Apie 1993 m. kovo 11 d. iškilmingą Lietuvos Respublikos Seimo posėdį

1993 m. kovo 11 d. vyko Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Posėdis vyko Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Plenarinių posėdžių salėje (dabar – Kovo 11-osios Akto salė). 

Posėdžiui pirmininkavo

Egidijus BIČKAUSKAS, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas

Posėdyje kalbėjo

Aloyzas SAKALAS, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), 1990 m. kovo 11-osios Akto signataras;

Bronislovas GENZELIS, Lietuvos Respublikos narys (Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija), 1990 m. kovo 11-osios Akto signataras;

Vytautas LANDSBERGIS, Lietuvos Respublikos Seimo narys (Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcija), Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, 1990 m. kovo 11-osios Akto signataras;

Rolandas PAULAUSKAS, 1990 m. kovo 11-osios Akto signataras;

Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1990 m. kovo 11-osios Akto signataras.

Tylos minute pagerbti

Tylos minute buvo pagerbti mirę Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signatarai Valerijonas Šadreika ir Česlovas Kudaba, žuvusieji už Lietuvos laisvę. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Linas Antanas Linkevičius, Irena Šiaulienė, Kovo 11-osios Akto signatarai Kazimira Danutė Prunskienė ir Vincas Ramutis Gudaitis padėjo gėlių ant Valerijono Šadreikos kapo Antakalnio kapinėse ir Česlovo Kudabos kapo Karveliškių kapinėse Vilniuje. Lietuvos Respublikos Seimo narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Nijolė Ambrazaitytė ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas Katilius padėjo gėlių prie Seimo rūmų memorialo.

Posėdžio metu buvo perduotas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ originalas su signatarų parašais

Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1990 m. kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Mykolas Brazauskas perdavė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ originalą su signatarų parašais, kurį trejus metus saugojo kardinolas Vincentas Sladkevičius, Lietuvos valstybinių archyvų generaliniam direktoriui, 1990 m. kovo 11-osios Akto signatarui Stanislovui Gediminui Ilgūnui nuolatiniam saugojimui (originalas saugomas Lietuvos valstybės Naujajame archyve).

Posėdžio metu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams buvo įteikti atminimo ženklai

Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1990 m. kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Mykolas Brazauskas įteikė 1990 m. kovo 11-osios Akto signataras (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ su signatarų parašais faksimilinę kopiją, pažymėjimus ir ženklus. 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, 1990 m. kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Juršėnas perskaitė 124 signatarų, balsavusių už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, pavardes. 

Posėdyje dalyvavo Lietuvos ir užsienio valstybių atstovai

Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” (nuo 1997 metų vadinami – Lietuvos Nepriklausomybės Akto) signatarai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei jų atstovai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Lietuvos politinių partijų ir politinių organizacijų atstovai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę giminės ir artimieji.

Užsienio valstybių atstovai

Posėdyje dalyvavo užsienio valstybių ambasadoriai, generaliniai konsulai, laikinieji reikalų patikėtiniai, akredituoti Lietuvoje.

1993 m. kovo 11 d. iškilmingo posėdžio garso įrašas 

1993 m. kovo 11 d. iškilmingo posėdžio stenograma 

Parengė Angonita Rupšytė,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius