Sausio 18 d. (penktadienis)
Lietuvoje:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė išplatino pareiškimą „Dėl melo apie Lietuvą, skleidžiamo per SSRS masinės informacijos priemones“.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius nusiuntė telegramą SSRS ministrui pirmininkui Valentinui Pavlovui, reikalaudamas imtis visų priemonių, kad nedelsiant būtų nutraukti neteisėti SSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmai Lietuvos teritorijoje, grąžinti užimti pastatai ir atlyginti padaryti nuostoliai, o kalti asmenys būtų griežtai nubausti.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje kalbėjęs Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius pranešė, kad nepaisant to, jog SSRS kariuomenė teigia, jog komendanto valanda nėra įvesta, iš tikrųjų ties pagrindiniais išvažiavimais iš Vilniaus ir svarbiausiose miesto sankryžose stabdomi automobiliai, tikrinami piliečių dokumentai, kad pastaruoju metu ypač suintensyvėjo jaunuolių gaudymas į SSRS kariuomenę, kad departamentui žinoma 30 atvejų, kai jaunuoliai buvo grobiami gatvėje, eilėse, visuomeniniuose pastatuose.
Iš Lodzės į Vilnių atvežta 14 tonų maisto ir vaistų.
Kauną pasiekė Lietuvių katalikų religinės šalpos ir Lietuvos vyčių konteineris su medicinine aparatūra.
Latvijoje, Estijoje:
Į Rygą atvyko SSRS vidaus reikalų ministerijos komisija. Premjeras Ivaras Godmanis telefonu kalbėjosi su SSRS vidaus reikalų ministru Borisu Pugo.
Aštuoni SSRS parlamentinės delegacijos atstovai, vadovaujami SSRS liaudies deputato Anatolijaus Denisovo, atvykę į Rygą nustatė tik vieną nesantaikos faktą tarp OMON'o ir Latvijos vidaus reikalų ministerijos ir konstatavo, kad Latvijoje situacija yra normali.
Estijos Vyriausybė pradėjo organizuoti barikadų statybą Toompea.
PASAULIO REAKCIJA:
Europos Bendrija:
Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrai, susirinkę į skubų posėdį Paryžiuje, svarstė padėtį Lietuvoje ir antrą kartą įspėjo SSRS, kad EB gali įšaldyti ne tik ekonominę, bet ir humanitarinę pagalbą.
NATO:
Lietuvos klausimą Briuselyje svarstė NATO atstovai. Buvo kalbama, kad, užsitęsus įvykiams Lietuvoje, vertėtų atsisakyti ketinimų leisti Michailui Gorbačiovui apsilankyti NATO būstinėje.
Vatikanas:
Popiežius Jonas Paulius II vėl išreiškė rimtą susirūpinimą dėl padėties Baltijos respublikose.
JAV:
JAV Katalikų konferencijos Socialinių reikalų ir pasaulio taikos departamento Tarptautinės politikos komitetas paskelbė pareiškimą (pasirašė arkivyskupas Johnas R. Roachas) dėl padėties Baltijos valstybėse. Pareiškime sakoma, kad komitetas kreipėsi į Bushą, ragindamas pasitelkti visas jam suteiktas galias, kad kuo greičiau būtų išspręsta krizė Baltijos regione. Pridurta, kad komitetas jau kreipėsi ir į SSRS valdžios atstovus, kviesdamas nutraukti prievartą ir pradėti nuoširdų dialogą ir derybas.
Čekoslovakija:
Čekijos ir Slovakijos vyskupų konferencija atsiuntė Lietuvos vyskupų konferencijai laišką, kuriame Lietuvos tikintieji skatinami tikėti, kad laisvė bus atgauta.
Sovietų Sąjunga:
Protestuodamas dėl karinės jėgos smurto prieš Lietuvos gyventojus, atsistatydino SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo patarėjas Nikolajus Petrakovas.
Baltarusija:
Minsko miesto taryba ir Baltarusijos komjaunimo CK pasmerkė jėgos panaudojimą Lietuvoje. Deputatai pareiškė, kad „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ sudarymas prieštarauja konstitucijai ir gali sukelti pilietinį karą. Priimtoje rezoliucijoje sakoma, kad SSRS kariuomenės veiksmai yra nukreipti prieš teisėtai išrinktą Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ir Vyriausybę. Rezoliucijoje raginama leisti patiems lietuviams spręsti savo likimą.
Švedija:
Švedijos trijų parlamentarų delegacijai, vykstančiai į Lietuvą, SSRS ambasada Stokholme neišdavė vizų.
Sausio 19 d. (šeštadienis)
Latvijoje, Estijoje:
Latvija laidojo Robertą Murnieką, žuvusį prie Vecmilgravio tilto.
Latvijos Aukščiausioji Taryba sudarė Gynybos komisiją (Anatolijus Gorbunovas, Ivaras Godmanis, Jānis Dinēvičius, Romualdas Ražukas, Andrejus Inkulis).
„Visos Latvijos nacionalinio gelbėjimo komitetas“ paskelbė politinį pareiškimą, kuriame sakoma: „atėjo lemiamas momentas, situacija Respublikoje kritiška. Valdantieji sluoksniai atvedė Latviją prie bedugnės krašto“, „daugiau su tuo taikstytis nebegalima“, „susidariusioje situacijoje Latvijos nacionalinis gelbėjimo komitetas imasi atsakomybės už tolesnį Latvijos likimą ir skelbia, kad visa valdžia pereina į jo rankas“.
Išplatinta „Visos Latvijos liaudies susirinkimo“ rezoliucija, kurioje sakoma, kad susirinkimas pritaria tam, kaip SSRS Aukščiausiojoje Taryboje sesijoje sausio 14 d. prezidentas Michailas Gorbačiovas įvertino situaciją Lietuvoje, ir visiškai pritaria būdams įvesti konstitucinę tvarką šioje respublikoje. Rezoliucijos pabaigoje sakoma: „Latvija privalo likti atnaujintoje SSRS“.
Estijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Arnoldui Rüüteliui SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo pavedimu skambino SSRS AT pirmininko pavaduotojas Anatolijus Lukjanovas. Telefonu jis pareiškė, kad tokių įvykių, kokie buvo Lietuvoje, Estijoje būti negali.
PASAULIO REAKCIJA:
Sovietų Sąjunga:
SSRS užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Čiurkinas spaudos konferencijoje kalbėjo apie sausio 18 d. įvykusį SSRS užsienio reikalų ministro Aleksandro Bessmertnycho susitikimą su JAV ambasadoriumi Jacku Matlocku, kuriame buvo aptarti įvykiai Persijos įlankoje ir Baltijos šalyse. Šiame susitikime užsienio reikalų ministras pareiškė nepasitenkinimą JAV Kongreso ir spaudos reakcija į įvykius Lietuvoje. Buvo sakoma, kad JAV „organizuota kampanija gali turėti priešingą efektą ir dar labiau komplikuoti situaciją“. „Maskvos tikslas – užmegzti dialogą, vesti derybas, o Vakarų nihilistiškas požiūris tai gali tik sutrukdyti“, – pasakė Čiurkinas.
SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pašalino iš svarbiausių valstybinių institucijų septynis reformų šalininkus. Tarp jų Leonidą Abalkiną, Jevgenijų Primakovą, Aleksandrą Jakovlevą. Prieš tai buvo atleisti du ekonomistai, rengę SSRS ekonominės reformos programą –Stanislavas Šatalinas ir Nikolajus Petrakovas. Pastarasis kartu su kitais 29 liberalais buvo pasirašęs pareiškimą, kuriame Maskvos veiksmus Lietuvoje vadino nusikaltimu.
RSFSR KP CK politbiuro pareiškime sakoma, kad komunistai, kaip ir visi rusai, liūdi ir užjaučia žuvusiųjų Vilniuje šeimas, tačiau pareiškia, kad visa kaltė dėl tragiškų įvykių krenta politikams, kurie skirsto savo piliečius pagal tautybę ir religiją ir nusižengia žmogaus teisių pagrindiniams principams. Pareiškime smerkiami neatsakingi ir kurstytojiški Boriso Jelcino pasisakymai ir kreipiamasi į SSRS piliečius, palaikant nacionalinį separatizmą.
Uzbekistano Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas ir Vyriausybė paskelbė pareiškimą, kuriame pareikšta užuojauta Lietuvoje žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems ir kreipiamasi į SSRS prezidentą, Aukščiausiąją Tarybą ir Vyriausybę, primygtinai prašant panaudoti visas SSRS konstitucijos suteiktas teises, kad būtų normalizuota situacija ir pašalinti nacionaliniai prieštaravimai, kad šalyje būtų atkurta taika ir ramybė.
Jungtinė Karalystė:
Londono Trafalgaro aikštėje buvo surengtas protesto mitingas. Jame kalbėjo parlamento nariai, įvairių partijų atstovai. Jie piktinosi SSRS armijos akcijomis prieš beginklius baltijiečius. Šiame mitinge taip pat kalbėjo du rusai – poetė Irina Ratušinskaja ir garsus disidentas Vladimiras Bukovskis.
Sausio 20 d. (sekmadienis)
Lietuvoje:
Įvyko Islandijos užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono ir jį lydinčių dviejų asistentų, lankančių Baltijos šalis, susitikimas su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu. Per spaudos konferenciją svečias patvirtino, kad Islandijos vyriausybė visą laiką be jokių išlygų pripažino Baltijos kraštų nepriklausomybę. „Mano Vyriausybė rimtai svarsto galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva“, – pabrėžė jis.
Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius priėmė Prancūzijos parlamento deputatą, pramonės eksministrą Alainą Madeliną. Aptarta Lietuvos padėtis, jos santykiai su SSRS. Sausio 21 d. Alainas Madelinas lankėsi Lietuvos Aukščiausioje Taryboje.
Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius priėmė Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos parlamento deputatą Jaroslavą Suchaneką. Aptarti SSRS karinės agresijos prieš Lietuvą padariniai, Lietuvos tarptautinio pripažinimo problemos ir galimybės. Jaroslavas Suchanekas Lietuvos Vyriausybei pranešė apie savo valstybės „Raudonojo Kryžiaus“ medikamentų siuntą Lietuvai.
Lietuvos Respublikos rinkimų komisija priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos“ ir nurodė, kad ši apklausa įvyks 1991 m. vasario 9 d.
Latvijoje:
Anksti rytą Rygoje ant Vanšu tilto OMON'o kariškiai sustabdė mikroautobusą, „areštavo“ ir nugabeno į KGB kalėjimą visus penkis šiuo autobusu patruliavusius savanorių būrio narius.
Apie 9 val. vakaro OMON'as staiga pradėjo atakuoti Latvijos vidaus reikalų ministeriją. Apšaudytas prieš ją esantis Ridzenės viešbutis, kuriame vyko Anatolijaus Gorbunovo ir Lenkijos Senato maršalkos Andrzejaus Stelmachowskio oficialūs pietūs. Apsupti netoliese esantys Latvijos prokuratūros ir Latvijos universiteto bibliotekos pastatai.
Latvijos parlamento Liaudies Fronto frakcijos lyderis Jānis Dinēvičius paskambino SSRS ministrams Borisui Pugo ir Dmitrijui Jazovui, kurie sakė, kad apie OMON'o operaciją Rygoje nieko nežinoję.
Vidurnaktį ginkluoti SSRS kareiviai užėmė Latvijos vidaus reikalų ministerijos pastatą. Žuvo 5 žmonės, tarp jų garsūs Latvijos kino menininkai Andris Slapinis ir Gvido Zvaigzne (mirė ligoninėje vasario 5 d.), daugiau kaip 10 sužeista, tarp jų – TV programos „Vzgliad“ operatorius Vladimiras Brežnevas.
Apie 3 val. nakties OMON'as paliko pastatą.
Latvijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Anatolijus Gorbunovas atšaukė savo vizitus į Švediją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją, kurie buvo numatyti sausio 21–26 d.
PASAULIO REAKCIJOS:
JAV:
G-7 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo Niujorke dalyviai nutarė atidėti klausimą dėl SSRS stojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką.
JAV dėl įvykių Baltijos šalyse pareiškė oficialų protestą, kurį įteikė SSRS laikinajam reikalų patikėtiniui.
Rusijos Federacija:
Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos trečiosios sesijos posėdyje Borisas Jelcinas pasakė kalbą, kurioje nurodė, kad „prisidengus pretekstu pataisyti Pabaltijo jaunų demokratijų kai kurias klaidas, faktiškai prasidėjo konstitucinių organų nuvertimo procesas, o konstitucinius organus stengiasi pakeisti vadinamieji gelbėjimo komitetai“. Borisas Jelcinas kalbėjo, kad SSRS vadovybė buvo dvilypė, kad vienas jos kursas – reformos, kitas – senosios politinės sistemos gynimas, kuris veda į prarają.
Maskvoje įvyko solidarumo su Baltijos tautomis demonstracija. Ją organizavo judėjimo „Demokratičeskaja Rossija“ koordinacinė taryba. Demonstracijos šūkis: „Šiandien – Lietuva, rytoj – Rusija!“ Dalyvavo apie 300 000 žmonių.
Švedija:
Stokholme buvo laikomos mišios už žuvusiuosius Baltijos šalyse. Švedijos karališkoji šeima pareiškė užuojautą Švedijoje besilankančiam Latvijos užsienio reikalų ministrui Janiui Jurkaniui. Janį Jurkanį priėmė Švedijos užsienio reikalų ministras Stenas Sture Anderssonas.
Parengė Angonita Rupšytė