Darius Gerbutavičius – Lietuvos laisvės gynėjas, vienas iš 1991 m. sausio 13-osios aukų, žuvo Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš atkurtą Lietuvos valstybę metu. 1991 m. sausio 13-osios naktį buvo nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje. Darius Gerbutavičius žuvo būdamas 17 metų. 

Darius Gerbutavičius gimė 1973 m. liepos 14 d. Vilniuje,  Vincės Gerbutavičienės (Martinėnaitės) ir Antano Gerbutavičiaus šeimoje, buvo vienturtis sūnus. Buvo krikštytas Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje Vilniuje.  Pirmąją Komuniją priėmė Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčioje Žvėryne.  

Vilniuje lankė 146-ąjį vaikų lopšelį-darželį (dabar – lopšelis-darželis „Žiburėlis“). 1980–1988 m. mokėsi Vilniaus 43-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus „Ryto“ progimnazija). 1988 m. baigęs devynias klases įstojo į Vilniaus 3-ąją statybininkų mokyklą (dabar – Vilniaus statybininkų rengimo centras), kur siekė įgyti staliaus–dailidės specialybę ir vidurinį išsilavinimą.  Žuvo likus keliems mėnesiams iki mokslo baigimo. 

Domėjosi motociklais, turėjo polinkį į meistrystę ir piešimą.  

1989 m. rugpjūčio 23 d. kartu su šeima ir artimaisiais dalyvavo „Baltijos kelyje“. 

1991 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, buvo aktyvus sąjungos narys. 

1991 m. sausio 11–13 d. budėjo Vilniuje prie Spaudos rūmų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, Televizijos bokšto. 

1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų desantininkų buvo nušautas prie Televizijos bokšto. Peršautas penkiomis kulkomis, mirtina – pataikė į plaučius. 

Buvo pašarvotas Šv. Teresės bažnyčioje Vilniuje.  

1991 m. sausio 16 d. – kartu su kitomis Sausio 13-osios aukomis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje. 

Apdovanojimai:

1991 m. sausio 14 d. Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos nutarimu už narsumą ginant Lietuvos Nepriklausomybę Darius Gerbutavičius buvo apdovanotas (po mirties) Šaulių žvaigždės ordinu. 

1991 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr. I-952 už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Darius Gerbutavičius apdovanotas (po mirties) I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas). 

1992 m. sausio 9 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Darius Gerbutavičius buvo apdovanotas (po mirties) Sausio 13-osios atminimo medaliu. 

2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines, Darius Gerbutavičius apdovanotas (po mirties) I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. 

Atminimo įamžinimas: 

1991 m. lietuvių šaulių išeivijoje pastangomis, 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių šaulių Dariaus Gerbutavičiaus ir Igno Šimulionio atminimui Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mičigano valstijoje, Mančesteryje, buvo pastatytas koplytstulpis. 

1992 m. Dariaus Gerbutavičiaus žūties vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius), buvo atidengtas paminklas. 

1996 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, Televizijos bokšto prieigose esančiai Vilniaus gatvei (buvusiai Žaibo g.)  buvo suteiktas Dariaus Gerbutavičiaus vardas. 

1996 m. atidengta atminimo lenta prie namo, kuriame gyveno Darius Gerbutavičius (A. P. Kovaliuko g. 32, Vilnius). 

1996 m. atidengta atminimo lenta Vilniaus statybininkų rengimo centre (buvusioje Vilniaus 3-ojoje statybininkų mokykloje), kur mokėsi Darius Gerbutavičius. 

2006 m. Vilniaus „Ryto“ vidurinė mokykla kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru išleido knygą: Sausio 13-oji ‒ Lietuvos dvasios pergalė: Darių Gerbutavičių, žuvusį 1991 metų Sausio 13-ąją, prisimenant, sudarė Vilma Riabovienė, Vilniaus „Ryto“ vidurinė mokykla. Vilnius: Versus aureus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006. 

2008 m. buvo išleistas vaizdo įrašas (DVD, 65 min.) Sausio 13-oji ‒ Lietuvos dvasios pergalė: Darių Gerbutavičių prisimenant, komentarų autorė Vida Kniūraitė, Kaunas: Studija be pykčio, 2008. 

2016 m. atidengta atminimo lenta Vilniaus „Ryto“ progimnazijoje (buvusioje – Vilniaus 43-ojoje vidurinėje mokykloje), kurioje mokėsi Darius Gerbutavičius. 

Lietuvos Laisvės gynėjo Dariaus Gerbutavičiaus atminimo įamžinimas Vilniaus „Ryto“ progimnazijoje.

1991 metų liudijimai apie Darių Gerbutavičių: 

„Kai nuo televizijos bokšto pusės pasigirdo šūviai, ūžavusi minia pakriko tvoros link. Pasak mačiusių, keturi berniukai bėgo nuo šūvių paskutiniai. Darius Gerbutavičius krito pirmas: kulkos pataikė į kojas. Jau prie tvoros, dar įsikibęs rankomis, bandė perlipti – peršovė rankas. Penktoji kulka į nugarą buvo paskutinė.

Darius gimęs 1973-ųjų liepos 14 dieną, ir šiemet jis būtų sulaukęs tik aštuoniolikos. Gyveno gyvenimą paprastą, kaip ir daugelis jo bendraamžių. Dar globiamas rūpestingo tėvų žvilgsnio. Prisirišęs prie namų, mėgo leisti vakarus jam skirtame kambario kamputyje: čia jo magnetofonas, keletas knygų. Ramios ir nerūpestingos vaikystės dienos.

Kai baigė 43-ojoje mokykloje aštuonias klases prisirinkęs trejetų, visi namiškiai nutarė – tegul bus stalius. Ir Darius įstojo į Vilniaus 13-ąją statybininkų mokyklą. Mama tyliai džiaugėsi – su šia specialybe tikrai neprapuls.

Dabar jo bendramoksliams – gamybinė praktika, berniukai išsiskirstę po statybų aikšteles. Mokykloje suradau grupės auklėtoją Genę Jurkūnienę.
– Buvo doras ir ramus, iš tų, kurie nekrinta į akis, nemėgsta išsiskirti ar išsišokti. Jo žūtis labai sukrėtė mano mokinius: mačiau, kaip ašarų pilnom akim visi stengėsi nors smulkia paslauga prisidėti palydint draugą į paskutinę kelionę.

Miršta žmogus – krinta žvaigždė. Kaip sunku begalinio sielvarto prislėgtai motinai... Mintyse vienas kitą gena pergyventos nakties vaizdai. Ji bergždžiai bando išsiaiškinti bent sau – kaip, už ką?

– Šiandien, stovėdama prie bokšto, galvojau – likimas. Juk minios žmonių stovėjo vienas prie kito... Likimas pasirinko mūsų vaiką, mano vienatinį sūnų. Gimė sunkiai, baimėj didžiausioj auginom. Kaip reikės gyventi toliau?

Tą vakarą tėvai išlydėjo Darių pro duris šiltai aprengtą. Sakėsi eisiąs su draugais budėti prie parlamento. Išgirdusi pirmuosius šūvius, negeros nuojautos persmelkta mama puolė prie telefono, iki ryto skambino Dariaus draugams. Buvo kartu, sakė draugai, bet pradėjus šaudyti, visi išbėgiojo. Nieko nematė, nieko nežino.

Turbūt ne vienas ir matė, ir žinojo, bet sukrėsti nedrįso pasakyti teisybės, naiviai tikėdamiesi atitolinti baisią žinią.

Gerbutavičiai surado sūnų. O radę pašarvojo šv. Teresės bažnyčioje.

– Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose.

Skaudi paguoda nebeišmanančiai kuo pasiguosti motinai. Tebus paguoda jai visų Lietuvos motinų ašaros – jos apverkė Darių kaip savo vienatinį sūnų.“

Iš: Lietuva, 1991 01 13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai. Vilnius: Spaudos departamentas, 1991, p. 45.

Šaltiniai ir literatūra: 

Baužytė J., Gerbutavičius Darius, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius 2004, t. 6, p. 593.

Darius Gerbutavičius, Lietuva 1991.01.13: dokumentai liudijimai atgarsiai, Vilnius, 1991, p. 42-43.

Darius Gerbutavičius, Lietuvos laisvės sąjūdis, V., 1998, p. 240.

Ganusauskas, Edmundas. Gyvoji  barikada. 1991 01 13, Vilnius: Mintis, 2010. 

Gėla, V.: [pokalbis su žuvusiojo motina / kalbėjosi] Ona Stankevičiūtė, Respublika, 1997, sausio 11, priedas „Brigita“, p. 3.

Lazauskaitė, Jurgita, Darius Gerbutavičius, Vilnijos vartai. Vilniaus apskrities kraštotyra, http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/darius-gerbutavicius/ (žr. 2020-11-30) 

Lietuvos radijo ir televizijos centro statinių komplekso Dariaus Gerbutavičiaus žuvimo vieta, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/362c4131-e608-4fbf-bd13-0d99b6949061

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl apdovanojimo I-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu“, Vilnius, 1991 m. sausio 15 d. Nr. I-952, Teisės aktų registras,  https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D2D5E7AF9DB3 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas „Dėl apdovanojimo Sausio 13-osios atminimo medaliu“, Vilnius, 1992 m. sausio 9 d. Nr. I-2193, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D88E9691A9AF

Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos nutarimas, Kaunas, 1991 m. sausio 14 d., Trimitas, 1991, Nr. 3, p. 1.

Paminklai. Vilniaus miestas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Vilniaus_m_paminklai.htm (žr. 2020-11-30)

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl laisvės gynėjų, žuvusių 1991 m. sausio 13 d., įamžinimo, Vilnius 1996 m. vasario 7 d. Nr.101, https://aktai.vilnius.lt/document/21000123 (žr. 2020-11-30)

Parengė Žydrūnas Mačiukas ir Loreta Rakauskienė,
Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius