Apie Laisvės premijos laureatus - Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio partizanų grupę

2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu, paskyrė 2018 metų Laisvės premiją Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui.

Laisvės premija Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei buvo įteikta 2019 m. sausio 13-ąją – iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Rezistencija [...] tai individo fundamentali laikysena prieš gyvenimą ir prieš mirtį, tai originalus įtemptas moralinis klimatas, kuriame tauta, istorijos supurtyta, įgauna naujų galimybių, savo naujo likimo sąmonę.

Algirdas Julius Greimas

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2018 metų Laisvės premija paskirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui. Laisvės kovų dalyvių grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba, individualias jų kandidatūras parėmė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų asociacija, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai, akademinės bendruomenės atstovai – ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo tyrėjai. Taip pirmą kartą Laisvės premija skirta septynių Lietuvos ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvių grupei, šiuo apdovanojimu pagerbta pagrindinė ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo organizacija – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis. Kaip pažymėjo Laisvės premijų komisijos pirmininkė, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, „šių metų Laisvės premija partizanams – tai visuomenės padėka už mūsų laisvę kovojusiems didvyriams, iki šiol puoselėjantiems laisvės ir nepriklausomybės idealus. Ši premija yra mūsų pagarbos ir dėkingumo ženklas jiems ir visiems laisvės kovų dalyviams“.

2018-ųjų Laisvės premijos nominacija laisvės kovų dalyviams ypatinga ir tuo, kad jos įteikimas dar kartą suaktualina ginkluotojo pasipriešinimo reikšmę, istorinę atmintį apie šį dramatišką Lietuvos istorijos laikotarpį. Siekdamas pabrėžti ginkluotojo pasipriešinimo svarbą kovojant prieš sovietų okupaciją, Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago metais, o 2019-uosius – Jono Žemaičio-Vytauto metais, pažymint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines bei Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos pasirašymo 70-ąsias metines. Taip prisimenama Deklaracija, kurią pasirašę aštuoni signatarai karo ir okupacijos sąlygomis patvirtino Lietuvos valstybės tęstinumą ir deklaravo Lietuvos valstybės, kaip demokratinės, parlamentinės respublikos, modelį. Gražiu sutapimu ir vienu iš svarbiausių 2018 m. įvykių Lietuvos visuomenės atmintyje išliks partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimas Našlaičių kapinėse ir valstybinių laidotuvių ceremonija. 

Partizanai Jonas Abukauskas-Siaubas, Vytautas Balsys-Uosis, Jonas Čeponis-Vaidila, Juozas Jakavonis-Tigras, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Jonas Kadžionis-Bėda ir Juozas Mocius-Šviedrys neabejotinai nusipelnę Laisvės premijos. Brutalaus teroro sąlygomis jų apsisprendimas aukoti asmeninius interesus, pasirenkant ginkluotą kovą už Lietuvos nepriklausomybę, liudijo jų drąsą ir idealizmą. Vienas iš apdovanotojų Jonas Čeponis pastebėjo, kad „Vytis ir trispalvė mums buvo tokie šventi dalykai, kad už juos ėjome mirti“. Kiekvieno iš jų biografija turi nemažai ir panašumų, ir skirtumų. Vykstant partizaniniam karui su Sovietų Sąjunga jie atstovavo skirtingoms partizanų apygardoms – Algimanto, Dainavos, Kęstučio, Tauro ir Vyčio. Į ginkluotąjį pasipriešinimą įsitraukę būdami vos 19–22 metų amžiaus, per keletą metų jie išgyveno visą partizaninio karo dramatizmą – kovos krikštą, partizanų bunkerio šaltį, sužeidimus, deja, ir buvusių kovos draugų išdavystes. Patekę į okupantų represinių struktūrų rankas, praėjo tardymų Golgotą, išliko lagerio ir tremties Sibire metais. Lagerių ir tremties sunkumai ir nepritekliai nepalaužė jų tikėjimo laisve. Kartu jų gyvenimo istorijos skirtingos ir todėl vertos atskiros knygos ar kino filmo siužeto. Sulaukę garbingo amžiaus, šie partizanai yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio simboliai, kasdiene savo veikla aktyviai liudijantys Lietuvos laisvės kovų istorinę atmintį. Šiandienos Lietuvos visuomenei jie yra tikrojo herojiškumo pavyzdys. 

Pagerbiant 2018 metų Laisvės premijos laureatus, 2019 metų sausį buvo parengta ir pristatyta paroda „Laisvės premijos laureatai – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupė“.Paroda skiriama 2018 m. Laisvės premija apdovanotai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui – pagerbti. Parodoje eksponuojamos nuotraukos saugomos Lietuvos Respu blikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Lietuvos ypatingajame archyve. Širdingai dėkojame 2018 m. Laisvės premijos laureatams Jonui Abukauskui, Jonui Čeponiui, Juozui Jakavoniui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Mociui už suteiktą galimybę naudotis istorinėmis nuotraukomis iš asmeninių archyvų, fotografams Justinui Auškeliu, Džojai Gundai Barysaitei, Mantui Gudzinevičiui, taip pat jaunosios kartos fotografei Monikai Mykolaitytei už suteiktą galimybę eksponuoti jos fotografijas iš 2014 m. parengtos parodos „Naktį kulkom lijo. Šiandieniniai partizanų portretai“, skirtos pagerbti Lietuvos laisvės kovotojus. Taip pat norime širdingai padėkoti Dainai Julijai Lyderienei (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija), Vilmai Ektytei (Lietuvos ypatingasis archyvas), Daliai Rudienei ir Gintarui Šidlauskui (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras), Vegai Ribikauskienei (Okupacijų ir laisvės kovų muziejus), Giedriui Gataveckui (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis) ir kitiems, savo darbu talkinusiems rengiant šią parodą.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų rengėjas – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė  

Parodos partneriai: 

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijas archyvas 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus 

Lietuvos ypatingasis archyvas

Paroda buvo pristatyta 2019 m., ją sudaro 12 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]  

Paroda „ Laisvės premijos laureatai – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupė“ eksponuota:

2019 m. sausio 7 d. – 2019 m. sausio 28 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2019 m vasario 11 d. – 2019 m. kovo 12 d. – VSAT prie VRM pasieniečių mokykloje;

2019 m. balandžio 3 d. – 2019 m. balandžio 30 d. – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje;

2019 m. balandžio 30 d. – 2019 m. birželio 16 d. – Obelių istorijos muziejuje;

2019 m. gegužės 3 d. – 2019 m. gegužės 6 d. – Rokiškio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre;

2019 m. gegužės 16 d. – 2019 m. gegužės 18 d. – Rokiškio rajono Juodupės gimnazijoje;

2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. spalio 14 d. – Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose;

2019 m. spalio 14 d. – 2019 m. lapkričio 15 d. – KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės, 506 Lengvoji pėstininkų kuopoje Rokiškyje;

2019 m. lapkričio 15 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. – Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje;

2019 m. gruodžio 2 d. – 2019 m. gruodžio 20 d. – Kamajų Antano Strazdo gimnazijoje;

​​2020 m. sausio 3 d. – 2022 m. rugsėjo 2 d. – Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose;

2022 m. rugsėjo 22 d. – 2023 m. vasario 20 d. – Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje.