Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Kovo 11-ajai paminėti skirti iškilmingi Seimo posėdžiai



1991 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis1992 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis1993 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis1994 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis1995 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis, skirtas 5-osioms metinėms1996 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis1997 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis1998 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis 1999 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis 2000 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis, skirtas 10-osioms metinėms2001 m. kovo 10 d. iškilmingas posėdis2003 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis2004 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis 2005 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis, skirtas 15-osioms metinėms2006 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis2007 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis2008 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis 2009 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis 2010 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas, skirtas 20-osioms metinėms2011 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas2012 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas 2013 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas2014 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas2015 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas, skirtas 25-osioms metinėms2016 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas 2017 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas2018 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas2019 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas2020 m. minėjimas skirtas, 30-osioms Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinėms 2021 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas2022 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas2023 m. kovo 11 d. iškilmingas minėjimas

1991 m. kovo 11 d. iškilmingas posėdis

Apie 1991 m. kovo 11 d. iškilmingą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdį

 

1991 m. kovo 11 d. vyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdis, skirtas pirmosioms atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metinėms paminėti. Šio posėdžio metu buvo pagerbtas 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų atminimas. Posėdis vyko Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, Plenarinių posėdžių salėje (dabar – Kovo 11-osios Akto salė). 

 

Posėdžiui pirmininkavo 

Vytautas LANDSBERGIS, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas;

Česlovas Vytautas STANKEVIČIUS Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas. 

 

Posėdyje kalbėjo

Vytautas LANDSBERGIS, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas; 

Saulius ŠALTENIS, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas;

Inge LIONINGAS (Inge Lønning), Oslo universiteto rektorius, Norvegijos Tautos taikos premijos komiteto atstovas;

Knutas Josteinas BERGLYDAS (Knut Jostein Berglyd), Norvegijos jaunimo tarybos atstovas;

Bjornas Katas FUNEMARKAS (Bjorn Kato Funnemark), Taikos premijos komiteto atstovas;

Andrejs KRASTINIS (Andrejs Krastiņš), Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas; 

Jakas JOERUTAS (Jaak Jõerüüt), Estijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas;

Mišelis PELŠA (Michel Pelchat), Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos deputatas, Baltų rėmimo grupės pirmininkas;

Ježi KLOČOVSKIS (Jerzy Kłoczowski), Lenkijos Respublikos senatorius;

Konstantinas NESTEROVAS (Konstantin Nesterov), Rusijos Federacijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas;

Šavaršas KOČARIANAS (Šavarš Kočarian), Armėnijos Aukščiausiosios Tarybos deputatas;

Vladimiras DAINEKO (Vladimir Daineko), Maskvos (Rusijos Federacija) tarybos deputatas;

Aleksandras VINIKOVAS (Aleksandr Vinikov), Leningrado (dabar Sankt-Peterburgas, Rusijos Federacija) tarybos deputatas;

Algis UZDILA, „Sanryšos“ tarybos pirmininko pavaduotojas;

Emanuelis ZINGERIS, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatas;

Česlovas OKINČICAS, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatas;

Halina KOBECKAITĖ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tautybių departamento generalinė direktorė;

Kazys SAJA, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatas;

Kazimieras ŽOROMSKIS, buvęs Bogotos universiteto ir Niujorko meno akademijos profesorius;

Gediminas VAGNORIUS, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis kalba iškilmingame posėdyje, skirtame pirmosioms atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metinėms pažymėti
Prezidiume iš kairės sėdi Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojai: Kazimieras Motieka, Česlovas Vytautas Stankevičius, Bronislovas Kuzmickas
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Fotografas Vytautas Daraškevičius
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas 
Iškilmingo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdžio, skirto paminėti pirmosioms atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metinėms, dalyviai
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Fotografas Vytautas Daraškevičius
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

 

 

Posėdžio metu buvo perskaityti pranešimai 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis perskaitė pranešimą „Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo metai“, kuriame apžvelgė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir tarptautinio pripažinimo iššūkius pirmaisiais atkurtos Lietuvos Respublikos metais. 

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius perskaitė pranešimą „Lietuvos Respublikos ekonominė ir socialinė politika“, kuriame apžvelgė atkurtos Lietuvos Respublikos pirmųjų metų ekonominę raidą, iššūkius ir perspektyvas. 

 

Posėdžio metu buvo pagerbtas 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų atminimas

1991 m. kovo 11 d., minint pirmąsias atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metines, iškilmingo posėdžio metu buvo pagerbtas Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu žuvusių Laisvės gynėjų atminimas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. sausio 15 d. nutarimu „Dėl apdovanojimo I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu“ (Nr. I-952) ir 1991 m. vasario 18 d. nutarimu „Dėl V. Koncevičiaus apdovanojimo I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu“ (Nr. I-1070) už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę buvo apdovanoti (po mirties) 1991 m. sausio 13-ąją žuvę Lietuvos laisvės gynėjai. 

Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus ordinas buvo atkurtas 1991 m. sausio 15 d., pradėjus vos dviem dienoms po tragiškųjų 1991 m. sausio 13-osios žudynių. Šį valstybės apdovanojimą įstatymu atkūrė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, taip pagerbdama žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą ir tą pačią dieną žuvusius Lietuvos Laisvės gynėjus apdovanojo (po mirties) 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas).

Iškilmingo 1991 m. kovo 11-osios posėdžio metu, nutarimus dėl apdovanojimo perskaitė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius. Apdovanojimus įteikė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Aukščiausiosios Tarybos sekretorius Liudvikas Sabutis. Apdovanojimus atsiėmė žuvusiųjų artimieji.

 

Lietuvos laisvės gynėjai posėdyje apdovanoti (po mirties) I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu:

Loreta ASANAVIČIŪTĖ (apdovanojimą atsiėmė mama Stasė Asanavičienė, posėdyje dalyvavo Loretos sesuo Renata ir brolis Bronius), 

Virginijus DRUSKIS (apdovanojimą atsiėmė žmona Asta Druskienė), 

Darius GERBUTAVIČIUS (apdovanojimą atsiėmė tėvai Vincė ir Antanas Gerbutavičiai),  

Rolandas JANKAUSKAS (apdovanojimą atsiėmė tėvai Galina ir Bronislovas Jankauskai), 

Rimantas JUKNEVIČIUS (apdovanojimą atsiėmė tėvai Vanda ir Rimantas Juknevičiai), 

Alvydas KANAPINSKAS (apdovanojimą atsiėmė žmona Regina Kanapinskienė), 

Algimantas Petras KAVOLIUKAS (apdovanojimą atsiėmė žmona Genovaitė Kavoliukienė, posėdyje dalyvavo Algimanto Petro sūnus Gintaras), 

Vytautas KONCEVIČIUS (apdovanojimą atsiėmė mama Teklė Koncevičienė), 

Vidas MACIULEVIČIUS (apdovanojimą atsiėmė žmona Aušra Maciulevičienė, posėdyje dalyvavo Vido mama Anelė Maciulevičienė), 

Titas MASIULIS (apdovanojimą atsiėmė mama Vitalija Krivickienė),  

Alvydas MATULKA (apdovanojimą atsiėmė mama Marijona Matulkienė), 

Apolinaras Juozas POVILAITIS (apdovanojimą atsiėmė žmona Ona Povilaitienė, posėdyje dalyvavo Apolinaro Juozo sūnus Robertas), 

Ignas ŠIMULIONIS (apdovanojimą atsiėmė tėvai Nijolė ir Rimantas Šimulioniai), 

Vytautas VAITKUS (apdovanojimą atsiėmė žmona Apolonija Vaitkienė, posėdyje dalyvavo Vytauto sūnus Robertas). 

Dar posėdžio pradžioje tylos minute buvo pagerbtas 1991 m. sausio 13-ąją žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai: Nijolė Oželyė-Vaitiekūnienė, Aloyzas Sakalas ir Vilniaus miesto savivaldybės deputatai Violeta Barauskienė, Juozas Kontautas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos iškilmingo posėdžio dalyvių ir Lietuvos tautos vardu padėjo gėlių Vilniuje Antakalnio kapinėse ant žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę kapų. Kauno miesto, Marijampolės, Kėdainių, Rokiškio savivaldybių atstovai padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų Kaune, Kėdainiuose, Marijampolėje ir Rokiškyje. 

Galina ir Bronislovas Jankauskai atsiima I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordiną, skirtą už Lietuvą žuvusiam sūnui Rolandui Jankauskui
Apdovanojimą įteikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Aukščiausiosios Tarybos sekretorius Liudvikas Sabutis
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Fotografas Vytautas Daraškevičius
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas
Pirmoje eilėje – 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių Laisvės gynėjų artimieji, atsiėmę žuvusiesiems skirtus valstybės apdovanojimus
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Fotografas Vytautas Daraškevičius
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

 

 

Posėdžio metu buvo įteikta Norvegijos Tautos taikos premija 

Apdovanojimas buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, jį įteikė Norvegijos Tautos taikos premijos komiteto atstovas, Oslo universiteto rektorius Inge Lioningas (Inge Lønning). Apdovanojimo idėja Norvegijoje kilo spontaniškai po 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniuje. Tai buvo Norvegijos žmonių atsakas į Nobelio taikos premijos skyrimą Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. Svečias iš Norvegijos pabrėžė, kad Norvegijos Tautos taikos premija „tai ne protesto aktas, tai solidarumo ženklas, rankos paspaudimas Lietuvos žmonėms ir visiems Baltijos tautų žmonėms Norvegijos tautos vardu“. Kartu su pinigine premija buvo įteiktas jauno norvegų dailininko sukurtas meno kūrinys. 

Oslo universiteto rektorius, profesorius Ingė Lioningas (Inge Lønning) iškilmingo posėdžio metu įteikia Norvegijos Tautos taikos premiją Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

 

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba gavo daugybė sveikinimo telegramų iš Lietuvos ir užsienio 

Posėdžio metu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Kazys Saja perdavė Popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimą ir apaštališkąjį palaiminimą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, Aukščiausiajai Tarybai ir Lietuvos žmonėms. Taip pat perskaitė Kauno arkivyskupo, kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo (tuo metu viešėjusio Briuselyje, Belgijoje) sveikinimus. Buvo pristatytos gautos sveikinimo telegramos, kurias atsiuntė Gruzijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Zviadas Gamsachurdija, Moldovos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Aleksandro Mosano, Amerikos lietuvių tarybos (ALT) pirmininkas Gražvydas Lazauskas, Vengrijos lietuvių bendruomenės vadovas dr. Vytautas Grinius, kunigas Hansas Fridrikas Fišeris (iš Leipcigo, Vokietijoje), Larisa Zavjalova (iš Leningrado, Rusijoje), kompozitorius Rodionas Ščedrinas ir choreografė, balerina Maja Pliseckaja (iš Augsburgo, Vokietijoje). Daugybė kitų gautų telegramų buvo perduota Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriatui. Sveikinimus siuntė ir Lietuvos vaikai – vienas iš jų 72 metrų ilgio laišką su linkėjimais ir piešiniais, rašytas 1990 m. kovos 10 d. vykusioje šventėje „Atgimimo diena: 1991 m. kovo 11 d.“

 

Posėdyje dalyvavo Lietuvos ir užsienio valstybių atstovai

Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų institucijų vadovai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę giminės bei artimieji. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų pirmininkai, miestų merai, rajonų valdytojai, Lietuvos Respublikos žmonių rinkti deputatai į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, atstovavę Lietuvos interesams ir siekiams. Posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos dvasininkijos, politinių partijų, visuomeninių organizacijų, kūrybinių sąjungų atstovai, Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų bendrijų atstovai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos darbuotojai, taip pat iš kitų valstybių atvykę lietuvių bendruomenių užsienyje atstovai. Posėdyje dalyvavo Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovai. 

Užsienio valstybių atstovai

Posėdyje dalyvavo Norvegijos Karalystės, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos, Prancūzijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Armėnijos Respublikos, Rusijos Federacijos delegacijos, taip pat dalyvavo ir Rusijos Federacijos Leningrado bei Maskvos miestų tarybų delegacijos. Posėdį stebėjo užsienio informacinių agentūrų žurnalistai ir korespondentai. 

 

 

1991 m. kovo 11 d. iškilmingo posėdžio garso įrašas 

 

1991 m. kovo 11 d. iškilmingo posėdžio stenograma

 

 


 

 

1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių minėjimas Vilniuje 

1991 m. kovo 10 d. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vyko šventinis renginys „Kovo 11: Su Atgimimo diena“ Nepriklausomybės aikštėje buvo surengta vaikų linkėjimų Lietuvai akcija. Jau ryte aikštę užtvindė vėjo malūnėliais nešini vaikai. Jaunuosius kūrėjus linksmino Vytautas Kernagis, Neringa Giniotienė, Virgis Stakėnas, Julija Jačėnaitė, „Keistuolių teatras“ ir kiti kūrėjai bei atlikėjai. Vaikai piešė ir rašė linkėjimus, kurie sugulė į ilgą laišką. Renginio pabaigoje buvo paskelbta, kad vaikų linkėjimų Lietuvai laiškas yra 72,3 m ilgio ir 52,2 cm pločio. Šis laiškas 1991 m. kovo 11 d. iškilmingo posėdžio metu buvo perduotas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. 

1991 m. kovo 11 d. vyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Pasibaigus jam Posėdžio dalyviams gretimuose Profsąjungų rūmuose (dabar Seimo III rūmai) demonstruojama dokumentinė kino juosta „Lietuva iš praeities ir ateities“. 

1991 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės aikštėje vyko pirmoji iškilminga atkurtos Lietuvos kariuomenės rikiuotė ir paradas. Jos metu Lietuvos savanoriai iškilmingai prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Priesaiką priėmė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Krašto apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius 

1991 m. kovo 11 d. vakare Operos ir baleto teatre vyko labdaringas koncertas, kurio metu buvo atliktas monumentalus Džiuzepės Verdi kūrinys „Requiem“, skirtas chorui ir keturiems solistams. Jį atliko iš Kauno atvykęs choras, solistai ir Lietuvos simfoninis orkestras. Koncertas buvo skirtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui pagerbti.  

 

Vėjo malūnėliai tapo vaikų šventės, skirtos paminėti pirmosioms atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metinėms, simboliu
Kairėje: Vėjo malūnėlius keliantys vaikai ant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos laiptų. Fotografas Algimantas Maskoliūnas
Dešinėje: Šventėje koncertavęs Vytautas Kernagis, pasipuošęs vėjo malūnėliais. Fotografas Kęstutis Svėrys
Vilnius, 1991 m. kovo 10 d.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas
Vaikų šventės dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis
Šalia stovi šventėje koncertavę atlikėjai: Vytautas Kernagis ir Virgis Stakėnas
Vilnius, 1991 m. kovo 10 d. | Fotografas Juozas Kazlauskas
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas
Pirmųjų atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metinių išvakarėse Nepriklausomybės aikštėje susirinkę vaikai rašė linkėjimus Lietuvai
Kairėja: Linkėjimus Lietuvai rašantys vaikai. Fotografas Algimantas Maskoliūnas
Dešinėje: Per Nepriklausomybės aikštę nešamas ritinys – 72 metrų ilgio Lietuvos vaikų linkėjimų laiškas. Fotografas Andrius Petrulevičius
Vilnius, 1991 m. kovo 10 d.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas 
Lietuvos savanoriai, pro barikadomis apjuostą parlamentą, žygiuoja į Nepriklausomybės aikštę
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Alfredas Girdziušas
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-180-G00064
Savanoriai, pasiruošę pirmajam atkurtos Lietuvos kariuomenės paradui, įžygiuoja į Nepriklausomybės aikštę
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Alfredas Girdziušas
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-180-G00058 
Kariai savanoriai, pirmosios iškilmingos kariuomenės rikiuotės Nepriklausomybės aikštėje metu, prisiekė ištikimybę Lietuvos Respublikai
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Fotografas Alfredas Girdziušas
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-180-G00076, VI-180-G00081 
Karių priesaiką priėmė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Krašto apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Fotografas Alfredas Girdziušas
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-180-G00073
Iškilminga karių savanorių rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje
Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. | Fotografas Alfredas Girdziušas
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-180-G00079 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

„Requiem“, Draugas, 1991, kovo 12, p. 1.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 11 d. iškilmingo posėdžio stenograma, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.251430 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas „Dėl apdovanojimo I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu“, Vilnius, 1991 m. sausio 15 d., Nr. I-952, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D2D5E7AF9DB3 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas „Dėl V. Koncevičiaus apdovanojimo I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu“, Vilnius, 1991 m. vasario 18 d. Nr. I-1070, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.60206E4E697F 

 

 

Parengė Angonita Rupšytė, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Loreta Rakauskienė
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius