Žurnalistės, fotomenininkės L. Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ (Seimo III rūmai)

2022 m. spalio 31 d. pranešimas žiniasklaidai

2022 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienį, 13 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje (2 aukštas) pristatoma žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“. Paroda skiriama šviesuolio, rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, kultūros veikėjo Vydūno 155-ąsias gimimo metinėms ir eksponuojama 70-ąsias jo mirties metines 2023-iaisiais pasitinkant. Parodos iniciatoriai Seime –Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Ričardas Juška. Paroda eksponuojama iki lapkričio 17 d. Norintys ją aplankyti turi kreiptis telefonu 8 681 65517.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai sukurta žurnalistės, redaktorės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“, skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868–1953). Lilija Valatkienė po kruopelytę rinko išbarstytą istorinį palikimą, aktualizuodama didžiojo filosofo ir mąstytojo Vydūno svarbą, jo literatūrinio palikimo unikalumą, kuriame labai ryškiai atsispindi ir kasdienybės trapumas.

Mąstytojo pėdsakais nukeliavusi L. Valatkienė parodoje demonstruoja ir savo foto refleksijas. Nukeldama žiūrovus į Tilžę, Detmoldą (Vokietija), Kintus, Bitėnus, autorė parodos lankytojams suteikia unikalią progą susitikti su žmonėmis, kurių lūpose Vydūno mokymai gyvena iki šiol kasdien, pabrėždama tų žmonių suformuotas vertybines nuostatas.

Vilhelmas Storostas gimė 1868 m. Jonaičiuose, Mažojoje Lietuvoje. Po studijų Ragainėje ir Prūsijos universitetuose mokytojavo Kintuose, vėliau Tilžėje. Ten praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, sukūrė daugiau nei 60 filosofinių veikalų, dramų ir istoriografinių darbų, vadovėlių, dainų rinkinių, vertimų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vydūnas paliko bombarduojamą Tilžę ir pasitraukė Vokietijos gilumon. Po itin vargingų dvejus metus trukusių klajonių pasiekė Detmoldą. Šiame mieste Vydūnas tęsė kūrybinį darbą – skaitė paskaitas, rašė straipsnius lietuvių ir vokiečių kalbomis, leido knygas. Detmolde šviesuolis praleido paskutiniuosius septynerius metus, ten buvo ir palaidotas. 1991 m. jo palaikai grąžinti į Lietuvą ir perlaidoti Bitėnų kapinėse ant Rambyno kalno.

Vydūno kaip mąstytojo ir kūrėjo pažiūros buvo humanistinės ir panteistinės – jis jungė senovės indų filosofiją su neoplatonizmo ir krikščionybės elementais. Per savo gyvenimą ne kartą patyręs smurtą, skurdą ir mirties pavojų, sunkiausiomis sąlygomis rašė apie žmogaus būtinybę skleisti gėrį, tobulėti, siekti taikumo ir taurumo tarsi paties dieviškumo.

Pasak Vydūno, išlikti greitai besikeičiančiame pasaulyje gali padėti tik Tautos ištvermė, orumas, moralinis tvirtumas ir atsakomybė. Daugelis Vydūno idėjų yra stebėtinai aktualios ir šiandien. Ypač – jo tautiškumo idealas. Nors mąstytojas teigė, kad žmonija negali egzistuoti be tautų, kaip ir be individų, tautiškumas anaiptol nebuvo galutinis jo tikslas. Bet koks nacionalizmas ir šovinizmas Vydūnui atrodė svetimas ir ydingas. Jam labiau rūpėjo išsiaiškinti ir pagrįsti žmoniškumo esmę, išryškinti Tautos paskirtį žmoniškumo raidoje ir būties kontekste, skatinti įvairiapusį asmenybės švietimą.

Vydūnas – atgimstančios Lietuvos pranašas. Jo įdirbis žadinant Tautą lieka nepilnai įvertintas ir reikalauja mūsų pripažinimo. Perfrazuojant Vydūną, mūsų uždavinys globaliame pasaulyje, emigracijos srautų akivaizdoje – per jaunimo tautinį sąmoningumą ugdyti universalias vertybes. Vydūnui rūpėjo humanistinės, dvasinės žmogaus vertybės. Jo mintis suponuoja pagarbą žmogui, pagarbą vienas kitam. Paradoksas, bet šiandien jaučiame didžiulę dvasinę ir materialinę atskirtį ir susvetimėjimą. Jeigu šiandien nekalbėsime apie Vydūną, prarasime ir vidinę laisvę.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]