Sausio 15 d. (antradienis) 

Lietuvoje: 

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutarė atkurti Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus ordiną. Juo tos pačios dienos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu pirmieji apdovanoti trylika asmenų, žuvusių ginant Lietuvos radijo ir televizijos pastatus.

Suformuota valstybinė komisija sausio 11–13 dienomis įvykdytiems SSRS armijos nusikaltimams tirti. Komisijos pirmininku išrinktas Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju – Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka.

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos Gynybos fondo komisija. Jos pirmininku paskirtas Aukščiausiosios Tarybos deputatas Vladas Terleckas.

Lietuvos Vyriausybės rūmuose SSRS Federacinės tarybos delegacija susitiko su Vilniuje dislokuotų karinių pajėgų vadovais. Kariškiai tvirtino, kad komendanto valanda yra paskelbta ne jų iniciatyva. Trišalėse „derybose“ pavyko susitarti, kad artimiausiu metu komendanto valanda Vilniuje bus atšaukta. Be Vyriausybės narių, šiose derybose dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos deputatas Mečys Laurinkus ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka.

Per Lenkijos TV kalbėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Jis pranešė, kad yra pasirengęs užsienyje sudaryti Lietuvos emigracinę Vyriausybę, jeigu teisėta Vyriausybė Lietuvoje bus jėga pašalinta. Tą pačią dieną jis išvyko į Londoną susitikti su Britanijos Vyriausybės atstovais.

Į Lietuvą susipažinti su situacija ir perskaityti Lietuvos parlamentarams Moldovos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo deklaracijos atvyko Moldovos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Victoras Puscasas, Aukščiausiosios Tarybos deputatai – dviejų komitetų pirmininkai Valerius Matejus ir Vasilis Nedelčiukas.

Į Lietuvą atvyko Gruzijos Aukščiausiosios Tarybos deputatai Merabas Uridija, Iraklijus Melašvilis ir Temuras Nergadzė. Jie atvežė Gruzijos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo protestą, pasirašytą sausio 13 dieną.

Išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta Lietuvoje, atvyko trys SSRS liaudies deputatai. Po poros dienų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje kalbėjęs Stepanas Sulakšinas pasakė, kad jam gėda dabar važiuoti į Maskvą, nes ten tiesos žodžiams prasimušti bus taip pat sunku, kaip lietuviams – į laisvę. Jis paprašė lietuvių tikėti, kad Vilniuje buvo ne rusų, o SSRS komunistų partijos tankai ir kareiviai.

Vėlai vakare į Maskvą iš Vilniaus išvyko SSRS Federacijos Tarybos delegacija.

Į Vilnių Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu atvyko Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos delegacija – Borisas Giunteris, Sergejus Naumčikas ir kt.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose kalbėjo Nižnij Novgorodo miesto tarybos deputatas Aleksejus Svetličnyj.

Grigiškėse SSRS kariuomenės šarvuotis sutraiškė lengvąjį automobilį „Volga“. SSRS kariškiai nepraleido į įvykio vietą atvykusios Lietuvos autoinspekcijos mašinos.

Latvijoje, Estijoje: 

Rygoje ginkluotas OMON'o būrys užpuolė Policijos akademiją, sumušė kelis trečiakursius ir pagrobė visus sandėlyje laikomus ginklus. Policijos pajėgos iš visos Latvijos atvyko į Rygą, kad sumažintų galimybę kilti ginkluotiems konfliktams. 

Apie 10 tūkst. žmonių dalyvavo Latvijos Interfronto organizuotame mitinge, kuriame „nacionalinio gelbėjimo komitetas“ paskelbė, kad prisiima įstatymų leidimo ir įgyvendinimo teises. Latvijos KP CK pasiūlė Latvijos gyventojams rinkti naują Aukščiausiosios Tarybos pirmininką ir ministrų kabinetą. Kai kurios stambios gamyklos Rygoje paskelbė streiką.

Latvijos komunistų partijos CK pasmerkė Baltijos respublikų ir RSFSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pareiškimą dėl įvykių Lietuvoje ir Boriso Jelcino pasisakymą. Nutarta kreiptis į Michailą Gorbačiovą, kad jis Latvijoje įvestų prezidentinį valdymą.

Estijos Respublikos Aukščiausioji Taryba ratifikavo Rusijos ir Estijos sutartį dėl tarpvalstybinių santykių, kurią Arnoldas Rüütelis ir Borisas Jelcinas pasirašė Maskvoje sausio 12 d.

Taline ties Vyriausybės rūmais įvyko rusakalbių gyventojų mitingas (susirinko apie 5 tūkstančiai žmonių). Mitinge taip pat dalyvavo Estijos Aukščiausiosios Tarybos „Ravnopravije“ frakcijos nariai. Rusijos ir Estijos sutartis buvo pavadinta Miuncheno sąmokslu ir pareikalauta paleisti Vyriausybę bei Aukščiausiąją Tarybą ir sumažinti kainas. Koordinacinis komitetas pasiūlė Estijos Aukščiausiajai Tarybai atsakyti į jų reikalavimus per 24 val.

SSRS Aukščiausioji Taryba išplatintas Latvijos deputatų atviras laiškas SSRS prezidentui dėl tragiškų įvykių Lietuvoje, kuriame 9 deputatai pareikalavo nedelsiant nutraukti karinės jėgos panaudojimą ir pradėti baudžiamąjį procesą prieš tuos, kurie organizavo masines žudynes Lietuvoje.

REAKCIJA PASAULYJE  

JAV: 

SSRS užsienio reikalų ministru paskirtas Aleksandras Bessmertnychas. Tą pačią dieną jam paskambino JAV ambasadorius Jackas Matlockas ir informavo, kad JAV Vyriausybė smerkia SSRS veiksmus Baltijos šalyse.

Prie piketuojančiųjų ties SSRS ambasada Vašingtone prisijungė didžiausių JAV profsąjungų atstovai. 

Los Andželo (Kalifornija) miesto taryba pasmerkė SSRS karinių pajėgų veiksmus Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse ir nutarė pradėti susigiminiavimo paskelbimo su Kauno miestu procesą. 

Niujorke įsikūręs Tarptautinis komitetas žurnalistams ginti pasiuntė laišką SSRS prezidentui, kuriame paragino Michailą Gorbačiovą imtis priemonių žiniasklaidos atstovams prieš karinį smurtą Lietuvoje apginti. Bendrą pareiškimą, kad prisijungia prie Tarptautinės žurnalistų sąjungos reikalavimų, paskelbė Čekijos ir Slovakijos žurnalistų sąjungos.

Kanada: 

Kanados parlamento Bendruomenių Rūmai vienbalsiai priėmė rezoliuciją, smerkiančią brutalų ir nepriimtiną jėgos panaudojimą Lietuvoje. Rezoliucijoje kreipiamasi į Michailą Gorbačiovą ir raginama vengti smurto prieš Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus ir demokratiškai išrinktas jų vyriausybes. 

Toronto miesto taryba, pagerbdama žuvusiuosius sausio 13-ąją Vilniuje, paskelbė sausio 20 dieną oficialia miesto gedulo diena. Nurodyta iškabinti Lietuvos Respublikos trispalves vėliavas ir jas pusiau nuleistas laikyti iki sausio 26 dienos. Taryba savo nutarime nutarė kreiptis į miestų, su kuriais giminiuojasi – Kijevo ir Volgogrado miestų tarybas, kad jos paremtų Toronto iniciatyvą ir pareikštų Lietuvai užuojautą dėl tragiškų įvykių Vilniuje, kreiptųsi į Michailą Gorbačiovą ir paprašytų nutraukti jėgos panaudojimą, kad pareikalautų ginti demokratiją, kaip pridera Nobelio taikos premijos laureatui, kad susigiminiavusių miestų tarybos kartu su Toronto miesto taryba paremtų Baltijos valstybių nepriklausomybės siekius, kad kartu reikalautų sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeilinį posėdį aptarti, kaip greičiausiai galima būtų sustabdyti prievartos aktus ir nepriklausomybės siekių užgniaužimą Baltijos valstybėse.

Australija: 

Australijoje keli šimtai žmonių protestavo prie SSRS atstovybės geležinių vartų. Protesto demonstracijos buvo surengtos Sidnyje, Melburne, Kanberoje, Adelaidėje.

Europos Bendrija: 

EB Europos Tarybos ministrų komitetas pasirašė komunikatą, kuriame pareiškė, kad nauji Maskvos smurto veiksmai Baltijos kraštuose gali pakenkti bendradarbiavimui su SSRS. Komunikate pasmerktas jėgos naudojimas prieš civilius gyventojus ir reikalaujama nedelsiant nutraukti smurtą, kuris pažeidžia Helsinkio ir Paryžiaus susitarimus.

Islandija: 

Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas paprašė SSRS ambasados, kad jam būtų išduota viza atvykti į Baltijos šalis.

Švedija: 

Švedijos premjeras Ingvaras Carlssonas pareiškė, kad dėl įvykių Lietuvoje visa atsakomybė tenka SSRS vadovybei. Jo nuomone, Michailas Gorbačiovas dabar yra išvien su kariškiais ir šaudoma buvo jo nurodymu. „Kremlius nutarė okupuoti Baltijos šalis“, – pasakė Švedijos premjeras.
Švedijos liberalų partija nutarė nutraukti bet kokią paramą SSRS ir išplėsti pagalbą Baltijos šalims.

Švedijos emigracijos tarnyba nutarė iš Švedijos neišsiųsti žmonių, atvykusių iš Baltijos šalių ir Persijos įlankos regiono.

Stokholme atidarytas Latvijos ir Estijos informacijos centras. Atidaryme dalyvavo beveik visų valstybių, akredituotų Švedijoje, ambasadoriai.

Suomija: 

Suomijos užsienio reikalų ministras Perttis Kullervo Paasio apgailestavo dėl įvykių Vilniuje. Kalbėdamas Suomijos parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdyje, jis pasmerkė ginklo panaudojimą prieš civilius gyventojus, tačiau pažymėjo, kad kol kas situacija nėra visiškai aiški, taip pat neaišku, kas įsakė šaudyti.

Danija: 

Danijos ministras pirmininkas Poulas Schluteris pasiuntė laišką SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui, kuriame pareiškė susirūpinimą dėl karinės intervencijos Lietuvoje. Panašaus turinio laišką pasiuntė SSRS Aukščiausiajai Tarybai Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas.

Prancūzija: 

Prancūzijos Europos reikalų ministrė Elisabeth Guigou pareiškė: „Mes neturime Rytų šalims diktuoti, kaip joms elgtis. Pagalba yra vienintelė priemonė, kuri gali pakreipti įvykius gerąja linkme. Ar jūs tikite, kad, nutraukus santykius su Maskva, pagerėtų Baltijos šalių situacija, kad ir kokia bloga ji bebūtų?“
Paryžiuje vyko demonstracijos prieš sovietų vykdomą smurtą Lietuvoje. Prie sovietų ambasados susirinko apie 500 žmonių. Paryžiaus katedroje kardinolas Lustijé aukojo mišias už taiką pasaulyje ir Lietuvą.

Vokietija: 

Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dietrichas Genscheris pareiškė, kad dėl įvykių Lietuvoje Vokietijos santykių su SSRS nereikėtų keisti.

Italija: 

Romoje prie SSRS ambasados ir konsulato surengtos dvi protesto demonstracijos, kuriose SSRS buvo smerkiama dėl smurto Baltijos šalyse.
Italijos komunistų partija, kaip ir kitos Italijos politinės partijos, pareiškė solidarumą Lietuvos žmonėms ir pasmerkė kruvinas akcijas Vilniuje.

Italijos ministras pirmininkas Giulio Andreottis pareiškė, kad labai liūdna dėl įvykių Lietuvoje, bet, pasak jo, reikia pripažinti, jog niekas negali reikalauti, kad dėl „perestroikos“ SSRS subyrėtų anksčiau, negu bus sukurta tokia konstitucinė ir ekonominė sistema, kad atskiri autonominiai judėjimai galėtų rasti savą išraiškos formą. Andreottis patikino suprantąs, jog tankai negali neiššaukti stiprios emocinės reakcijos, tačiau taip pat suprantąs, kad egzistuoja „gyvybiškai svarbūs valstybės interesai“. 

Italijos–Lietuvos asociacija, vadovaujama prof. Paolo Barbio, priėmė pareiškimą, kuriame pasmerkė sovietinės armijos kruviną akciją Vilniuje. Pareiškime sakoma, kad Italija nepamiršo gėdingo Stalino-Hitlerio pakto, kad smerkia represijas, kurių Maskva ėmėsi prieš laisvai išrinktą Lietuvos parlamentą ir teisėtą Vyriausybę, kad sveikina Lietuvos žmones, atsilaikančius prieš tokį žiaurų puolimą ir ginančius savo politinę laisvę.

Ukraina: 

Kijevo miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas neeiliniame posėdyje priėmė nutarimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl pastarųjų dienų įvykių Lietuvoje. Pareiškime sakoma, kad tai pavojingas precedentas bandyti nuversti teisėtai išrinktą valdžią ir už tokius smurto veiksmus prezidentas Gorbačiovas yra tiesiogiai atsakingas. Posėdis nutarė kreiptis į Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Leonidą Kravčiuką, kad šis prisijungtų prie Rusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovų kreipimosi į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Javierą Perezą de Cuellarą. Pareiškimas baigiamas užuojautos žodžiais Lietuvos žmonėms ir žuvusiųjų artimiesiems.

Ukrainos mokslų akademijos Mašinų statybos institutas surengė mitingą ir priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo, kad Ukrainos Aukščiausioji Taryba pareikštų protestą SSRS prezidentui dėl to, kad Lietuvoje buvo panaudotas ginklas. Pasirašė 115 darbuotojų.

Lenkija: 

Krokuvoje respublikinio fondo „Lenkija–Lietuva“ Pagalbos Lietuvai komitetas nutarė pasiūlyti Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai įkurti Krokuvoje Lietuvos informacijos centrą, kuris galėtų veikti tol, kol Lenkija su Lietuva oficialiai užmegs diplomatinius santykius.

Liublino miesto taryba pasiūlė, kad jeigu Lenkijoje bus sudaryta Lietuvos egzilinė Vyriausybė, Liublinas pasirengęs jai suteikti visas darbo sąlygas.

Sovietų Sąjunga: 

Leningrado Afganistano karo veteranų asociacija paskelbė protestą, kad armija būtų naudojama politiniams tikslams.

Reikalavimą nedelsiant išvesti visas SSRS ginkluotąsias pajėgas iš Baltijos respublikų pasiuntė SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui SSRS liaudies deputatas akademikas Dmitrijus Lichačiovas.

Baltarusija: 

Minske susirinkę į SSRS tarpparlamentinės ekologinės tarybos posėdį Baltarusijos, Baškirijos, Gruzijos, Moldovos, Totorijos, Udmurtijos, Ukrainos, Čiuvašijos ir Jakutijos atstovai priėmė deklaraciją, kuria pareikalavo nustoti karinėmis priemonėmis kištis į suverenios Lietuvos vidaus reikalus.

Parengė Angonita Rupšytė