SIRUTAVIČIUS Vladas (1877–1967)

Vardas ir pavardė – Vladas SIRUTAVIČIUS 

Gimimo data ir vieta – 1877 m. balandžio 5 d., Kairiškių kaimas, Tryškių valsčius, Šiaulių apskritis  

Mirties data ir vieta – 1967 m. liepos 12 d. Bostonas (JAV)  

Palaidojimo vieta – [nėra duomenų] 

Profesija – inžinierius 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Julius Leonas Sirutavičius ir Teodora Sirtautaitė-Sirutavičienė, žemaičių bajorai  

Šeiminė padėtis – buvo vedęs du kartus; su pirmąja žmona Ona Šmitaite-Sirutavičiene (mirė 1919 m.) susilaukė dviejų sūnų, su antrąja žmona Irena Jankauskaite-Sirutavičiene susilaukė dukters 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d.–1921 m. sausio 17 d.

SEIMO NARIO VEIKLA: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d.–1921 m. sausio 17 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje, pagal „Darbo žmonių ir Socialdemokratų“ sąrašą Nr. 4 (jame buvo įrašytas 3-as);  Vladas Sirutavičius 1921 m. sausio 17 d. atsisakė Seimo nario mandato,  vietoje jo 1921 m. balandžio 24 d. Seimo nariu tapo Antanas Povylius (prieš tai šių pareigų atsisakius Peliksui Daugėlai ir Pranui Mažyliui)  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos socialdemokratų frakcijai; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: Nebuvo

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: Nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1920 m. gegužės 18 d. – deleguotas į Komisijų komisiją, kurios užduotis buvo apsvarstyti ir rekomenduoti Steigiamojo Seimo veiklai būtinų komisijų sąrašą;  

1920 m. gegužės 20 d. – deleguotas į Ekonominę komisiją, 

Seimo posėdžių metu Vladas Sirutavičius kalbėdavo retai. Kartu su kitais frakcijos kolegomis teikė interpeliacijas Ministrų Kabineto nariams dėl kratų ir areštų, siūlė atsakyti į interpeliacijas Jungtinės Karalystės parlamento pavyzdžiu.  Balsavo prieš Lietuvos Respublikos Prezidento instituciją.  1921 m. sausio 17 d., Steigiamajam Seimui susirinkus į pirmąjį plenarinį posėdį po Mažojo Seimo, buvo pranešta apie Vlado Sirutavičiaus sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato. 

IŠSILAVINIMAS 

1895 m. baigė Šiaulių gimnaziją;   

1896 m. įstojo į Peterburgo universiteto Gamtos fakultetą, po metu perėjo į Peterburgo Technologijos institutą;  

1897–1905 m. – studijavo Peterburgo Technologijos institute, kurį baigęs įgijo inžinieriaus technologo specialybę;  

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1896 m. įsitraukė į slaptos Peterburgo lietuvių studentų draugijos veiklą;   

1897 m. kartu su Povilu Višinskiu suorganizavo būrelį tautiniam sąjūdžiui remti;  

1898 m. įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP);  

1900–1907 m. buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Centro komiteto narys; 

Iki 1905 m., dar studijuodamas dirbo praktikantu statant Vilniaus elektrinę ir elektriku firmoje „Simen Schukert", kuri tiesė požeminį elektros tinklą Vilniaus mieste; 

1904 m. – vienas iš socialistinio lietuvių jaunimo konferencijos gimtinėje Kairiškiuose organizatorių; 

1905 m. kelis mėnesius dirbo vokiečių firmoje „Gebr. Koerting“ Berlyne, kuri rūpinosi centriniu pastatų šildymu ir ventiliacija;  

1905 m. grįžo į Lietuvą, kelerius metus dirbo Vilniaus technikos biure, projektavusiame įmones, rūpinosi centriniu viešbučių, teatrų ir pramonės įmonių šildymu;  

1905 m. – Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis (nuo LSDP buvo išrinktas į Didžiojo Vilniaus Seimo organizavimo komitetą, tačiau iš jo pasitraukė);  

1910 m. įsteigė bendrovę kartono fabrikui Kairiškėse statyti, parengė fabriko projektą, jame buvo perdirbama vietinė žaliava (fabrikas pradėjo veikti 1911 m.);  

Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusijos gilumą, dirbo inžinieriumi „International Harvester Co“ fabrike Liubercuose (20 km nuo Maskvos);   

1917 m. rugpjūčio 12–14 [25–27] d. dalyvavo Rusijoje veikusių lietuvių socialdemokratų organizacijų atstovų konferencijoje, mėginusioje įsteigti „LSDP Rusijoje veikiančių grupių suvienytąją organizaciją“; 

1918 m. pradžioje kurį laiką dirbo Lietuvos reikalų komisariate prie bolševikinės Liaudies komisarų tarybos tautybių reikalų komisariato;   

1918 m. grįžo į Lietuvą, įsitraukė į savivaldybių kūrimo darbą Akmenėje, Šiauliuose;   

1919 m. rugsėjo–spalio mėnesiais prisidėjo atkuriant Lietuvos socialdemokratų partiją Lietuvoje, tapo vienu iš partijos valdybos narių, registravusių jos įstatus Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje; 

1920 m. gegužės 15 d.–1921 m. sausio 17 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys; 

Pasitraukęs iš Steigiamojo Seimo susitelkė ūkinei veiklai, pramonės vystymui, dvare Kairiškiuose vystė pavyzdinį ūkį, atstatė ir išplėtė Kairiškių kartono fabriką, įsteigė plytų gamybos bendrovę, vienas iš modernios plytinės Daugeliuose statytojų, taip pat vienas iš eternito plytelių stogams dengti fabriko statytojų; 

Prekybos ir pramonės rūmų (vėliau – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų) narys, vadovavo Kartono ir popieriaus bei Plytų ir statybos sekcijoms; 

1935 m. vienas iš akcinė bendrovės „Pastogė“, planavusios statybas Šiaulių mieste, steigėjų; 

1936 m. iš savo lėšų pastatė mūrinę mokyklą Kairiškiuose;  

1937 m. paaukojo plytų Tryškių mokyklos statybai;  

1938 m. buvo vienas iš plytų gamybos bendrovės „Molis“ steigėjų, akcininkų ir valdybos narių; 

1939 m. balandžio mėn. Ministrų Taryba Vladą Sirutavičių paskyrė Ūkio tarybos nariu;  

1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje; 

1944 m. vasarą, Lietuvą užimant Sovietų Sąjungai, pasitraukė į Vokietiją;  

Priklausė LSDP Užsienio delegatūrai. Dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) veikloje, dirbo jo Veiklos planavimo komisijoje, vadovavo jos Pramonės ir amatų skyriui; 

1949 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, gyveno Bostone; 

1967 m. liepos 12 d. mirė Bostone (JAV). 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS: 

Akcinės bendrovės „Molis“ steigėjas;

Akcinės bendrovės „Pastogė“ steigėjas;  

Karvių augintojų draugijos narys;   

Kiaulių augintojų draugijos narys; 

Lietuvos socialdemokratų partijos narys (LSDP Centro komiteto narys); 

Lietuvos šaulių sąjungos narys (vienas iš šaulių namų Tryškiuose statybos rėmėjų);  

Prekybos ir pramonės rūmų (vėliau Prekybos, pramonės ir amatų rūmų) narys; 

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) narys;  

Lietuvių inžinierių draugijos (emigracijoje JAV) garbės narys; 

ĮVERTINIMAS, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS:

Vlado Sirutavičiaus vardu pavadinta gatvė Kairiškiuose, Akmenės rajone. 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Rašė į periodinius leidinius „Varpas“, „Darbininkų balsas“ ir kt., būdamas emigracijoje bendradarbiavo laikraštyje „Darbas“.  Iš lenkų kalbos išvertė ir parengė spaudai brošiūras: 

Ar dabar yra baudževa? Apie išnaudojimą poreforminiame kaime, pagal lenkišką sutaisē Parmazonas [Vl. Sirutavičius]; išleidē P.L.S.R., [Sankt Peterburg : Peterburgo lietuvių studentų ratelis], 1899. 

Trumpa Prancūzijos revoliucijos istorija, vertė Vl. Sirutavičius. 

Dikšteinas, Šimonas. Kas iš ko gyvena, vertė V. Sirutavičius, [Bitėnai] : išleido L.S.D.P., 1902, 

Šaltiniai ir literatūra: 

1920-05-18 (3-as posėdis), 1920-05-20 (4-as posėdis), 1920-05-31 (9-as posėdis), 1921-01-17 (55 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922.

Į Steigiamąjį Seimą. V Rinkimų Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1920, balandžio 9, p. 2.

Įstojusių ir išstojusių steigiamojo Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1921, Nr. 66. 

Išstojusiųjų ir naujai įstojusių Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1921, Nr. 65. 

J. S. Iš Didžiojo Vilniaus Seimo istorijos, Vilniaus aidas, 1925, spalio 4, p. 2–3. 

Jau pradėjo veikti Akc. „Molio“ bendrovė, Vakarai, 1938, balandžio 28, p. 4. 

Masiulienė, Rita. Vladas Sirutavičius ir Kairiškiai, Papilė, II-III d., Vilnius: Versmė: 2006, p. 359–369. 

Mitrulevičius, Gintaras. Sirutavičius Vladas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p., p. 331–333.

Rozga, Leopoldas. Kairiškių pramonės likimas, Papilė, I d., Vilnius: Versmė, 2004, p. 321–325. 

Sonda, Jonas. Sirutavičius Vladas, Lietuvių enciklopedija, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1962, T. 27, p. 505–506. 

Sudaryta Ūkio Taryba, Žemaičių prietelius, 1939, balandžio 21, p. 5. 

Šaulių S-gos vadas pulk. Saladžius Tryškiuose, Trimitas, 1935, Nr. 44, p. 816. 

Šiaulių apskrities savivaldybė stato mokyklas, Ūkininko patarėjas, 1937, sausio 21, p. 11. 

Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Kaunas, 1920 m. gegužės 14 d., Laikinosios Vyriausybės Žinios, 1920, Nr. 31. 

Vladas Sirutavičius, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/Straipsnis/Vladas-Sirutavicius-86786 (žr. 2020-10-15)

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius