Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Laisvės premijos laureatai

2016 metų Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis

Apie Laisvės premijos laureatą Vytautą Landsbergį

 

2016 metų Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis
Vilnius, 1997 m. kovo mėn. | Fotografas Gintaras Mačiulis
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

 

2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu, paskyrė 2016 metų Laisvės premiją Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui – aukščiausiam Lietuvos Respublikos pareigūnui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui.

Laisvės premija Vytautui Landsbergiui buvo įteikta 2017 m. sausio 13-ąją – iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. 

 


 

Mes buvome laisvi jau tada, kai kilo Sąjūdis, kai pajutome savyje dvasinį bendrumą, kad mūsų tiek daug ir mes nebijome. Pasijutom laisvi jau tada, kai išsirinkome savo tikrą parlamentą, paskelbėme Nepriklausomybę, nes tikėjome ja ir ją kurdami gyvenome kaip laisvi žmonės, kaip nepriklausoma valstybė.

Vytautas Landsbergis, 1991 m. rugpjūčio 25 d.

 

Praėjo kiek daugiau nei ketvirtis amžiaus nuo Lietuvos valstybei svarbių ir lemtingų istorinių 1990–1992 m. įvykių. 1988–1990 m. nuvilnijus šimtatūkstantiniams Sąjūdžio mitingams, pasaulio bendruomenę nustebinus Baltijos kelio stebuklu ir demokratiškai išrinkus tautos atstovybę – Aukščiausiąją Tarybą, vėliau pavadintą Atkuriamuoju Seimu, 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (Laikinoji Konstitucija). Po 50 sovietų okupacijos metų prasidėjo visų nepriklausomos valstybės įstatymų kūrimo, valstybės institucijų formavimo veikla; itin svarbiu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo uždaviniu tapo Lietuvos valstybės įsitvirtinimas pasaulio tautų bendrijoje. Tarptautinis pripažinimas neatėjo per vieną dieną. 1991 m. Lietuvos valstybė, Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Lietuvos piliečiai tvirtai atsilaikė prieš sovietų karinę agresiją, didvyriškai pakėlė išmėginimą, sumokėję aukščiausią – valstybės gynėjų gyvybės – kainą, o jau po mėnesio, 1991 m. vasarį, vykusiame plebiscite išreikšta tautos valia pasauliui neabejotinai patvirtino atkurtos nepriklausomybės siekį ir Lietuvos teisėtos valdžios palaikymą. Aktyvi tarptautinės bendruomenės reakcija, užsienio valstybių parlamentų narių, Rusijos demokratinių jėgų parama, vis didėjanti Lietuvos valstybės atstovų tarptautinių vizitų reikšmė buvo lemiami veiksniai, stiprinę Lietuvos pozicijas tarptautinėje bendruomenėje. Išskirtinę reikšmę turėjo 1991 m. liepos 29 d. Maskvoje pasirašyta Sutartis tarp Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“, ratifikuota jau nustojus egzistuoti Sovietų Sąjungai.

Po Sovietų Sąjungos agoniją reiškusio komunistinėms jėgoms nesėkmingo 1991 m. rugpjūčio mėn. pučo prasidėjo Lietuvos valstybės greitesnio tarptautinio pripažinimo laikotarpis. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo darbą vainikavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos parengimas ir priėmimas 1992 m. spalio 25 d. referendumu bei jos pasirašymas ir paskelbimas (promulgacija) 1992 m. lapkričio 6 d.

Šių Lietuvos valstybės įvykių neįmanoma suprasti be Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo nario, Seimo Tarybos pirmininko, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, šių metų Laisvės premijos laureato Vytauto Landsbergio politinės veiklos analizės. Pasak vieno iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų Stasio Stačioko, Vytauto Landsbergio veiklą kuriant Lietuvos valstybę geriausiai apibūdina „Laisvės šauklio ir kūrėjo“ epitetai. 

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis iškyla kaip veiklos ir kūrybos žmogus, vadovas, kurio politinė veikla buvo skirta lietuvių tautos laisvės siekiui, laisvės ir demokratijos vertybių įtvirtinimui. „V. Landsbergis visada išsiskyrė tuo, kad jis kovojo ne tik už Tautos, bet ir už kiekvieno žmogaus laisvę ir orumą, tuo įkvėpdamas mus visus, o kartu griaudamas visą nežmonišką sovietinę sistemą“, – teigė S. Stačiokas.

Istoriniu požiūriu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio veikla išryškėjo jam vadovaujant Lietuvos parlamento sesijai, kai buvo priimtas Kovo 11-osios Aktas ir atkurta Lietuvos nepriklausomybė, taip pat rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų metmenis ir Konstituciją. 

Aukščiausiasis valstybės pareigūnas parodė tvirtą charakterį lemtingos 1991 m. sausio ir rugpjūčio mėn. sovietų agresijos ir smurto akivaizdoje. Bene ryškiausią pėdsaką Vytauto Landsbergio kaip pirmojo Lietuvos valstybės vadovo veikla paliko tarptautinėje arenoje. 1990–1992 m. tarptautiniai vizitai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys su užsienio valstybėmis užtikrino tarptautinį Lietuvos valstybės statusą. Derybinės pozicijos ir susitarimai su Rusija leido pasiekti, kad per metus iš Lietuvos būtų išvesti Rusijos kariniai daliniai. Vytauto Landsbergio parlamentinę veiklą 1990–1992 m. vainikavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos promulgacija. Šie politiniai Lietuvos valstybės vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio kaip politiko ir lyderio darbai tapo Lietuvos valstybingumo pamatu, ant kurio valstybė statoma iki mūsų dienų.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis įteikia Laisvės statulėlę 2016 metų Laisvės premijos laureatui Vytautui Landsbergiui
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0386 
Įteikus Laisvės premiją
Iš kairės: Laisvės premijų komisijos pirmininkė, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, 2016 metų Laisvės premijos laureatai Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0406 
2016 metų Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis Lietuvos Respublikos Seimo tribūnoje
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0429 
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina 2016 metų Laisvės premijos laureatus Vytautą Landsbergį ir Valdą Adamkų
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0463 
Sveikinimai Laisvės premijos laureatui Vytautui Landsbergiui
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0502 
2016 metų Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis, Gražina Ručytė-Landsbergienė ir 2016 metų Laisvės premijos laureatas Valdas Adamkus pasibaigus iškilmingam minėjimui
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0577 

 


 

Pagerbiant 2016 metų Laisvės premijos laureatą, 2017 metų sausį buvo parengta ir pristatyta paroda „Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis“. Parodoje, skirtoje Laisvės premijos laureatui Vytautui Landsbergiui, eksponuojamos svarbiausios atgimusios ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo akimirkos, kuriomis išryškėjo Vytauto Landsbergio veiklos rezultatai įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir Laisvę: Lietuvos Sąjūdžio siekiai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo darbai kuriant ir ginant valstybę, Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas tarptautinėje arenoje. 

Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, NATO multimedijos archyvo, Europos Parlamento garso ir vaizdo archyvo fondų, Vytauto Landsbergio asmeninio archyvo. Fotografijų autoriai: Arnoldas Barysas, Julija Fassbender, Chip Hires, Vladimiras Gulevičius, Kęstutis Jankauskas, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Arturo Mari, Zenonas Nekrošius, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Vladas Ščiavinskas, Raimundas Šuika, Lilija Valatkienė.

 

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė  

 

Parodos partneriai: 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas 

NATO multimedijos archyvas 

Europos Parlamento garso ir vaizdo archyvas

 

Paroda buvo pristatyta 2017 m., ją sudaro 10 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]  

 

Paroda „Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis“ eksponuota:

2017 m. sausio 9 d. – 2017 m. vasario 3 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2017 m. kovo 1 d.– 2017 m. kovo 31 d. – Birštono muziejuje;

2017 m. rugsėjo 9 d. – 2017 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje;

2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. gegužės 21 d. – Mykolo Romerio universitete; 

2018 m. spalio 22 d. – 2018 m. spalio 30 d. – Ilzenbergo dvare (Rokiškio r.);

2020 m. kovo 2 d. – 2020 m. birželio 16 d. – Buivydiškių pagrindinėje mokykloje;

2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 8 d. – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus pasienio rinktinėje;

2022 m. spalio 19 d. – 2022 m. spalio 28 d. – Mykolo Romerio universitete.