Tapybos darbų paroda „Po amžinuoju Kuršių nerijos dangumi“ (LAISVĖS GYNĖJŲ GALERIJOJE)

2021 m. gegužės 7 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo I rūmų Laisvės gynėjų galerijoje 2021 m. gegužės 7 – 28 dienomis eksponuojama tapybos darbų paroda „Po amžinuoju Kuršių nerijos dangumi“. Paroda skiriama Neringai – 2021 metų Lietuvos kultūros sostinei. Parodos iniciatoriai – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis, Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Antanas Vinkus.

Parodos pristatymo renginys vyks Seimo Didžiajame kieme gegužės 19 d., trečiadienį, 16 val. Seimo I rūmų Didžiajame kieme.

Įvairių tapytojų darbai Kuršių nerijos motyvais sukurti nuo XIX a. pabaigos iki 2021 metų.

Parodą sudaro trys dalys.

Pirmoji parodos dalis skiriama istorinei Nidos dailininkų kolonijai, kurios dalyvių kūrybą pristato rinktiniai paveikslai iš klaipėdiečio kolekcininko Aleksandro Popovo Rytų Prūsijos dailės rinkinio, vertingo ir menine, ir istorine-pažintine prasme.

Kuršių neriją ir varganą žvejų kaimelį Nidą XIX a. pradžioje atrado keliautojai ir rašytojai, vėliau – Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriai ir studentai. Menininkus traukė savitas kraštovaizdis, rūsti žvejų kasdienybė. XIX a. pabaigoje Nidoje pradėjo formuotis dailininkų kolonija. Atvykę į Nidą tapytojai apsistodavo Skruzdynėje veikusiame Hermann‘o Blode’ės viešbutyje, kuris laikui bėgant tapo kolonijos centru. Ankstyvajame laikotarpyje vyravo plenerinis realizmas ir impresionizmas. 1909 m. į Nidą pirmą kartą atvyko tapytojas ekspresionistas Max‘as Pechstein‘as. Jo pasirodymas sukėlė audringas diskusijas tarp impresionizmo ir ekspresionizmo šalininkų. Tarpukariu Nidos dailininkų kolonijos dalyvių skaičius sparčiai augo, tapytojo ekspresionisto Ernst‘o Mollenhauer‘io, kuris iš uošvio H. Blode’ės perėmė viešbutį, pastangomis kolonija klestėjo. Antrasis pasaulinis karas nutraukė jos istoriją. Viešbutyje sukaupta turtinga paveikslų kolekcija 1945 m. pradžioje buvo sunaikinta, pražuvo ir daugelio Nidoje kūrusių dailininkų darbai. Manoma, kad Nidos dailininkų kolonijai priklausė per 300 dailininkų. Pusė jų buvo kilę iš Rytų Prūsijos ir Prūsų Lietuvos, kita pusė – atvykėliai iš įvairių Vokietijos regionų.

XX a. II pusę parodoje atstovauja paveikslai iš Neringos muziejų rinkinio. Eduardas Jonušas (1932–2014) yra vienas iš žinomiausių šiuolaikinių Neringos menininkų. Buvęs tremtinys Nidoje gyveno nuo 1970 metų. Neringos garbės piliečio kūrybos ženklus, įamžinančius krašto praeitį, sutinkame visoje Kuršių nerijoje. E. Jonušas nutapė krašto žmonių portretų, rinko ir restauravo antkapinius paminklus krikštus, kaupė medžiagą ir tyrinėjo vėtrunges, įgyvendino savo didžiausią svajonę – pagal senus brėžinius pastatė senovinį laivą kurėną. Vilnietis tapytojas Romualdas Kunca (1935–2011) dažnai vadinamas ištikimiausiu Kuršių nerijos metraštininku. Pamario ir pajūrio, Nidos pakrančių vaizdai, valtys ir žvejų portretai buvo svarbiausios jo kūrinių temos.

Trečioje parodos dalyje šiandieninės Kuršių nerijos meninę atmosferą atskleidžia tarptautinio Nidos tapybos plenerų „Nidos ekspresija“ dalyvių paveikslai. Jaunų dailininkų, 1995 m. susirinkusių į pirmąjį plenerą Nidoje vienas iš tikslų buvo atgaivinti senąją plenerizmo dvasią. Tapytojo Sauliaus Kruopio nuosekliai ir kryptingai kuruojami ekspresionistinės pakraipos plenerai vyksta jau 25 metus. Garsas apie „Nidos ekspresiją“, plenerų metu sukurtų darbų parodos pasiekė daugelį šalių Europos ir Azijos žemynuose.

Vokiečių mokslo ir meno veikėjas Wilhelm‘as von Humboldt‘as, 1809 m. keliavęs per Kuršių neriją pašto keliu, rašė: „Kuršių nerija tokia įstabi, kad ją būtina pamatyti kaip Ispaniją ir Italiją, kitaip siela ilgėsis praradus tokį stebuklingą vaizdą“. Pasak tapytojo E. Mollenhauer‘io, stebuklinga Kuršių nerijos žemė visada buvo susibūrimo vieta menininkams ir visiems žmonėms, ieškantiems nepalytėtos gamtos ir nekenčiantiems sambrūzdžio. Šimtai dailininkų universalia spalvų ir formų kalba jau daugiau nei šimtas penkiasdešimt metų pasakoja apie Kuršių neriją, kiekvienas savaip suprasdami ir atskleisdami jos genius loci. Skirtingo meninio stiliaus ir braižo dailininkus vienijo ir vienija amžinasis kūrybinio įkvėpimo šaltinis – Kuršių nerijos gamta ir jos žmonės.

Parodos kuratorė Kristina Jokubavičienė.

Žemiau pateikiamas visų eksponuojamų darbų sąrašas

 

OTTO BEYER

1885, Kattowitz (dab. Katovicai) – 1962, Berlynas

Žvejų valtys prie kaimo

Drobė, aliejus, 61x80

 

BRUNO BIELEFELD

1879, Blumenau (dab. Kwietniki)–1973, Berlynas

Kurėnas prie Didžiosios kopos

Drobė, aliejus, 71x100

 

ERNST BISCHOFF-CULM

1870, Culm (dab. Chelmnas)–1917, Prancūzija

Jauna pora pakeliui į bažnyčią. Apie 1904

Drobė, aliejus, 132x112

 

GERTRUDE HELMHOLZ

1884, Didieji Skaisgiriai (vok. Groß Skaisgirren, dab. Bolšakovo)–1967, Vunzydelis

Kurėnai marių pakrantėje

Drobė, aliejus, 56x76

 

FRITZ JANOWSKI

1884, Prenclau–1959, Berlynas

Kurėnai Kuršių nerijoje

Drobė, aliejus, 61x80

 

CARL KNAUF

1893, Godesbergas–1944, Nida

Kurėnai marių pakrantėje. 1930

Drobė, aliejus, 74x65

 

CARL KNAUF

1893, Godesbergas–1944, Nida

Žvejo trobelė prie marių. Apie 1920

Drobė, aliejus, 56x51

 

PAUL KUHFUSS

1883, Berlynas–1960, Berlynas

Džiūstantys tinklai. 1937

Kartonas, tempera, 54x66

 

HANS LASKO (LASKOWSKI)

1900, Trakiai (vok. Trakies)–1979, Jena

Žvejų žmonos Kuršių nerijoje. 1930

Kartonas, tempera, 49x60

 

ERNST MOLLENHAUER

1892, Tepliava (vok. Tapiau, dab. Gvardeiskas)–1963, Diuseldorfas

Balta saulė virš jūros. 1962

Drobė, aliejus, 65x80

 

DANIEL STASCHUS 

1872, Girininkai (vok. Girreningken), Šilutės r.–1953, Lindau

Žvejų namai pakrantėje

Drobė, aliejus, 50x60

 

HANS SIMOLEIT

1908, Narkyčiai (vok. Norkitten, dab. Meždurečė)–1975, Brėmerhafenas

Kurėnai ant sniego. 1940

Drobė, aliejus, 48x69

 

ALFRED TEICHMANN

1903, Gersdorfas–1980, Dresdenas

Į įlanką grįžtantys žvejai. 1956

Drobė, aliejus, 74x95

 

JULIUS THEOPHIL WENTSCHER

1842, Graudenz (dab. Grudziondzas)–1918, Berlynas

Pašto kelias Kuršių nerijoje. 1898

Drobė, aliejus, 70x90

 

JULIUS THEOPHIL WENTSCHER

1842, Graudenz (dab. Grudziondzas)–1918, Berlynas

Žvejai vakaro žaroje. 1894 

Drobė, aliejus, 38x47

 

EDUARDAS JONUŠAS (1932–2014)

Didžioji Nidos kopa. 1966

Popierius, pastelė, 35x60

 

EDUARDAS JONUŠAS (1932–2014)

Marių pakrantė. 1966

Popierius, pastelė, 32,3x57

 

EDUARDAS JONUŠAS (1932–2014)

Pušaitės. 1966

Popierius, pastelė, 54,5x36

 

ROMUALDAS KUNCA (1935–2011)

Rytas žvejų uoste. 1964

Kartonas, aliejus, 65x83

 

ROMUALDAS KUNCA (1935–2011)

Jachtos ant smėlio. 1964

Drobė, aliejus, 61x84,5

 

ROMUALDAS KUNCA (1935–2011)

Nidos uostas II. 2003

Kartonas, tempera, 80x65

 

KAZYS RIMTAS TARABILDA

1943, Ukmergė

Valtys prie jūros. 2017

Kartonas, akrilas

 

AUGENIS KASPUTIS

1966, Kaunas–2021, Lentvaris

Žvejų laivai. 2020

Drobė, aliejus

 

JUOZAS PRANCKEVIČIUS

1952, Vilnius

Juodkrantės uostas. 2019

Drobė, akrilas

 

BRONIUS LEONAVIČIUS

1933, Vilkaviškio r.

Mariose. 2020

Kartonas, aliejus

 

GIEDRĖ RIŠKUTĖ

1952, Vilnius

Pavasario diena Nidoje. 2021

Drobė, aliejus

 

ROMAS ŽMUIDZINAVIČIUS

1952, Varėna

Išplaukia palaiminti. 2021

Drobė, akrilas

 

ARVYDAS BAGDONAS

1958, Vilnius

Laivai Nidoje. 2015

Autorinė technika

 

ADELĖ KASPUTIENĖ

1966, Mosėdis

Žvilgsnis į jūrą. 2021

Drobė, aliejus

 

GIEDRIUS BAGDONAS

1971, Vilnius

Laikas. 2003

Drobė, aliejus

 

SKAIDRĖ BUTNORIŪTĖ

1971, Mažeikiai

Ramybės jūra. 2019

Drobė, akrilas

 

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

1942, Šiauliai

Marių pakrantė. 2016

Drobė, akrilas

 

SAULIUS KRUOPIS

1960

Nidos žvejų valtys kurėnai. 2017

Drobė, aliejus

 

SAULIUS KRUOPIS

1960

Nidos vėjai. 2004

Drobė, aliejus

 

SAULIUS KRUOPIS

1960

Nidos nuotaikos. 2017

Drobė, aliejus

 

 

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]