Nacionalinio mokinių meninės kūrybos darbų konkurso „Atrask žydų kultūrą: tradicijos, gyvensena ir simboliai“ geriausių darbų paroda (SEIMO II RŪMŲ PARODŲ GALERIJA, laisvas įėjimas nuo upės pusės)

2020 m. rugsėjo 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo II rūmų parodų galerijoje (laisvas įėjimas nuo upės pusės) rugsėjo 15–30 dienomis Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės iniciatyva eksponuojama nacionalinio mokinių meninės kūrybos darbų konkurso „Atrask žydų kultūrą: tradicijos, gyvensena ir simboliai“ geriausių darbų paroda.

Parodai teikiami komisijos narių kruopščiai atrinkti 49 piešiniai, kurie po eksponavimo Seime lapkričio mėnesį minint Tarptautinę tolerancijos dieną, bus eksponuojami Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centre.

2020 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais: šiemet minimos didžiojo Lietuvos rabino, vieno žymiausių litvakų Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osios gimimo metinės.

Nacionalinį konkursą organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, siekdami paskatinti atrasti ir įamžinti savo krašto ir jo įvairių kultūrų ir tautų bendruomenių istoriją. Konkurso dalyviai prieš imdami į rankas pieštukus ar teptukus gilinosi į savo krašto istorijos ir ten gyvavusios žydų bendruomenės kultūrines tradicijas, domėjosi, kodėl Lietuvos gyventojams žydai ir jų išpažįstamas judaizmas taip ir liko nepažinta, „svetima“ religija, siejo teritorija, bet pragyventa ne tiek kartu, kiek šalia, kaimyniškai.

Didžiojoje piešinių dalyje žydai, kaip Lietuvoje gyvenanti tautinė bendrija, identifikuojami per visiems pažįstamą tradicinio žydo – ortodokso įvaizdį: kūriniuose pasakojamos istorijos rutuliojasi praeityje, kai visoje Lietuvos teritorijoje buvo įsikūrę štetlai, sinagogose vyko pamaldos, bendruomenėse buvo minimos visos religinės šventės, vyrai ir moterys dėvėdavo tradicinius apdarus, kaimuose griežė klezmerių muzikantai. Vyrauja mėlynos ir tamsios spalvos, nevengiama ryškių atspalvių, menančių egzotinius kraštus, su kuriais išryškėja ir žydų, kaip „kitokios“ etninės grupės, kitoniškumas. Visgi išsiskiria ir piešiniai, kuriuose Lietuvoje gyvenantys žydai priartinami prie šiuolaikinės visuomenės (ar buvo miestų kultūros dalimi, kaip piešinyje, vaizduojančiame Kauno Laisvės al. su tolumoje stūksančiu Soboru ir žymiąja Konrado kavine), itin įdomus darbelis, kuriame ant serviruoto vakarienei stalo šviečia Menora, išdėlioti patiekalai, susirinkę namiškiai stovi už stalo, ant kurio matome ir šių dienų atributą – kompiuterį. Kitame kūrinėlyje vaizduojami šiuo metu populiarūs, iš Izraelio atėję valgiai – šakšuka (kiaušinienė su trintais pomidorais) ar granato vaisiai.

Piešdami mokiniai prasmingai praleido laiką, gilindamiesi į Lietuvos istoriją plėtė savo akiratį, o kultūros tyrinėjimų kelyje gražiai įamžino tautinių bendrijų sambūvio, jo tęstinumo idėją.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]