1991 m. sausio 21–27 d.


Sausio 21 d. (pirmadienis) 

Lietuvoje: 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondo nuostatus.

Lietuva oficialiai pasiūlė Latvijai pagalbą.

Pskovo desantininkų divizijos kariškiai paliko Lietuvą.

Į Vilnių atvyko Lenkijos parlamentarai: Marekas Dziubekas, Krzysztofas Putra, Gražyna Langowska.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis išsiuntė laišką JAV Atstovų Rūmų ir Senato vadovybei, kuriame prašoma, kad

Kongresas skubiai atsiųstų į Lietuvą delegaciją, kuri susipažintų su nauja sovietine intervencija.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis priėmė Kanados konsulą Maskvoje M. Medosą.

 

Latvijoje, Estijoje: 

Latvijos Aukščiausiosios Tarybos nutarė, kad Latvijos VRM turi paruošti gynybos sistemą ir pakvietė Latvijos žmones burtis į paramos grupes.
Į Rygą atvyko grupė SSRS VRM aukšto rango pareigūnų, vadovaujamų ministro pavaduotojo Jurijaus Kukuškino.

Latvijos vidaus reikalų ministras Aloizas Vaznis ir premjero pavaduotojas Ilmaras Bišeris Maskvoje susitiko su Borisu Pugo. Rygoje užgrobtus pastatus saugantys OMON'o būriai naktį pakeisti pavaldžiais Borisui Pugo SSRS vidaus reikalų kariuomenės būriais.

Rygos ligoninėje nuo šautinių žaizdų mirė latvių kino operatorius dokumentininkas Andris Slapinis, kurį sužeidė OMON'o milicininkai, šturmuodami Latvijos vidaus reikalų ministeriją.

Į Ventspilį susipažinti su situacija Latvijoje privačiai atvyko arkivyskupas Francesco Colosunno, Šventojo Sosto pasiuntinys SSRS.

Arnoldas Rüütelis susitiko su Michailu Gorbačiovu, kuris patvirtino, kad Estijoje jėga nebus naudojama.

Estijos Ministras Pirmininkas Edgaras Savisaaras susitiko su sąjunginio pavaldumo gamyklų Estijoje direktoriais.

Islandijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Taline priėmė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė jėgos panaudojimą prieš Baltijos valstybes ir paragino įsteigti tarptautinį forumą Jungtinių Tautų organizacijoje Baltijos valstybių problemai išspręsti. Spaudos konferencijoje Jonas Baldvinas Hannibalssonas pasakė, kad po to, kai bendrus dokumentus pasirašė Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos AT pirmininkai, situacija Baltijos šalyse pakrypo nauja vaga.

Taline naktį sprogo du sprogstamieji užtaisai – ties Darbo kolektyvų jungtinės tarybos būstine ir prie Streikų komiteto jungtinės tarybos, įsikūrusios Talino laivų remonto gamyklos teritorijoje.

 

PASAULIO REAKCIJA: 

JAV: 

JAV prezidentas George'as Bushas padarė pareiškimą, kuriame kvietė „sovietų lyderius atsisakyti jėgos panaudojimo“ Baltijos šalyse. Baltųjų Rūmų spaudos konferencijoje George'o Busho atstovas spaudai Marlinas Fitzwateris sakė, kad Vašingtono administracija kartu su Vakarų vyriausybėmis svarstė „sankcijas ir kitokias priemones“ Sovietų Sąjungai, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas. Jis kalbėjo ir apie diena anksčiau vykusį NATO ambasadorių susitikimą, kuriame buvo aptarinėjami „baudžiamieji žingsniai“ prieš Maskvą.
Reaguodamas į įvykius Baltijos šalyse, Europos Parlamentas sulaikė Europos Bendrijos paskirtą Sovietų Sąjungai skubią 1 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbą maisto produktais.

 

Kanada: 

Padėčiai Baltijos valstybėse buvo skirtas 1991 m. sausio 21 d. vykęs Kanados parlamento posėdis. Jame nuspręsta sustabdyti finansinių kreditų teikimą Sovietų Sąjungai, kelti Baltijos klausimą Jungtinių Tautų organizacijos Saugumo Taryboje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijoje. Tą pačią dieną SSRS ambasadoriui Kanadoje buvo įteikta protesto nota dėl veiksmų Latvijoje. Kanados Valstybės sekretorius užsienio reikalams Joe Clarkas pranešė, kad į Baltijos šalis artimiausiu metu bus pasiųstas Kanados atstovybės Maskvoje atstovas.

 

NATO: 

16-os NATO valstybių ambasadoriai surengė specialų susitikimą prievartai Latvijoje aptarti. Jie apsvarstė „veiksmų koordinavimą“ atsakant į SSRS jėgos panaudojimą Baltijos valstybėse.

 

Europos Bendrija:

Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas paragino sustabdyti EB ekonominę paramą SSRS. EB Komisija „pasmerkė naują karinę intervenciją prieš taikius piliečius“.

Protestuodama prieš sovietų kariuomenės prievartą Latvijoje ir Lietuvoje, EB atidėjo susitikimą su SSRS atstovais, skirtą ekonominiam bendradarbiavimui aptarti, kol „bus pasiekti konstruktyvūs sprendimai dėl padėties Baltijos respublikose“.

 

Prancūzija: 

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė SSRS jėgos panaudojimą Lietuvos ir Latvijos respublikose, kurios „tapo represijų prieš atgimstančią demokratiją vieta“. Tokie veiksmai „negali būti atsakymas į teisėtus Baltijos tautų siekius atgauti savo suverenumą“.

 

Čekoslovakija: 

Prahoje Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas paskelbė pareiškimą: „Čekoslovakija, vis dar tebesanti Varšuvos pakto nare, negali prisiimti atsakomybės, jei kita valstybė narė naudoja jėgą prieš savo gyventojus“.

 

Vokietija: 

Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dieteris Genscherispaskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad Bona tikisi, jog kalti dėl prievartos aktų Baltijos valstybėse bus patraukti atsakomybėn.

 

Švedija: 

Stokholme įvyko daugiatūkstantinis solidarumo su Latvija, Lietuva ir Estija mitingas. Domo katedroje buvo laikomos mišios už Baltijos šalių nepriklausomybę. Mišiose dalyvavo karališkoji šeima.

 

Vengrija: 

Budapešte susitikę Vengrijos, Lenkijos ir Čekoslovakijos užsienio reikalų ministrai susitarė nuo liepos 1 d. nedalyvauti Varšuvos sutarties veikloje. Vengrija ir Čekoslovakija pasirašė dvišalę gynybos sutartį. Visos trys valstybės pareiškė, kad yra susirūpinusios dėl Maskvos veiksmų Lietuvoje ir ragino ištirti įvykdytos smurto akcijos Vilniuje aplinkybes.

 

Gruzija: 

Gruzijos prezidentas Zviadas Gamsachurdija pasmerkė SSRS veiksmus Rygoje. Jo nuomone, tai kruvinų sausio įvykių Vilniuje tąsa. Jis išreiškė paramą Baltijos valstybių nepriklausomybei.

 

 


 


Sausio 22 d. (antradienis) 

Latvijoje, Estijoje: 

Anatolijus Gorbunovas pusantros valandos telefonu kalbėjosi su Michailu Gorbačiovu, tuo metu į Maskvą buvo atvykęs Latvijos KP lyderis Alfredas Rubikas. Po pokalbio su SSRS prezidentu Gorbunovas pranešė, kad Gorbačiovas garantavo, jog prezidento valdymas Latvijoje įvestas nebus.

Michailas Gorbačiovas dėl situacijos Baltijos respublikose išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė palaikąs „konstitucinį valdžios atėjimo būdą“.

Taline lankėsi švedų parlamentarų grupė, vadovaujama švedų spikerio pavaduotojo Christerio Eirefelto. Jis išreiškė viltį, kad Baltijos šalys taps laisvos. Švedijos parlamento delegacija pareiškė, kad iškels Baltijos valstybių klausimą JTO Žmogaus teisių komisijoje.

 

PASAULIO REAKCIJA: 

Europos Bendrija: 

EB Ministrų Taryba nutarė sustabdyti pagalbą SSRS. Atidėtas sprendimas sudaryti bendrą Europos Komisijos ir Europos Bendrijos darbo komisiją, kuri būtų atsakinga už pagalbos teikimą SSRS.

 

JAV: 

JAV Valstybės sekretorius Jamesas Bakeris susitiko Vašingtone su Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos vicepirmininku Broniumi Kuzmicku, Estijos užsienio reikalų ministru be portfelio Endeliu Lipmaa ir Latvijos Aukščiausiosios Tarybos vicepirmininku Dainiu Ivanu. Bakeris pareiškė, kad sovietų veiksmai Baltijos šalyse gali užbraukti visą JAV ir SSRS santykiuose pasiektą pažangą. Jis pridūrė, kad vienintelis kelias nuomonių skirtumams tarp Baltijos šalių ir Sovietų Sąjungos Vyriausybės pašalinti yra „derybos ir dialogas“. 

JAV Valstybės departamentas ir Baltieji Rūmai padarė pareiškimus, kuriuose smerkiamas „bauginimas ir jėgos panaudojimas Baltijos valstybėse“. JAV ambasadorius Maskvoje Jackas Matlockas įpareigotas tiesiogiai pareikšti JAV susirūpinimą dėl praeitą savaitę Rygoje įvykdytos prievartos.

JAV Valstybės departamento atstovė spaudai Margaret Tutwiler pranešė, kad Kongreso respublikonų partijos atstovai kreipėsi į JAV prezidentą, patardami jam dėl Kremliaus veiksmų Baltijos valstybėse atidėti JAV ir SSRS aukščiausiojo lygio susitikimą. Ji teigė, kad Bushas kongresmenams atsakė, jog „Baltijos šalys ir aukščiausiojo lygio susitikimas – tai labai delikati diplomatinė situacija“ ir kad JAV susirūpinimas Baltijos šalimis pabrėžtinai reiškiamas per ambasadorių Jacką Matlocką.

JAV senatorius Johnas Heinzas pateikė rezoliuciją, raginančią prezidentą George'ą Bushą nutraukti ekonominę paramą, pvz., kreditų teikimą SSRS, bei kitą rezoliuciją, kuria nutraukiami Eksporto-importo banko kreditai Maskvai.

JAV Atstovų Rūmai pritarė (417:0) rezoliucijai, kurioje prezidentas George'as Bushas raginamas peržiūrėti visą ekonominę paramą, numatomą suteikti SSRS, „atsižvelgiant į sovietų veiksmus Baltijos šalyse“. Taip pat raginama sustabdyti visą techninę paramą ir neremti SSRS narystės Tarptautiniame valiutos fonde, Pasaulio banke ir GATT bei nesuteikti didžiausio palankumo prekyboje statuso, kol sovietų armija nenutrauks teisėtų Baltijos šalių vyriausybių obstrukcijos. Ši rezoliucija perduota svarstyti Senatui.

JAV Senato daugumos lyderis demokratas George'as Mitchellas pareiškė, kad „neįmanoma nuolat malšinti nepriklausomybės siekio jėga. Aš tikėjausi, kad SSRS vadovai pasimokė iš paskutinių įvykių Rytų Europoje, deja, jie, kaip atrodo, to nepadarė“.

JAV Senato mažumos lyderis respublikonas Robertas Dole'as pareiškė: „Mes norime Baltijos šalių laisvės ir nepriklausomybės. Negalima gauti Nobelio taikos premijos, o po to pradėti žudyti žmones Lietuvoje ir Latvijoje“.

 

Kanada: 

Latvijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Dainis Ivanas Monrealyje susitiko su Kanados Valstybės sekretoriumi užsienio reikalams Joe Clarku.

Kanados Valstybės sekretorius užsienio reikalams Joe Clarkas, kalbėdamas nepaprastuosiuose debatuose Bendruomenių Rūmuose, pareiškė, kad „Kanada griežtai smerkia brutalų karinės jėgos panaudojimą prieš demokratiškai išrinktą Latvijos Vyriausybę“.

 

Naujoji Zelandija: 

Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Donas McKinnonas išsikvietė SSRS ambasadorių Sokolovą ir pareiškė jam apie Naujosios Zelandijos susirūpinimą dėl sovietų kariuomenės panaudotos jėgos Lietuvoje ir Latvijoje.

 

Danija: 

Danijos premjeras Poulas Schluteris pareiškė, kad „už kruvinus incidentus Lietuvoje ir Latvijoje atsakingi Maskvos vadovai, net jei išlieka abejonių dėl to, kas inicijavo šiuos represijų aktus“. Jis pareiškė viltį, kad „ekonominio bendradarbiavimo su SSRS sustabdymas padarys tokį didelį įspūdį, jog paskatins Sovietų Sąjungos vadovus pradėti taikias derybas su Baltijos valstybėmis dėl jų nepriklausomybės atkūrimo“.

Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas pasakė, kad Danija ir ateityje palaikys Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastangas jų taikioje kovoje už demokratinę visuomenę.

 

Vengrija: 

Budapešte susitikę Vengrijos, Čekoslovakijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai – Geza Jeszenszky's, Jiris Dienstbieras ir Krzysztofas Skubiszewskis bendrame komunikate „pareiškė savo gilų susirūpinimą dėl padėties Baltijos respublikose“ir savo paramą jų siekiams.

 

Švedija: 

Švedijos delegatė JT Nusiginklavimo konferencijoje Ženevoje M. B. Theorin pareiškė, kad Švedijai „nepriimtina tai, kad sovietų kariuomenė naudoja jėgą Baltijos šalyse“ir teigė, jog sovietų „brutali intervencija“į ten vykstančius politinius procesus pažeidžia Helsinkio susitarimus.
Stokholme surengtos mišios Baltijos valstybių nepriklausomybei paremti, kuriose dalyvavo ir karališkoji pora.

 

Italija: 

Išplatintas Italijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, kuriame išreikštas didėjantis susirūpinimas įvykių eiga Baltijos respublikose. Pasak pareiškimo, dialogo ir derybų kelias – pagrindinis būdas pasiekti ilgalaikius sprendimus, kuriais būtų atsižvelgta į Baltijos respublikų tautų teisėtus lūkesčius.

 

Japonija: 

Japonijos Vyriausybė pranešė, kad šalis neketina atsisakyti pagalbos teikimo SSRS, nepaisant Vakarų šalyse pasigirstančių raginimų taip pasielgti dėl įvykių Baltijos šalyse. Kartu Vyriausybė išreiškė gilų apgailestavimą dėl karinės jėgos panaudojimo Lietuvoje ir Latvijoje ir paragino tuoj pat nutraukti tokius veiksmus.

Japonijos generalinis konsulas Leningrade Shoji's Suezawa pareiškė, kad Japonijos Vyriausybė susirūpinusi įvykiais Baltijos šalyse ir mano, kad situaciją būtina stabilizuoti nenaudojant jėgos.

 

Islandija: 

Islandijos Vyriausybė, aptarusi Baltijos šalių nepriklausomybės klausimą, nutarė: pirma – kad Islandijos ambasada Maskvoje perduos SSRS užsienio reikalų ministerijai Islandijos prašymą, remiantis Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Vienos baigiamuoju aktu, paaiškinti, ką reiškia karinės akcijos Lietuvoje ir Latvijoje per dvi pastarąsias savaites. Antra – siekti, kad Baltijos valstybių klausimas būtų įtrauktas į Jungtinių Tautų dienotvarkę. Trečia – pakartoti argumentus, dėl ko reikia paremti Baltijos valstybes Šiaurės Atlanto organizacijoje. Ketvirta – kreiptis į Altingą, kad jo nariai keltų šį klausimą Europos Taryboje. Penkta – pareikalauti, kad Šiaurės Tarybos prezidentas pateiktų šį klausimą svarstyti Šiaurės Tarybos posėdyje ateinančią savaitę. Šešta – rekomenduoti parlamentarams aplankyti Baltijos šalių parlamentus ir formalizuoti Islandijos ir Baltijos valstybių parlamentų santykius. Pabaigoje nurodoma, kad Islandijos užsienio reikalų ministro vizito Baltijos šalyse metu (sausio 18 – sausio 21 dienomis) su šių šalių vadovais buvo kalbėtasi apie galimybes užmegzti diplomatinius santykius ir kad tokios galimybės yra svarstomos.

 

Australija: 

Australijos Senatas vienbalsiai priėmė senatoriaus Hillo pasiūlytą pareiškimą, kuriame pasmerktas SSRS kariuomenės brutalumas, kurio buvo griebtasi prieš Lietuvos piliečius, kad kareiviai nužudė 14 žmonių, smerkiama Vidaus reikalų kariuomenės sausio 21 dienos veiksmai Rygoje ir reikalaujama, kad SSRS gerbtų žmogaus teisių principus. Pareiškime kreipiamasi į Australijos Vyriausybę, kad ji kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis protestuotų prieš tokį brutalumą ir kreiptųsi į SSRS vadovybę, kad ši padėtų taikiai pereiti prie nepriklausomybės toms respublikoms, kurios per demokratiškai išrinktus parlamentus reiškia savo apsisprendimą gyventi savarankiškai.
Australijos užsienio reikalų ministras Garethas Evansas trečią kartą per pastarąsias 8 dienas iškvietė sovietų ambasadorių dėl karinių veiksmų Baltijos respublikose.

 

 


 

 

Sausio 23 d. (trečiadienis) 

Lietuvoje: 

Apie 13 val. Vilniuje SSRS kaukėti desantininkai užgrobė įmonės „Spauda“ popieriaus sandėlį, esantį Kirtimų gatvėje.

Iš Vokietijos Einbecho ir Leipcigo miestų į Vilnių pristatyta vaistų ir maisto siunta.

Iš Tartu į Vilnių atsiųsta šaldytos kraujo plazmos, tvarsliavos.

 

PASAULIO REAKCIJA: 

Islandija: 

Islandijos Vyriausybė pateikė Islandijos parlamentui tvirtinti savo sprendimą, kuriame numatyta užmegzti oficialius diplomatinius santykius su Lietuva.

 

JAV: 

Rezoliucijai, kurioje prezidentas George'as Bushas raginamas peržiūrėti visą ekonominę paramą, numatomą suteikti SSRS, „atsižvelgiant į sovietų veiksmus Baltijos šalyse“, pritarė JAV Senatas (99:0). Rezoliucijoje taip pat raginama sustabdyti visą techninę paramą ir neremti SSRS narystės Tarptautiniame valiutos fonde, Pasaulio banke ir GATT bei nesuteikti didžiausio palankumo prekyboje statuso, „kol sovietų armija nenutrauks teisėtų Baltijos šalių vyriausybių obstrukcijos“.

 

Europos Bendrija: 

Dėl įvykių Baltijos šalyse Europos Bendrija pasiuntė SSRS užsienio reikalų ministrui laišką, kuriame pateikiami nurodymai žmogaus teisių gynimo klausimais, remiantis ESBK nutarimais.

 

Jungtinė Karalystė: 

Jungtinės Karalystės premjeras Johnas Majoras susitiko su Latvijos užsienio reikalų ministru Janiu Jurkaniu ir pažadėjo, kad išnagrinės galimą visos paramos, išskyrus maisto produktus, sustabdymą sovietams.

 

Švedija: 

Stokholme įkurtas Estijos informacijos biuras.

 

 


 

 

Sausio 24 d. (ketvirtadienis) 

Lietuvoje: 

Vakare SSRS kariškiai apšaudė privačius automobilius (į vieną buvo šauta 29 kartus, vieną automobilį kartu su keleiviais kariškiai pagrobė. Jėga sulaikyti ir nugabenti į Šiaurės karinį miestelį trys Aukščiausiosios Tarybos apsaugos darbuotojai ten sumušti. Sauliui Steponavičiui nuo trankymų trūko ausies būgnelis.

Naktį Vilniuje intensyviai veikė sovietų kariškiai. Ginkluoti patruliai stabdė automobilius, šaudė iš automatų ir kulkosvaidžių, lipo į troleibusus ir kratė keleivius.

Gauta vaistų iš Suomijos, Latvijos ir Armėnijos.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kreipėsi į visas visuomenines organizacijas, partijas ir judėjimus, prašydama aiškinti vasario 9 d. įvyksiančios apklausos esmę ir tikslus, o Lietuvos žmones – aktyviai dalyvauti šioje apklausoje.

 

********** 

 

Paskelbtas SSRS vidaus reikalų ministro Boriso Pugo ir gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymas „Dėl bendro milicijos ir armijos patruliavimo miestų gatvėse“.

SRS advokatų sąjungos kolegija atsiuntė atsakomąją telegramą Latvijos advokatų kolegijai, kurioje pasmerkė SSRS ginkluotųjų pajėgų akcijas Vilniuje ir Rygoje.

 

PASAULIO REAKCIJA: 

JAV: 

Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas atidėjo visas derybas su SSRS dėl anksčiau JAV prezidento George'o Busho pasiūlytų SSRS „ypatingų santykių“ su šiomis organizacijomis. Kaip pasakė Pasaulio banko prezidentas Barberis Conable, Sovietų Sąjungos narystė šioje organizacijoje nėra toliau svarstoma dėl to, kad Sovietų Sąjunga atsitraukia nuo rinkos ekonomikos kurso ir dėl Pasaulio banko narių reakcijos į Sovietų Sąjungos veiksmus Baltijos šalyse.

 

Europos parlamentas: 

Europos Parlamentas Strasbūre priėmė rezoliuciją (270 : 9, susilaikė 4), kurioje pareiškė, kad EP yra šokiruotas dėl sovietų karinės intervencijos Baltijos respublikose. EP pasmerkė sovietų karinę agresiją prieš Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės judėjimus ir paragino pradėti derybas krizei išspręsti.

 

NATO: 

Briuselyje NATO generalinis sekretorius Manfredas Woerneris įspėjo, kad tolesnis jėgos naudojimas Baltijos respublikose „labai pakenktų“ Vakarų aljanso ir Kremliaus santykiams.

 

Islandija: 

Islandijos Vyriausybės posėdyje užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono siūlymu nuspręsta įteikti SSRS notą su reikalavimais paaiškinti, kodėl buvo panaudota ginkluota jėga prieš Baltijos valstybes. Taip pat nuspręsta nusiųsti į Baltijos valstybes parlamentinę delegaciją, kartu su Šiaurės šalimis koordinuoti politiką dėl Baltijos valstybių JT organizacijoje, aptarti situaciją NATO bloke ir, jeigu nebus nutrauktas jėgos panaudojimas, sukviesti JTO Saugumo Tarybos posėdį.

 

Italija: 

Italijos parlamentarai (Emma Bonino, Peppino Calderisi, Roberto Cicciomessere, Giovanni Negri, Sergio Stanzani, Alessandro Tessari), priklausantys Radikaliajai partijai, paskelbė pareiškimą, kad kruvini įvykiai Lietuvoje ir Latvijoje, stengiantis nuversti teisėtai išrinktus parlamentus, prieštarauja Helsinkio Akto baigiamajam dokumentui ir Paryžiaus Chartijai. Partija kreipėsi į Italijos Vyriausybę, reikalaudama, kad ji paragintų SSRS vadovybę laikytis Paryžiaus Konferencijos įsipareigojimų ir nutraukti jėgos panaudojimą prieš teisėtą Baltijos valstybių valdžią, inicijuoti 34 valstybių, pasirašiusių Helsinkio Aktą, užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame būtų apsvarstyta padėtis Lietuvoje ir Latvijoje bei kitose bebandančiose atsiskirti respublikose, inicijuoti Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimą ir nutraukti ekonominės pagalbos programą SSRS.

 

Švedija: 

Švedijos ambasadorius SSRS Erianas Berneris įteikė SSRS notą, kurioje prašoma pasiaiškinti dėl veiksmų Baltijos valstybėse.
Į Rygą atvyko Švedijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Peras Sheras.

 

 


 

 

Sausio 25 d. (penktadienis) 

Lietuvoje: 

Naktį Vilniaus gatvėse SSRS kariškiai stabdė ir sumušė ne vieną praeivį. Buvo stabdomos ir greitosios medicinos pagalbos mašinos, „patikrinimui“ išvaromi ir medikai, ir vežami ligoniai. Iš APN korespondento N. Baranausko atimtas fotoaparatas.

Sniečkaus miesto „Piliečių forumo“ susirinkime (susirinko 113 dalyvių) priimtas Kreipimasis į gyvenvietės žmones, Sniečkaus savivaldybės deputatus, į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuriame sakoma, kad destruktyvi jėga Lietuvoje – Lietuvos komunistų partija, kurios tikslas buvo surengti karinį perversmą ir užgrobti valdžią. Kreipimesi apgailestaujama, kad Ignalinos atominėje elektrinėje atsirado žmonių, palaikančių reakcingas jėgas. Jame sakoma, kad gyvenvietės žmonės, susijungę į „Piliečių forumą“, ryžtingai palaiko Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ir Vyriausybę.

 

Latvijoje: 

Sausio 20-ąją Rygoje vyko žuvusiųjų (Andrio Slapinio, Egilio Riekstinio, Sergejaus Kononenko, Vladimiro Gomonovičiaus) laidotuvės. Jose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. Visose trijose Baltijos respublikose paskelbta gedulo diena.
Latvijos parlamentas įkūrė Gynybos departamentą.
Maskvoje Rusijos užsienio reikalų ministerijoje akredituotas Latvijos Respublikos atstovas Jānis Lovnikas. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Fiodorovas pranešė, kad Rusija numačiusi pasiųsti savo oficialų atstovą į Rygą po savaitės. 

 

PASAULIO REAKCIJA: 

Lenkija: 

Lenkijos užsienio reikalų ministras Krzysztofas Skubiszewskis pareiškė, kad Lenkijos Vyriausybė numato leisti atidaryti Baltijos valstybių informacijos biurus Lenkijoje.

 

JAV: 

Vašingtono Administracijos atstovų teigimu, JAV ketina atidėti neribotam laikui vasario pradžioje numatytą prezidento Busho ir Michailo Gorbačiovo susitikimą dėl Sovietų Sąjungos veiksmų Baltijos šalyse.

JAV Baltieji Rūmai ir Senatas priėmė rezoliucijas, reikalaujančias, kad Gorbačiovas kuo skubiau nutrauktų karinės jėgos naudojimą Baltijos šalyse. Senatas priimtoje rezoliucijoje kreipėsi į prezidentą, kad būtų sustabdyti pasikeitimai su Sovietų Sąjunga informacija technikos srityje, kad būtų peržiūrėta pagalba Maskvai ir apsvarstyta Vašingtono parama Maskvai, siekiančiai tapti Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko nare.

 

Švedija: 

„Švedijos Vyriausybė pripažins Lietuvą, kai tik bus galima, ir ji bus tarp pirmųjų šalių, kurios tai padarys“, – pareiškė Švedijos valstybės sekretorius Perre Schori, lankydamasis Vilniuje.

 

Tarptautinis PEN centras: 

Tarptautinis PEN centras – tarptautinės rašytojų asociacijos būstinė Londone pasiuntė SSRS prezidentui laišką, kuriame pareiškė pasipiktinimą SSRS vadovybės veiksmais Latvijoje ir Lietuvoje, ir priminė prezidentui, kad Rusijos PEN centras taip pat buvo griežtai pasmerkęs prievartą, kurios griebtasi prieš Lietuvos suverenitetą. PEN centras laiške reikalavo tuojau pat nutraukti bet kokį karinį spaudimą ir nesikišti į politinius procesus Baltijos respublikose.

 

 


 

 

Sausio 26 d. (šeštadienis) 

Lietuvoje: 

Iš karinio Šiaurės miestelio Vilniuje paleisti penki asmenys. Visi sulaikytieji buvo mušami. Trys iš jų buvo sunkiai sužaloti ir paguldyti ligoninėje.
Iš Bialystoko, Katovicų, Krokuvos, Siedlcų, Ščecino, Goržuvos, Plocko ir Suvalkų gauta vaistų, tvarsliavos ir maisto.
Lietuvą pasiekė pagalbos siunta iš Zalcburgo.
Į Vilnių pristatyta „Raudonojo Kryžiaus“ siunta iš Vengrijos.
21.30 val. ginkluoti SSRS kariškiai užpuolė ir nusiaubė Lietuvos Respublikos muitinės postus Lavoriškėse ir Medininkuose.

 

Latvijoje: 

Suskilo Latvijos policijos pajėgos. Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai paskelbė, kad nepaklus ministrui Aloyzui Vazniui.

 

 


 

 

Sausio 27 d. (sekmadienis) 

Lietuvoje: 

Iš Duisburgo į Vilnių atvyko sunkvežimis su vaistais ir maistu.


PASAULIO REAKCIJA: 

Lenkija: 

Varšuvoje piliečių judėjimo „Demokratinė akcija“ (ROAD) suvažiavimas griežtai protestavo prieš sovietų kariuomenės intervenciją Lietuvoje ir Latvijoje bei paragino Lenkijos Seimą ir Senatą, prezidentą ir Ministrų Tarybą dar kartą apsvarstyti galimybę pripažinti Lietuvą de jure ir užmegzti su ja diplomatinius santykius.

Varšuvoje šv. Stanislovo Kostkės bažnyčioje buvo laikomos mišios už Baltijos valstybių laisvę. Pamokslo metu kalbėjo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Czeslawas Okinczycas.

 

 

 

 

Parengė Angonita Rupšytė