas Braziulevičius, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, prof. Mykolas Biržiška, Petras Ruseckas, komiteto narys Zigmas Toliušis (pažymėtas nuotraukoje), Jonas Mašiotas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Mykolas Romeris.
Kaunas, 1939 m. gegužės 17 d. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-12525 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

„Lietūkio“ valdybos pirmininkas;  

„Žiburėlio“ draugijos narys;  

Akcinės bendrovės „Lietuvos cementas“ narys;  

Akcinės bendrovės „Varpas“ narys;  

Antano Smetonos stipendijų fondo komiteto vicepirmininkas;  

Draugijos „Daina“ narys;  

Kalinių globos draugijos narys;  

Kauno Rotary klubo narys (konsultantas ir iždininkas);  

Kooperacijos banko valdybos narys;  

Lietuvių-čekoslovakų draugijos narys;  

Lietuvos automobilių klubo steigėjas;  

Lietuvos banko tarybos narys, vicepirmininkas;  

Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms remti sąjungos valdybos narys;  

Lietuvos ir Amerikos lietuvių susiartinimo draugijos narys;  

Lietuvos šaulių sąjungos narys, Centro valdybos narys;  

Lietuvos teisininkų draugijos valdybos narys, pirmininkas;  

Masonų ložės „Lietuva“ narys;  

Patronato draugijos valdybos narys;  

Peterburgo lietuvių studentų draugijos narys;  

Spaudos fondo narys;  

Šiaurės Lietuvai šelpti komiteto narys;  

Vytauto Didžiojo komiteto narys. 

 

ĮVERTINIMAI, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS

2019 m. birželio 12 d. Zigmo Toliušio ir jo tėvo, 1863–1864 m. sukilimo dalyvio Juozo Toliušio palaidojimo vieta Girdžių miestelio kapinėse, Jurbarko rajone buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą kaip nacionalinio reikšmingumo objektas.  

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Zigmas Toliušis parašė ir išleido brošiūrų Lietuvos teisės ir politikos klausimais,  nuo 1906 m. bendradarbiavo spaudoje. Rašė laikraščiams: „Vilniaus žinios“, vėliau „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Teisė“. Buvo „Lietuvos žinių“ redakcinės kolegijos narys. 1927–1944 m. sudarė ir redagavo 17 „Teisininkų kalendoriaus“ laidų. Kartu su Vladu Požela sudarė iš išleido Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo civilinių kasacinių sprendimų rinkinius. Parašė atsiminimų apie žymius XX a. pirmosios pusės Lietuvos visuomenės veikėjus, įvykius, tačiau jie liko nepublikuoti (surinkta medžiaga saugoma Lietuvos bibliotekų rankraštynuose). 

Brošiūros ir knygos: 

Toliušis, Zigmas. Lietuvos teismų sutvarkymas, Kaunas: „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922, 1926. 

Toliušis, Zigmas. Apie testamentus, Kaunas: „Varpo“ bendrovės leidinys, 1923, 1925. 

Toliušis, Zigmas. Paveldėjimo įstatymai Lietuvoje, [Klaipėda]: Lietuvos teisininkų d-jos leidinys, 1924. 

Toliušis, Zigmas. Atstovo Z. Toliušio kalba, svarstant savivaldybių įstatymą (16 birželio š. m.), [Kaunas]: [s.n.], 1924. 

Toliušis, Zigmas. Vatikano-Lenkijos konkordato reikšmė Lietuvai, [Kaunas]: [s.n.], [1925]. 

Toliušis, Zigmas. Demokratija ir jos priešai, arba Demokrato katekizmas, Kaunas: „Varpo“ bendrovės leidinys, 1926, 1990. 

Toliušis, Zigmas. Petras Leonas (1864–1938), Kaunas: [s.n.], 1939. 

Toliušis, Zigmas. Mykolas Sleževičius (1882–1939), Kaunas: [s.n.], 1940. 

Toliušis, Zigmas. Mano kalėjimai, Vilnius: Mintis, 1991. 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

1863–1864 m. sukilimo dalyvio Juozo Toliušio ir teisininko, politikos ir visuomenės veikėjo Zigmo Toliušio kapas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/79C99546-0679-4BA2-8684-618829BF060B (žiūrėta 2022-07-19). 

Advokatų sąrašas, Vyriausybės žinios, 1933-09-15, Nr. 424, p. 2–3. 

Christian Lange, The Nobel Prize, https://www.nobelprize.org/prizes/peace/1921/lange/facts/ (žiūrėta 2022-07-19); 

Christian Lange: the Nobel laureate IPU Secretary General, Inter-Parliamentary Union, https://www.ipu.org/news/news-in-brief/2021-09/christian-lange-nobel-laureate-ipu-secretary-general (žiūrėta 2022-07-19). 

Dr. Lange atvykus, Lietuvos žinios, 1928-02-13. 

Grigaliūnas-Glovackis, Vincas. Generolo atsiminimai, I dalis. Carų imperijoje, Vilnius, 2017. 

I Seimo stenogramos: 1922-11-17 (2 posėdis), 1922-11-28 (5 posėdis), 1922-12-05 (7 posėdis), 1923-01-09 (16 posėdis), 1923-02-06 (25 posėdis), 1923-02-20 (28 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1922–1923.

II Seimo stenogramos: 1923-06-05 (1 posėdis), 1923-06-08 (2 posėdis), 1923-06-15 (4 posėdis), 1924-05-23 (100 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1923–1926.

III Seimo stenogramos: 1926-06-02 (1 posėdis), 1926-06-09 (6 posėdis), 1926-09-24 (26 posėdis), 1927-04-08 (77 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1926–1927.

III (Raseinių) Apygardos Rinkimų Komisijos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-27, p. 3. 

III (Raseinių) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-28, p. 3. 

III Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-25, p. 5. 

Liepaitė, Inga. Zigmas Toliušis apie kolekcionavimą, bibliofilus ir kolekcininkus, Knygotyra, 2011, Nr. 57, p. 255–282.

Lietuvos seimas iškėlė Tarpparlamentarinės Pabaltijo valstybių sąjungos klausimą, Lietuvos žinios, 1926-07-16. 

Miknys, Rimantas. Masonerijos kuluaruose. Ieškant Vilniaus klausimo sprendimų, Darbai ir Dienos, 2004, Nr. 40, p. 201–212. 

Nauja tarpparlamentinės grupės valdyba, Trimitas, 1926-07-22, Nr. 28. 

Nefas, Mindaugas. Dvasios aristokratai. Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m., Versus, 2019. 

Radikalių ir joms artimų partijų tarptautinis kongresas, Lietuvos žinios, 1924-11-05. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1922-11-09, Nr. 114. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227. 

Tamošaitis, Mindaugas. Toliušis Zigmas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 522–530. 

Tarpparlamentinės sąjungos suvažiavimas, Lietuvos žinios, 1924-06-08. 

Terleckas, Vladas. Lietuvos bankas 1922–1943 metais. Kūrimo ir veiklos studija, Vilnius, 1997. 

Toliušis, Zigmas. Tarpparlamentinė Konferencija (Laiškas iš Berno), Lietuvos žinios, 1924-06-26, ten pat, 1924-08-31, 1924-09-04, 1924-09-05, 1924-09-06, 1924-09-11, 1924-09-12. 

V (Panevėžio) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-22, p. 4. 

V Rinkimų Šiaulių-Panevėžio Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-09-29, p. 3. 

VI Rinkimų Utenos Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-10-03, p. 3. 

Zigmas Toliušis, in: Terleckas, Vladas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940, Vilnius, p. 421–425. 

[nuotrauka], Margutis, 1957, Nr. 5, p. 14. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 


   Naujausi pakeitimai - 2022-07-22 08:56
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė