SLEŽEVIČIUS Mykolas (1882–1939)

 

 

Vardas ir pavardė – Mykolas SLEŽEVIČIUS

Gimimo data ir vieta – 1882 m. vasario 21 d., Dremblių vienkiemis, Viduklės valsčius, Raseinių apskritis  

Mirties data ir vieta – 1939 m. lapkričio 11 d., Kaunas 

Palaidojimo vieta – Petrašiūnų kapinės, Kaunas 

Profesija – teisininkas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Feliksas Sleževičius ir Petronėlė Sleževičienė (buv. Vizgirdaitė), ūkininkai, bajoriškos kilmės  

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona Doma (buv. Pavalkytė), išaugino dukterėčią Marytę Mackevičienę  

 

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15d.–1922 m. lapkričio 13 d. 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. vasario 25 d.

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15d.–1922 m. lapkričio 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąrašą Nr. 11 (jame buvo įrašytas 1-as).  

Taip pat buvo iškeltas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąraše Nr. 2 (jame įrašytas 1-as);  III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąraše Nr. 2 (jame įrašytas 1-as);  IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąraše Nr. 4 (jame įrašytas 1-as);  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų frakcijai, priklausiusiai Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijų blokui 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

1920 m. rugpjūčio 13 d.–1921 m. balandžio 19 d. – Seniūnų sueigos narys;  

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Užsienio reikalų komisijos narys (nuo 1920 m. gegužės 20 d.); 

Laikinosios Valstybės Konstitucijos projekto komisija (nuo 1920 m. gegužės 20 d.);  

Bendrosios teisės komisijos narys (nuo 1920 m. spalio 6 d.); 

Konstitucijos komisijos narys ( nuo 1922 m.), vicepirmininkas; 

MAŽOJO SEIMO NARYS: 

1920 m. spalio 22 d.–1921 m. sausio 15 d. – Mažojo Seimo narys; 

Taip pat ėjo Vyriausiojo Lietuvos gynimo komiteto pirmininko pareigas;  

PASISAKYMAI, PAKLAUSIMAI: 

Dirbdamas Steigiamajame Seime, daug laiko skyrė darbui Seimo komisijose, ypač Užsienio reikalų, aktyviai dalyvavo ir Seimo plenariniuose posėdžiuose. Seimo posėdžiuose dažniausiai reiškė bendras valstiečių liaudininkų bloko nuostatas, dažnai kalbėjo ir vidaus politikos klausimais. Aktyviai dalyvavo rengiant ir svarstant įstatymus, pradedant Konstitucija, baigiant etatų struktūros, pavardžių keitimo ir kitais įstatyminiais aktais. Daug dėmesio skyrė žmogaus teisių ir laisvių apsaugai Konstitucijoje. Svarstant Konstitucijos projektą, buvo nuoseklus valstybės struktūros be Prezidento institucijos šalininkas.  Su kitais Seimo nariais teikė paklausimus Ministrų Kabineto nariams. Nevengė aštrios kritikos Teisingumo ministerijai, Valstybės kontrolei, Užsienio ministerijai.  Būdamas teisininku pareikšdavo pastabų dėl Steigiamojo Seimo statuto nepaisymo Seimo darbe.  1922 m. liepos 20 d. svarstant Konstitucijos V skyrių „Teismas“, gynė valstiečių liaudininkų pataisą, skelbiančią, kad „teismas yra nepriklausomas“. Balsuojant pataisa buvo atmesta. Debatuose dėl valstiečių liaudininkų siūlytų pataisų šiam skyriui, taip audringai reiškė savo nuomonę, buvo dviem posėdžiams buvo pašalintas iš Seimo.  

PARLAMENTINĖ DIPLOMATIJA: 

1920 m. spalio 1 d.–1920 lapkričio 8 d. – Mykolas Sleževičius, kartu su kitais Seimo nariais: Justinu Staugaičiu, Vincu Čepinsku ir Maksu Soloveičiku lankėsi Londone (Jungtinė Karalystė), Paryžiuje (Prancūzija), Romoje (Italija), Vatikane kur telkė paramą Lietuvos valstybei; 

1921 m. balandį–gegužę – Lietuvos Respublikos delegacijos narys derybose Briuselyje; 

 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąraše Nr. 5 (sąraše buvo įrašytas 1-as).  
Taip pat buvo iškeltas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąraše Nr. 14 (sąraše buvo įrašytas 1-as),  II (Kauno) rinkimų apygardoje Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąraše Nr. 12 (sąraše buvo įrašytas 1-as),  IV (Telšių) rinkimų apygardoje Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąraše Nr. 16 (sąraše buvo įrašytas 1-as).  

FRAKCIJA:

Priklausė LSLDP frakcijai, įėjusiai į LSLDP ir LVS frakcijų bloką (nuo 1922 12 – LVLS frakcijai).

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

Nebuvo 

Renkant Seimo laikinąjį prezidiumą Mykolas Sleževičius buvo pasiūlytas kandidatu į Seimo Pirmininko, o vėliau ir į pirmojo vicepirmininko vietą, tačiau kandidatuoti atsisakė. 1923 m. sausio 23 d. Seimo Prezidiumo rinkimuose vėl buvo pasiūlytas kandidatu į Seimo Pirmininko vietą, vėliau į antrojo vicepirmininko vietą, tačiau kandidatuoti ir vėl atsisakė. 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: Nėra duomenų

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Užsienio reikalų komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.);  

Teisių ir redakcijos komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.); 

PASISAKYMAI, PAKLAUSIMAI: 

1923 m. sausio 9 d. – kartu su kitais Seimo nariais teikė interpeliaciją dėl 1922 m. gruodžio 20 d. Kauno komendanto įsakymo, kuriuo komendantas viršijo įgaliojimus (interpeliacija buvo atmesta);  

I Seimo plenariniuose posėdžiuose analizuodavo įstatymų projektus, Vyriausybės pranešimus, pristatydavo valstiečių liaudininkų bloko poziciją; 

 

 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą Nr. 6 (sąraše buvo įrašytas 1-as).  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai. 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

Nebuvo 

1926 m. kovo 4 d. Seimo Prezidiumo rinkimuose buvo pasiūlytas kandidatu į antrojo sekretoriaus vietą, tačiau kandidatuoti atsisakė.  

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: Nėra duomenų

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Užsienio reikalų komisijos narys (1923 m. birželio 8 d.);  

PASISAKYMAI, PAKLAUSIMAI: 

II Seimo plenariniuose posėdžiuose analizuodavo ratifikavimui pateiktus dokumentus, teikė kritines pastabas bei siūlė pataisas įstatymų projektams, dalyvavo rengiant ir svarstant interpeliacijas. Dažnai pasisakė dėl Lietuvos Respublikos valdžios užsienio politikos. Pasisakydavo svarstant įstatymų projektus dėl teismų struktūros, jų finansavimo, taip pat teisės ir teisingumo įgyvendinimo klausimais. Pasisakymuose akcentuodavo piliečių teises ir laisves, bei spaudos laisvę kaip pamatines vertybes, pasisakė už karo padėties panaikinimą. 

 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. vasario 25 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą Nr. 2 (jame buvo įrašytas 1-as).  

1926 m. gruodžio 30 d. Seimas, prašant Mykolui Sleževičiui, išleido jį atostogoms iki 1927 m. vasario 1 dienos. 1927 m. vasario 24 d. Seimo posėdyje buvo perskaitytas Mykolo Sleževičiaus pareiškimas, kuriuo jis atsisakė Seimo nario pareigų. 

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų frakcijai.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo parašė pareiškimą Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro komitetui, prašydamas atleisti jį iš Centro komiteto ir frakcijos Seime narių. 1927 m. sausio 3 d. partijos Centro komitetas prašymą patenkino. 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: Nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: Nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: Nebuvo 

PASISAKYMAI, PAKLAUSIMAI: 

Po III Seimo rinkimų vadovavo Lietuvos Respublikos XIII Ministrų Kabinetui, kaip Ministras Pirmininkas pristatė Vyriausybės programą, atsakinėjo į interpeliacijas ir paklausimus. Seimo plenarinių posėdžių metu vykusiuose debatuose dėl įstatymų projektų pristatydavo Vyriausybės poziciją. 1926 m. gruodžio 17 d., įvykus valstybės perversmui, atsistatydino ir Ministro Pirmininko pareigų. Tuo metu Mykolas Sleževičius sirgo, o po to greitai išvyko gydytis į Austriją ir dirbti į III Seimą nebegrįžo. 

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

1901 m. baigė Mintaujos (dabar – Jelgava) gimnaziją. Už dalyvavimą 1896 m. katalikų mokinių, atsisakiusių melstis rusų kalba, streike buvo kuriam laikui pašalintas iš gimnazijos, tačiau vėliau grąžintas;    

1902–1907 m. studijavo Odesos universitete, Teisės fakultete, baigęs studijas įgijo teisininko išsilavinimą;    
 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1902–1907 m. studijuodamas Odesoje tapo tautinio ir kultūrinio lietuvių judėjimo skatintoju ir vadovu. Jo iniciatyva Odesoje įkurta lietuvių kultūrinė draugija „Rūta“; 

1905 m. carizmo šalininkams įvykdžius Odesoje žydų ir inteligentų žudynes, ginklu kovojo prieš „juodašimčius revoliucijoje“; 

1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, atstovavo Odesos lietuvius; 

1907 m. grįžęs į Lietuvą, apsistojo Vilniuje, apie metus dirbo teismo tarnautoju Vilniaus apygardos teisme, vėliau dirbo prisiekusiojo advokato padėjėju, dirbo su žymiais advokatais Jonu Vileišiu ir Tadu Vrublevskiu;   

1907 m. tapo Lietuvos demokratų partijos, vėliau pasivadinusios Lietuvos socialistų liaudininkų partija, nariu,  nuo 1912 m. ėjo partijos Centro komiteto pirmininko pareigas; 

1907–1909 m. redagavo laikraštį „Lietuvos ūkininkas“; 

1909 m. kartu su kitais Vilniuje įkūrė lietuvių draugiją „Rūta“, režisavo ir vaidino draugijos spektakliuose spektaklius;  

1909–1910 m. dirbo Rusijos Valstybės III Dūmos lietuvių frakcijos sekretoriumi Peterburge;  

1910–1912 m. ėjo faktinio dienraščio „Lietuvos žinios“ redaktoriaus pareigas; 

1910 m. tapo masonų ložės „Lietuva“ nariu;  

1911 m. lapkritį–1913 m. redagavo kooperacijos žurnalą „Bendrija“; 

1912 m. kaip Lietuvos demokratų partijos atstovas bandė kandidatuoti Rusijos Valstybės IV Dūmos rinkimuose Raseinių mieste, tačiau to meto valdžia nesuteikė teisės nei rinkti, nei būti renkamam;  

1913 m. sausį Vilniaus teismo rūmai Mykolą Sleževičių priėmė į prisiekusiųjų advokatų korporaciją; 

1914–1915 m. kaip Lietuvos demokratų partijos atstovas, dalyvavo pasitarimuose su latvių kairiosiomis partijomis Rygoje ir su lenkų – Varšuvoje dėl bendros kovos su carizmo reakcija;  

Nuo 1915 m. pabaigos buvo ypatingasis Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto įgaliotinis, rūpinosi Rusijos imperijos gilumoje atsidūrusių karo pabėgėlių reikalais, kontroliavo draugijos skyrių ir jos įgaliotinių veiklą;  

1917 m. birželio 09–16 d. dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, pasisakė už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą;  

1917 m. lapkričio mėn. – vienas iš Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (LSLDP) kūrėjų, 1917–1922 m. ėjo partijos pirmininko pareigas;  

1917 pabaigoje išrinktas Vyriausiosios Lietuvių Tarybos Rusijoje pirmininko pavaduotoju,  o nuo 1918 sausio mėn. – jos pirmininku;  

1918 m. vasario mėn. kartu su kitais Vyriausiosios Lietuvių Tarybos Rusijoje nariais buvo suimtas bolševikų valdžios ir mėnesį kalintas Voronežo kalėjime. Paleistas iš kalėjimo išvyko į Maskvą, ten dirbo Lietuvos skyriaus prie Vokietijos imperijos generalinio konsulato nariu;  

1918 m. gruodžio 19–20 d. grįžo į Lietuvą, apsistojo Vilniuje; 

1918 m. gruodžio 26 d.–1919 m. kovo 5 d. – Lietuvos Respublikos II Ministrų Kabineto Ministras Pirmininkas; 

1919 m. balandžio 12 d.–1919 m. spalio 2 d. – Lietuvos Respublikos IV Ministrų Kabineto Ministras Pirmininkas; 

1920 m. kartu su kitais įsteigė akcinę bendrovę „Varpas“ knygoms ir laikraščiams leisti, buvo pirmasis jos pirmininkas, vadovavo bendrovės valdybai;  

1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys; 

1920 m. liepos 22 d. atkūrus masonų ložę „Lietuva“, tapo jos nariu; 

1922 m. lapkričio 13 d.–1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys; 

1922–1939 m. (išskyrus 1926 m. antrąją pusę) ėjo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro komiteto pirmininko pareigas (po 1936 m. partijos uždraudimo valstiečiai liaudininkai toliau veikė nelegaliai); 

1922–1924 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos ir jos Centro valdybos narys;  

1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys; 

1924–1939 m. buvo Lietuvos advokatų tarybos narys (1924 m. ir 1938–1939 m. ėjo tarybos pirmininko pareigas); 

1926 m. birželio 2 d.–1927 m. vasario 25 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys; 

1926 m. birželio 15 d.–1926 m. gruodžio 17 d. – Lietuvos Respublikos XIII Ministrų Kabineto Ministras Pirmininkas, kartu ėjo užsienio reikalų ir teisingumo ministro pareigas; 

Nuo 1927 m. dirbo Kauno miesto savivaldybės, Tarptautinio banko, Lietuvos kredito banko, akcinės bendrovės „Kauno audiniai“ juriskonsultu, ėjo užsienio prekybos firmų atstovo Lietuvoje pareigas;  

Palaikė ryšius su studentija, ypač VDU „Varpininkų“, „Rimties“, „Žalgirio“, „Ąžuolo“ korporacijomis. Mokslo siekiantį jaunimą rėmė materialiai. Globojo Lietuvos jaunimo sąjungą.  

1935 m. teisme gynė Suvalkijos valstiečių streiko dalyvius; 

1935 m. spalio 12 d. – kartu su buvusiais Prezidentais Kaziu Griniumi, Aleksandru Stulginskiu ir buvusiais Ministrais Pirmininkais Antanu Tumėnu, Ernestu Galvanausku paskelbė memorandumą Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl padėties Lietuvoje ir dėl žiauraus elgesio su Suvalkijos ūkininkų streiko dalyviais; 

1939 m. lapkričio 11 d. po sunkios ir ilgos ligos mirė Kauno miesto ligoninėje; 

1939 m. lapkričio 13 d. buvo palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse; 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS: 

Akcinės bendrovės „Varpas“ steigėjas, narys, pirmasis pirmininkas; 

Draugijos „Bendrija“ narys; 

Draugijos „Sveikata“ narys; 

Kauno „Rotary“ klubo narys; 

Kooperatyvo „Parama“ narys;  

Lietuvių draugijos agronomijos ir teisių pagalbai teikti narys; 

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti narys; 

Lietuvos advokatų tarybos narys ir jos pirmininkas; 

Lietuvos demokratų partijos narys (Centro komiteto narys); 

Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys ir pirmininkas; 

Lietuvos socialistų liaudininkų partijos narys; 

Lietuvos šaulių sąjungos narys ir Centro valdybos narys; 

Lietuvos teisininkų draugijos narys; 

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, vienas lyderių; 

Masonų ložės „Lietuva“ narys; 

Masonų ložės „Lietuvos Didieji Rytai“ narys; 

Odesos lietuvių kultūrinės draugijos „Rūta“ steigėjas ir narys; 

Sąjungos ginkluotoms krašto pajėgoms remti Centro valdybos narys;  

Vilniaus lietuvių kultūrinės draugijos „Rūta“ steigėjas ir narys;

 

ĮVERTINIMAS, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS:

1993 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Mykolui Sleževičiui priklausęs namas Kaune (K. Donelaičio g. 13) buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre ir buvo paskelbtas saugomu valstybės;  

1997 m. gruodžio 31 d. Mykolo ir Kazio Sleževičių tėviškės sodybos namas (Jurbarko rajono sav., Eržvilko sen., Daugėlių k.) buvo įregistruotas kultūros vertybių registre ir buvo paskelbtas saugomu valstybės;  

2001 m. spalio 9 d. Kauno miesto valdybos sprendimu gatvė Kaune (Vytėnuose) buvo pavadinta Mykolo Sleževičiaus vardu;   

Mykolo Sleževičiaus vardu gatvė yra pavadinta ir Vilniaus mieste; 

2003 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto centre, ant Kristijono Donelaičio gatvės namo Nr. 13, buvo atidengta memorialinė lenta su Mykolo Sleževičiaus bareljefu (skulptorius Leonas Strioga, architektas Alfredas Jakučiūnas), kurios užrašas skelbia: „Šiame name 1931–1939 m. gyveno Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, Steigiamojo, I, II, III seimų narys, advokatas Mykolas Sleževičius“); 

2006 m. birželio 12 d. Vilniuje, buvusioje Lietuvos Ministrų Kabineto rezidencijos vietoje (Gedimino pr. 13 / Vilniaus g.) atidengtas bareljefinis paminklas, skirtas Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus atminimui įamžinti (skulptorius Anicetas Vambutas); 

2007 m., minint 125-ąsias Mykolo Sleževičiaus gimimo metines, Paupyje (Raseinių r.) atidengtas medinis stogastulpis, skirtas Mykolo Sleževičiaus atminimui (skulptorius Zigmas Povilaitis);  

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Studijų metais pradėjo bendradarbiauti spaudoje. Nuo 1905 m. bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke“, 1907–1912 m. padedamas Petro Rusecko jį redagavo. 1909–1912 m. bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“ ir buvo faktiškasis leidinio redaktorius. Juose išspausdino nemažai vedamųjų straipsnių. 1911–1913 m. Vilniuje ėjo jo redaguojamas kooperacijos žurnalas „Bendrija“. Šiame žurnale publikuotas korespondencijas Mykolas Sleževičius pasirašydavo Miko, M. Girinaičio slapyvardžiais. 1913 rašė ir į „Varpą“.   Mykolas Sleževičius į lietuvių kalbą išvertė nemažai dramos kūrinių.  

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

1920-05-20 (4 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, [Kaunas, 1920–1922].

A.A. adv. Mykolas Sleževičius. Jo svarbiausieji gyvenimo duomenys ir darbai, XX amžius, 1939-11-13, p. 1, 10. 

A.A. Mykolas Sleževičius, Lietuvos žinios, 1939-11-13, p. 1–6. 

Akmenytė-Ruzgienė, Vilma. Lietuvos Steigiamojo Seimo Seniūnų sueiga: vyresniųjų konvento veiklos gairės, Parlamento studijos, 2020, Nr. 29, p. 98–142. 

Antrosios apygardos kandidatų Seiman sąrašai, Lietuva, 1922-09-17, p. 3. 

Bortkevičienė, Felicija. 34 bendro darbo metai, Lietuvos žinios, 1939-11-13, p. 3. 

Būtėnas, Julius; Mackevičius, Mečislovas. Mykolas Sleževičius. Advokatas ir politikas, Vilnius, 1995. 

Buv. Prezidento A. Stulginskio žodis prie M. Sleževičiaus kapo, Lietuvos žinios, 1939-11-14, p. 3. 

Čepas R. Ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius, in: Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai 1918–1940, Vilnius, 1997, p. 71–117. 

Dr. K. Griniaus kalba ant M. Sleževičiaus kapo, Lietuvos žinios, 1939-11-14, p. 3. 

Į Steigiamąjį Seimą, Lietuva, 1920-03-30, p. 2. 

Į Steigiamąjį Seimą, Lietuva, 1920-04-01, p. 2. 

III (Raseinių) apygardos rinkimų komisijos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-27, p. 3. 

III (Raseinių) rinkimų apygardos sąrašai, Lietuva, 1926-04-19, p. 4. 

III (Raseinių) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-28, p. 3. 

III. Raseinių apygardos rinkimų sąrašai, Lietuva, 1920-04-08, p. 1. 

IV (Telšių) apyg. rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-26, p. 3. 

IV. (Telšių) apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1920-04-13, p. 1. 

Kasparavičius, Algimantas. Mykolo Sleževičiaus profilis tarpukario Lietuvos užsienio politikoje (1919 04 12–10 06 ir 1926 06 15–12 16), in: Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940, Kaunas: Šviesa, 1999, p. 197–225. 

Lašas, Vladas. Prie M. Sleževičiaus karsto, Lietuvos žinios, 1939-11-13, p. 6. 

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus namas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/CAA81DAE-8C66-4D27-A4D4-8C3E5E907C30 (žr. 2022-10-24). 

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus namas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/CAA81DAE-8C66-4D27-A4D4-8C3E5E907C30 (žr. 2022-10-24). 

Mykolas Sleževičius, Draugas, 1939-11-14, p. 2. 

Mykolas Sleževičius, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/mykolas-slezevicius/ (žr. 2022-10-21). 

Mykolo ir Kazio Sleževičių tėviškės sodybos namas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/2D1D4396-6778-446E-8F81-DED23109A74E (žr. 2022-10-21). 

Mykolo Sleževičiaus laidotuvių tvarka, Lietuvos žinios, 1939-11-13, p. 12. 

Mirė Advokatų Tarybos pirmininkas, Vakarinis Lietuvos aidas, 1939-11-11, p. 1. 

Prušinskas, Konstantinas. Mykolas Sleževičius: politikas, visuomenės veikėjas, teatralas, Žemaičių žemė, 2014, Nr. 1, p. 14–19. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1922-11-09, Nr. 114, p. 6. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133, p. 1–2. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227, p. 11 – 12. 

Seimo rinkimų I Apygardos (Marijampolės) komisijos paskelbti kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-22, p. 3. 

Sleževičius Mykolas, in: Lietuvių enciklopedija, Boston, 1962, t. 27, p. 139–141. 

Sleževičius Mykolas, in: Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 52. 

Sruogienė, Vanda. Doma Sleževičienė pasakoja. Vėlybo rudens vainikas šviesiam Mykolui Sleževičiui pagerbti, Sėja, 1969, Nr. 4, p. 25–42. 

Stakeliūnaitė, Danutė. Sleževičius Mykolas, in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 467–474.

Stakeliūnaitė, Danutė. Sleževičius Mylokas, in: Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 336–341. 

Tamošaitis, Mindaugas. Mykolas Sleževičius, in: Algis Bitautas, Artūras Svarauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 367–374. 

Toliušis, Zigmas. Mykolas Sleževičius: biografijos bruožai, Kaunas, 1940. 

Valuckas, Andrius. Mirė valstiečių draugas, Lietuvos žinios, 1939-11-13, p. 3. 

Veilentienė Audronė. Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: opozicijos vienijimosi pradžia, Parlamento studijos, 2016, Nr. 21, p. 141. 

Vileišis, Jonas. Šviesiam Mykolo Sleževičiaus atminimui, Lietuvos žinios, 1939-11-13, p. 3. 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius