Apie parodą „VALSTYBĖS TĘSTINUMAS: Nepriklausomybės kodas Kovo 11-osios Akte“

Paroda „VALSTYBĖS TĘSTINUMAS: Nepriklausomybės kodas Kovo 11-osios Akte“ pasakoja Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo istoriją ir liudija Lietuvos valstybės tęstinumą. Šiais metais minimi solidūs Lietuvos valstybės jubiliejai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis ir Lietuvos Respublikos 100-metis – paskatino parodyti Kovo 11-osios Akte užkoduotus Lietuvos valstybės dokumentus, atskleisti savotišką teisinį Kovo 11-osios Akto Nepriklausomybės kodą. 

Švenčiant Lietuvos valstybingumui svarbias datas įprasta bandyti grįžti į istorinę to įvykio akimirką, tačiau vis dar retai bandoma į tokias datas žiūrėti retrospektyviai ar perspektyviai ir taip sujungti valstybės šventėse užkoduotą Lietuvos istorijos pasakojimą. Galbūt todėl iš kolektyvinės atminties dingo 1920 m. gegužės 15-oji – būtent tą dieną Steigiamasis Seimas rezoliucija patvirtino 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje įtvirtino Lietuvos valstybę kaip demokratinę Respubliką, kurios šimtmetį minėsime šiais metais. Po 50 okupacijos metų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dar kartą įtvirtino demokratiją ir parlamentinę respubliką kaip pamatines Lietuvos valstybės vertybes. 

Viena iš pagrindinių 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ tezių skelbia: „Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.“ Šia teze įtvirtintas Lietuvos valstybės tęstinumas. Todėl šios parodos dėmesio centre yra Kovo 11-osios Aktas, iš jo vedamos nuorodos į pamatinius XX amžiaus Lietuvos valstybės dokumentus, parodoma, kaip buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir kaip buvo konstruojamas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimas. 

Parodoje rekonstruojama pirmųjų trijų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo posėdžių chronologija, pristatomi 1990 m. kovo 11 d. priimti teisės aktai, parodomos jų tarpusavio sąsajos ir ryšys su prieškario Lietuvos Respublikos teisės aktais. Tą dieną priimtų penkių dokumentų rinkinio projektų autoriai buvo būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Vytenis Povilas Andriukaitis, Valdemaras Katkus, Egidijus Klumbys, Vytautas Landsbergis, Kęstutis Lapinskas, Romualdas Ozolas, Algirdas Saudargas, Česlovas Vytautas Stankevičius. Jiems talkino tuometis Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus teisininkas Vytautas Sinkevičius. Šie penki Kovo 11-ąją priimti dokumentai parodo, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas grindžiamas prieškario Lietuvos Respublikos tęstinumu, juose argumentuojama, kodėl nepriklausoma Lietuvos valstybė negalėjo atsirasti iš vadinamosios „Lietuvos TSR“, kuri niekada nebuvo Lietuvos valstybingumo forma. 

Parodoje kviečiama dar kartą perskaityti 1990 m. kovo 11-osios Akto tekstą, anot garsiojo semiotiko Algirdo Juliaus Greimo, – gražiausių savigarbos ir atsakomybės dienų lietuvių istorijoje liudijimą. Parodą lydi išsamūs komentarai, atskleidžiantys sąsajas tarp įvykių ir padedantys geriau suprasti Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo eigą, paaiškinantys pirmųjų dviejų dienų Aukščiausiosios Tarybos sprendimų prasmę ir esmę.  

Parodoje eksponuojami dokumentai ir fotografijos saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Jungtinių Tautų Organizacijos fotoarchyve. 

Nuoširdžiai dėkojame muziejų, archyvų, bibliotekų vadovams ir darbuotojams už pagalbą rengiant parodą. Taip pat esame dėkingi parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine medžiaga ir fotografijomis. Esame ypač dėkingi fotografams Vytautui Daraškevičiui, Kęstučiui Svėriui, Andriui Petrulevičiui, Virgilijui Usinavičiui, Zenonui Nekrošiui, Romualdui Jurgaičiui bei Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Saudargui, maloniai leidusiems publikuoti jų asmeniniuose archyvuose saugomas fotografijas. 

Parodos tekstai parengti remiantis prof. Vytauto Sinkevičiaus publikacijomis: „Kovo 11-oji: Nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija“ (Jurisprudencija, 2010, Nr. 3); „Seimas – Tautos atstovybė (Konstituciniai pagrindai)“ (Jurisprudencija, 2006, Nr. 9); „Kaip Lietuvoje atsirado pirmasis Konstitucinis įstatymas“ (Jurisprudencija, 2014, Nr. 21); Dainiaus Žalimo publikacija „Pagrindiniai Lietuvos Respublikos tęstinumo teisiniai ir politiniai aspektai“ (Politologija, 2000, Nr. 1); kolektyvine monografija „Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991“ (Kaunas, 2010), publikacijomis, skelbtomis „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 10–11 d. posėdžių stenogramomis ir kt. 

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, parodos architektai –  Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis, Indrė Ruseckaitė, grafinio dizaino autorė – Akvilė Paukštytė, tekstų redaktorė – Jurgita Kelpšienė. 

Parodos partneriai:

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 

Lietuvos valstybės naujasis archyvas 

Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus 

Vytauto Didžiojo karo muziejus 

Jungtinių Tautų Organizacijos fotoarchyvas 

Paroda eksponuojama nuo 2020 m. kovo 10 dienos, šiuo metu eksponuojama Seimo lankytojų centre.