Apie parodą „1991 METŲ SAUSIO 13-OSIOS VEIDAI ROMUALDO POŽERSKIO NUOTRAUKOSE“

1988 metais visa galva įkritau fotografuoti politinių įvykių – žodžio laisvė, sugrąžinta Lietuvos istorija, daugybė laimingų ir džiaugsmingų žmonių daugiatūkstantiniuose mitinguose, plevėsuojančios trispalvės ir dainuojančios revoliucijos jausmingos giesmės. Įvykis sekė įvykį: ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas ir jo dalyviai – visi, kuriems buvo svarbi Lietuvos praeitis, dabartis ir ateitis, taip pat Laisvės paminklo atstatymas Kaune, tremtinių palaikų sugrąžinimas iš Sibiro, fenomenali trijų Baltijos tautų akcija „Baltijos kelias“, Nepriklausomybės atkūrimas ir tragiški 1991-ųjų sausio įvykiai.

Baisiausia buvo 1991-ųjų sausio dienomis. Vakare, įsijungęs televizorių, pamačiau, kad Vilniuje prasidėjo Lietuvos televizijos užgrobimas. Kaune gaudė bažnyčių varpai ir kaukė sirenos. Nieko nesvarstydamas, į krepšį pradėjau krauti fototechniką, rinkti fotojuosteles – pasijutau kaip kareivis, kuris prieš mūšį dedasi kulkas. Palikau verkiančią žmoną, mažus vaikus, sėdau į automobilį ir išlėkiau į Vilnių.

Aukščiausiojoje Taryboje praleidau tris paras. Sausio 13-osios naktį posėdžių salėje buvome du fotografai – Vilius Jasinevičius ir aš. Kas kelias valandas aidėdavo pavojaus signalai pranešdami, kad artėja rusų šarvuočiai, o gynėjai, prisipylę „Molotovo kokteilių“, laukė galimo šturmo. Kunigai Sigitas Tamkevičius, Jonas Boruta, Robertas Grigas, Algimantas Keina laimino gynėjus ir aukojo Šv. Mišias Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems parlamento gynėjams. Tomis valandomis nieko baisesnio gyvenime nesu išgyvenęs. Nuo „Molotovo kokteilių“ Aukščiausiosios Tarybos koridoriuose tvyrojo benzino kvapas, visur stovėjo dėžės su dujokaukėmis. Gynėjai buvo susikaupę, matavosi dujokaukes, rankose laikė metalinius strypus, kirvius ir medžioklinius šautuvus. Nervingi žvilgsniai, rankose sugniaužti ginklai liudijo psichologinę įtampą ir aukos įprasminimą. 

Posėdžių salėje signatarai sustingę sėdėjo su paltais ir klausė užsienio žinių. Kai pranešė apie sužeistus ir žuvusius žmones, salėje stojo tyla ir pajutau, kaip plūstelėjo siaubo ir baimės bangos. Į posėdžių salę atėjęs Vytautas Landsbergis pranešė, kad nesėkmingai bando prisiskambinti Michailui Gorbačiovui. Tada užfiksavau vieną geriausių fotografijų – neperšaunamą liemenę vilkintį Vytautą Landsbergį, apsuptą Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus sargybinių. Visi supratome, kad šią naktį sprendžiasi Lietuvos likimas. 

Ankstyvą Sausio 13-osios rytą skubėjau į morgą. Ten buvo atvežtos tos nakties aukos. Jų vardai dar buvo nežinomi. Fotografavau kulkų suvarpytus, sužalotus jaunų žmonių kūnus. 

Prašvitus, nuo namo stogo priešais Aukščiausiąją Tarybą fotografavau sausakimšą aikštę. Žmonių minia bangavo, grėsmingai šaukė kaip sužeistas žvėris. Žvarbiam vėjui atpūtus snaiges, pūgoje minia išnykdavo, girdėjosi tik šauksmas – LIETUVA, LIETUVA. Vėliau fotografavau sovietų kareivius, kurie saugojo užgrobtą Vilniaus televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatus. Neprastai jautru ir skaudu buvo laidotuvėse fiksuoti artimųjų atsisveikinimą su žuvusiais. Brangaus žmogaus mirtis kaip aštraus peilio dūris. Lietuvos laisvės kaina – žmonių skausmo okeanas.

Fotografas Romualdas Požerskis, Kaunas, 2019 m.

Laisvės gynėjų dienai skirtos fotografijų parodos autorius – žinomas Lietuvos fotomenininkas, daugelio fotografijos albumų autorius, parodų dalyvis, fotografas Romualdas Požerskis. 

1991 m. fotografo užfiksuotose fotografijose Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, Lietuvos laisvės gynėjų, Lietuvos dvasininkų, politikų, žurnalistų veidai, portretai, liudijantys istorinės akimirkos dramą, įtampą, baimę, dvasios stiprybę, pasiryžimą stovėti iki pergalingos pabaigos.

Romualdas Požerskis gimė 1951 m. liepos 7 d. Vilniuje. 1957–1969 m. mokėsi Kauno 8-ojoje vidurinėje mokykloje. 1972 m. gegužės 18–19 d. Romualdas buvo vienas iš jaunimo protesto demonstracijų dalyvių Kaune. Jas iššaukė Romo Kalantos susideginimas Kauno muzikinio teatro sodelyje ir sovietų valdžios pastangos nuslėpti šį įvykį, bandymai išvengti visuomenės pasipiktinimo bei informacijos patekimo į užsienį. Už dalyvavimą prieš sovietų valdžią nukreiptose akcijose Romualdas Požerskis buvo suimtas. 

1975 m., baigęs tuometį Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, Romualdas Požerskis pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. 1980 m. tapo laisvu fotografu ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. 1993 m. pradėjo dirbti lektoriumi Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete. Nuo 2011 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius.
Nuo 1976 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1990 m.); 1994 m. Tarptautinė meninės fotografijos federacija (AFIAP) suteikė fotografo menininko garbės vardą; už indėlį plėtojant Lietuvos fotografijos meną ir kūrybą apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2005 m.), už indėlį plėtojant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą Lenkijos Respublikos Prezidento apdovanotas „Auksiniu nuopelnų kryžiumi“ (2006 m.).

Širdingai dėkojame fotografijų autoriui Romualdui Požerskiui už pasidalytus asmeninius atsiminimus apie Sausio 13-ąją ir suteiktą galimybę eksponuoti jo nuotraukas Laisvės gynėjų dienos renginių metu.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė  

Paroda pristatyta 2020 m., ją sudaro 27 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected] 

Paroda „1991 METŲ SAUSIO 13-OSIOS VEIDAI ROMUALDO POŽERSKIO NUOTRAUKOSE“ eksponuota:

2020 m. sausio 6 d. – 2020 m. sausio 31 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje;

2021 m. sausio 8 d. – 2021 m. sausio 29 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje;

2021 m. sausio 8 d. – 2021 m. sausio 31 d. – Utenos muziejuje (virtuali paroda);

2022 m. gruodžio 14 d. – 2023 m. vasario 13 d. – Ignalinos krašto muziejuje.