Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Parodos ir leidiniai

Paroda „Armėnų tautos istorijos atspindžiai“ (LAISVĖS GYNĖJŲ GALERIJA)

2021 m. spalio 4 d., pranešimas žiniasklaidai

 

Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje eksponuojama paroda „Armėnų tautos istorijos atspindžiai“, skirta Armėnijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių atkūrimo 30-ųjų metinių progai. Parodą parengė Armėnijos ambasada Lietuvoje. Parodos iniciatorius Seime – Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės pirmininkas Raimundas Lopata.

Parodoje eksponuojamos ištraukos iš XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Lietuvoje publikuotų straipsnių, kuriuos surinko pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo atstovas, Tautinių bendrijų tarybos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Ruslanas Arutiunianas. Visą straipsnių rinkinį išleido Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje, remiant Armėnijos garbės konsului Vilniuje ir Kaune K. Babajanui.

Minėti straipsniai buvo spausdinami tuometiniuose pagrindiniuose Lietuvos laikraščiuose, tokiuose kaip „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“, „Viltis“, „Lietuvos ūkininkas“,  „Apšvieta“, taip pat 1933 m. Kaune išleistoje „Lietuviškoje enciklopedijoje“.

Pirmasis „Aušros“ redaktorius buvo vienas žymiausių to meto lietuvių Jonas Basanavičius. Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona (1919–1920 ir 1926–1940 m.) 1907 m. įkūrė laikraštį „Viltis“ ir tapo jo redaktoriumi, taip pat buvo „Lietuvos ūkininko“ redaktoriumi. Abu laikraščiai yra išleidę keletą straipsnių apie Armėniją ir armėnus.

Dauguma straipsnių buvo skirti armėnų genocidui Osmanų imperijoje 1894–1916 m. Kai kurie autoriai nubrėžė paraleles tarp Lietuvos ir Armėnijos kovų už laisvę. Keletas straipsnių buvo skirti Armėnijai kaip pirmajai krikščioniškajai valstybei pasaulyje, armėnų kultūrai ir literatūrai, 1500-osioms armėnų rašto metinėms ir 400-osioms armėnų knygų spaudos metinėms. Straipsniuose buvo paminėtas armėnų pėdsakas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jų dalyvavimas 1410 m. Žalgirio mūšyje Lietuvos pusėje.

Parodą galima aplankyti atvirų durų valandomis, kurios skelbiamos ČIA.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]

 

 

 

 

 

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2021-10-06 11:42
   Asta Markevičienė